Pastarąjį kartą ne draugiškose rungtynėse lietuviai išvykoje šventė pergalę tik 2014 metais prieš San Marino ekipą.
Skirtingai nei rinktinė, Lietuvos futbolo klubai pastaruoju metu sėkmingai rungtyniauja Europos turnyruose ir reitinge kyla į viršų. Rinktinėje daugėja Lietuvos A lygos klubuose rungtyniaujančių futbolininkų, o mažėja užsienyje stipriuose nacionaliniuose čempionatuose žaidžiančių sportininkų.
Rinktinės treneriai vis dažniau skundžiasi, kad mažėja pasirinkimas tarp žaidėjų, tinkamų nacionalinei komandai. Natūralu, kad ateityje rinktinės rezultatai gali labai smarkiai priklausyti nuo to, koks bus A lygos lygis.
Mintimis apie padėti mūsų šalies futbole su lrytas.lt pasidalino Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentas bei futbolo federacijos Vykdomojo komiteto narys Paulius Malžinskas.
– Rinktinei buvo iškeltas tikslas neiškristi iš UEFA Tautų lygos turnyro C diviziono. Ar po dvejų pralaimėjimų dar įmanoma tokį rezultatą pasiekti?
– Kaip Vykdomojo komiteto narys dalyvavau posėdyje ir federacijoje pirmą kartą apskritai buvo suformuotas konkretus tikslas rinktinei. Toks siekis buvo iškeltas po konsultacijų su rinktinės treneriais.
Sutinku su nuomone, kad galima kalbėti ir apie aukštesnio lygio tikslus, diskusija šiuo atveju atvira. Bet, mano asmenine nuomone, tikslai turi būti realūs.
– Lietuvos futbolo rinktinės statistika negailestinga, nes komanda negali laimėti išvykoje net draugiškų rungtynių jau nuo pat 2014 metų. Kame slypi toks rezultatų smukimas, lyginant su tuo kas buvo prieš dešimt metų?
– Turime tą, ką turime. Galime diskutuoti labai daug, bet faktas, kad šiandien rinktinėje žaidžia stipriausi esami žaidėjai.
Žinoma, visuomet lengva žvelgti į praeitį kai tuomet turėjome tokius žaidėjus kaip Deividas Šemberas, Edgaras Jankauskas, kurie žaidė aukščiausiame lygyje.
Turėjome stipresnė kartą, geresnius žaidėjus ir galėjome pasiekti daugiau. Dabar susiklostė tokia situacija. Daugiau reiktų kalbėti apie tai, kodėl taip nutiko.
Tačiau šiandien reikia pripažinti, kad mūsų rinktinės žaidėjų lygis nėra toks, su kuriuo būtų galima siekti aukščiausių tikslų.
– Nors rinktinė buksuoja, tačiau Lietuvos futbolo klubai pastaruoju metu sėkmingai rungtyniauja Europos turnyruose. Kaip vertinate jų pasirodymą?
– Aš gal nenaudočiau daugiskaitos. Sakyčiau, kad pastaruosius dvejus metus į priekį tempė Marijampolės „Sūduvos“ komanda. Žinoma, dar prisidėjo ir „Trakai“, kurie dvejus metus iš eilės iš tolimesnių kovų eliminavo po kelis varžovus.
Galbūt galime kabėti, kad su burtais nepasisekė „Žalgiriui“, nes įveikti ispanų „Sevilla“ komandos tikrai nebuvo realių galimybių.
Šiaip įdomus faktas, kad „Trakų“ ir „Sūduvos“ gretose Europos turnyruose žaidė daugiausiai lietuvių.
Reikėtų, kad visi klubai suprastų, kad investavimas į infrastruktūrą, akademijas perspektyvoje duos rezultatų ir atsipirks. „Sūduva“ puikus viso to pavyzdys. Jie daug investavo į stadioną, nuolat turėjo savo vietinių žaidėjų.
– Kaip būtų galima paskatinti ir kitus klubus daugiau investuoti į akademijas, jaunimą?
– Žinoma čia labai plati tema, neužtektų ir keleto valandų diskusijos. Draudimais tikrai nieko nepasieksime. Reikia ieškoti bendro sutarimo tarp klubų, federacijos. Taip pat reikėtų labai aiškios motyvuojančios sistemos, kuri skatintų klubams turėti jaunuosius žaidėjus.
Tai galėtų būti įvairios premijos. Kalba eina apie labai aiškų mechanizmą, kuris skatintų klubus auginti savo žaidėjus ir kurti infrastruktūrą.
Tuomet ir galėtume žingsnis po žingsnio judėti į priekį. Šiai dienai matau vienintelį tokio mechanizmo pagrindą – finansus. Visoms komandoms tai yra aktualu, o federacija tikrai turi nemažas lėšas.
– Ilgus metus veikė futbolo federacijos išlaikoma nacionalinė futbolo akademija (NFA), kuri per daugiau nei dešimtmetį apčiuopiamų žaidėjų rinktinei taip ir neparuošė. Galbūt lėšas galima būtų racionaliau panaudoti?
– Manau, kad netolimoje ateityje taip ir bus padaryta. Šis klausimas yra aktyviai aptariamas. Faktas, kad NFA projektas yra nepasiteisinęs.
Ateityje tai galėtų būti kažkoks žinių centras, kuris koordinuotų vystymo veiklą, o ne būti paruošimo centru. Akademiją reikėtų decentralizuoti ir lėšas skirti daugiau regionams ir ten ugdyti žaidėjus.
Pinigų futbole pakanka, tik juos reikėtų perskirstyti. Futbolo federacija administraciniams resursams ir darbuotojų atlyginimams išleidžia 30 procentų visų savo lėšų. Tai labai didelis kiekis ir jis negali toks būti.
Diskutuojama, kad jas reikia mažinti ir tuie pinigai galėtų būti efektyviau panaudoti futbolo labui.
