Kai futbolininkui jau 33-eji, kalbos apie karjeros pabaigą yra neišvengiamos.
Portugalas C.Ronaldo – išskirtinis žaidėjas, XXI amžiaus futbolo dievas, bet ir jam karjeros laikrodis tiksi.
Po devynių sezonų Ispanijoje ir trečiojo iš eilės Čempionų lygos titulo su „Real“ jis drąsiai priėmė naują iššūkį tapęs sėkmingiausio Italijos klubo žaidėju.
Šiemet liepos 10-ąją jis už 100 milijonų eurų (plius 12 mln. papildomų mokesčių) persikėlė į „Juventus“ pasirašęs ketverių metų sutartį. Tai brangiausias pirkinys Italijos futbolo istorijoje, o C.Ronaldo tapo brangiausiu vyresniu nei 30-ies pasaulio žaidėju.
Ar jis tai padarė norėdamas garantuotai papildyti titulų sąrašą, ar tiesiog pavargo nuo Ispanijos? Apie tai ir kitas perėjimo aplinkybes, naują gyvenimo etapą portugalas papasakojo Prancūzijos leidiniui „France Football“.
„Turine sutikome atsipalaidavusį ir puikios savijautos C.Ronaldo. Čia jis jau spėjo sužavėti publiką“, – tokį įspūdį susidarė su futbolininku kalbėjęsis žurnalistas.
C.Ronaldo pakomentavo ir svajonę iškovoti šeštąjį Aukso kamuolį. Prestižinio „France Football“ 2018 metų apdovanojimo laimėtojas bus paskelbtas gruodžio 3 dieną.
– Po metų „Real“ ekipoje labai keista jus matyti Turine. Kaip vyko persikėlimas iš vieno miesto į kitą?
– Kalbant apie klubus, manau, kad pasirinkau teisingai ir mano persikėlimas pavyko. Madrido komandoje padariau daug gerų dalykų ir patyriau neįtikėtinų akimirkų su išskirtiniais komandos bičiuliais. Jas prisiminsiu visą gyvenimą. Taip pat prisiminsiu ir sirgalius.
Tačiau manau, kad po devynerių ten praleistų metų atėjo laikas keisti klubą ir judėti. „Juventus“ yra vienas geriausių pasaulio klubų, todėl persikelti į jį buvo prasminga. Kai kuriais aspektais tai buvo sunku, bet drauge ir lengva.
– Ką tuo norite pasakyti?
– Sprendimas pereiti iš „Real“ į „Juventus“ daugeliui galėjo pasirodyti keistas. Jis ir man pačiam atrodė keistas. Tačiau jis turi prasmę. Ir esu laimingas.
– Visi manė, kad savo karjerą baigsite Madride...
– Taip. Mano vaikai ten augo, turėjau namus, daug draugų, taip pat verslą. Neslėpsiu, kad persikelti buvo nelengva, bet pasikeitimas kartais yra būtinas.
Kaip žinoma, man patinka iššūkiai. Man nepatinka sėdėti komforto zonoje. Esu labiau linkęs sau kelti naujus iššūkius, save vėl dėti ant svarstyklių lėkštės, kad gaučiau adrenalino, kurį suteikia jaudulys.
– Koks konkrečiai įvykis ar detalė jus pastūmėjo pasakyti „išeinu“?
– Madrido klube žaidžiau 9 metus. Ten viską laimėjau – tiek komandinius, tiek asmeninius trofėjus. Jau kurį laiką kirbėjo mintis, kad gal būtų neblogai pasižvalgyti kitur.
Taip pat jaučiau, kad klubas, ypač jo prezidentas (Florentino Perezas. – Red.), į mane ėmė žiūrėti ne taip, kaip pradžioje. Pirmus ketverius ar penkerius metus jaučiausi, kad esu Cristiano Ronaldo. Paskui vis mažiau.
Prezidentas į mane žiūrėjo kitaip, tarsi nebūčiau klubui būtinas. Tai mane paskatino pagalvoti apie atsisveikinimą su klubu.
Kartais žiūrėdamas žinias išgirsdavau, esą aš prašau, kad klubas mane paleistų. Tiesos tame šiek tiek buvo, bet esmė buvo tokia: man atrodė, kad jeigu pasakysiu išeinąs, prezidentas manęs nesistengs sulaikyti.
Todėl nutariau gyvenimą tęsti kitur ir išklausyti kitų klubų pasiūlymus. Po truputį ši mintis ėmė įgyti konkretų pavidalą.
– Geriausias pasaulio žaidėjas keičia klubą, nes nebesijaučia ten trokštamas. Pripažinkite, tai skamba kiek keistai.
– Žinau. Kaip tik dėl šios priežasties ir buvo tiek diskutuojama, o aš taip pat buvau kritikuojamas. Tačiau tai yra mano gyvenimo kelio dalis.
Tik aš vienas žinau tiesą. Apie mane yra prirašyta daug netiesos. Tiesa yra ta, jog prezidentas F.Perezas manęs norėjo, kad būčiau komandoje, bet kartu leido suprasti, kad mano pasitraukimas iš Madrido nebus problema.
– Nebesijautėte mylimas?
– Nežinau, ar žodis „meilė“ yra tinkamas šio pobūdžio santykiams. Būčiau labiau linkęs vartoti terminus „dėmesys“ ir „geranoriškumas“. Meilė man labiau siejasi su šeima, vaikais, žmona.
Klube galiausiai prezidentas į mane žiūrėjo tik pro verslo akinius.
Tai net galiu suprasti, jeigu su manimi elgiamasi nuoširdžiai ir man paaiškinama, kad futbolas suprantamas tik taip.
– Ką norite pasakyti?
– Visuomet sakau tai, ką manau. Na, 99,9 proc. O likęs 0,1 proc. yra tai, ką saugau, nes kartais yra gerai nuslėpti tam tikrus dalykus. Turiu galvoje futbolą, asmeninius pokalbius su treneriu ar kitais klubo žaidėjais.
– Ar tai, kad pasitraukė treneris Zinedine’as Zidane’as, turėjo įtakos jūsų sprendimui?
– Žinote, kad labai mėgstu Z.Zidane’ą kaip asmenybę ir kaip trenerį, tačiau mano sprendimo jo pasitraukimas nelėmė.
Kita vertus, tai buvo viena tų detalių, kurios tarsi patvirtino mano asmeninę nuomonę apie situaciją klube. Manęs tai nepaskatino išeiti, bet ir nesulaikė.
– Koks skirtumas tarp atsisveikinimo su Mančesterio klubu 2009 metais ir su Madridu šią vasarą?
– Mančesteryje pradėjau savo karjerą. Tai fantastinis klubas, kuriame labai daug išmokau ir lieku labai skolingas jo treneriui Alexui Fergusonui.
Tai buvo pabudimas ir pakilimas iki labai aukšto lygio, mano gyvenimo pradžia futbole.
O persikelti į Madrido „Real“, geriausią pasaulyje klubą, buvo logiškas žingsnis į priekį, vienas iš tų iššūkių, kuris mane įkvepia.
„Real“ buvo istorija, Čempionų lyga, svajonės žaisti šiame klube įgyvendinimas. Dabar šio skyriaus durys užsivėrė, o tos, kurios atsiveria Turine, yra lygiai tokios pat svarbios.
Komanda žaidžia gerai, sezoną pradėjome sėkmingai ir sirgaliai mane palaiko.
Jie čia rodo daug prieraišumo ir meilės. Jie yra su manimi, kaip su manimi buvo „Real“ sirgaliai, kai pranešiau apie pasitraukimą.
– Kodėl būnant 33 metų, pačioje karjeros viršūnėje ir tiek daug pasiekus, dar reikia iššūkių?
– Amžius nėra svarbus veiksnys. Gal kai kuriems klubams tai ir svarbu, bet ne man.
Žinoma, galėjau likti ten, kur buvau, jaustis patogiai toliau iškovodamas titulus viename geriausių pasaulio klubų. Kodėl gi ne?
Bet tai tikrai ne man. Tai nėra tai, ko ieškau. Jeigu nesijaučiu palaikomas, norimas, trokštamas, pasirenku judėti, nesvarbu, koks mano amžius ar atlyginimas.
Buvo sakoma, kad išeinu dėl pinigų. Tai netiesa. Pinigų turiu pakankamai ir nesijaučiu dėl to lyg apsėstas. Žinoma, kad pinigai padeda gerai gyventi, ir tai aš turiu. Tačiau gyvenime ne jie valdo.
Nejaugi manote, kad ryte keliuosi ir einu į treniruotę dėl algalapio? Man patinka žaidimas, iššūkiai. Tai mane pakylėja.
Jeigu man rūpėtų vien pinigai, būčiau pasirinkęs Kiniją, kur gaučiau penkis kartus daugiau nei Turine ar Madride.
Į „Juventus“ neatėjau dėl pinigų. Madride gaudavau tą patį, gal net daugiau. Skirtumas yra tai, kad „Juventus“ manęs tikrai norėjo ir man tai pasakė.
– O kaip sekasi prisitaikyti Italijos klube?
– Žaisti Ispanijos „La Liga“ čempionate 9 metus ir paskui pereiti į Italijos „Serie A“ lygą nėra taip jau paprasta. Tai yra trečioji stipri lyga, kurioje žaidžiu, ir ji skiriasi nuo dviejų pirmųjų.
Taip pat turiu prisitaikyti prie naujų žaidėjų, jų fizinio ir taktinio pasirengimo, jų judėjimo aikštėje, turiu priprasti prie Italijos, prie „Serie A“, prie naujos kalbos.
Tai nėra lengva, bet tai uždega. Juolab kad mane visi palaiko.
Manau, kad gyvenime niekada tiek nedirbau, kiek dirbu čia.
„Juventus“ – labai aukšto profesionalumo klubas. Jaučiuosi palaimintas gavęs šią galimybę.
Su žaidimo ir gyvenimo patirtimi dabar darau viską, kad jiems padėčiau stumtis dar toliau.
– Jūsų vaidmuo čia skiriasi nuo vaidmens „Real“ klube?
– Dar pratinamės vieni prie kitų, komandos draugai mane dar nevisiškai pažįsta.
Madride jungtys aikštėje buvo automatinės. Pavyzdžiui, tarp manęs ir Marcelo arba Lukos Modričiaus. Žinau, kad tos jungtys atsiras ir čia. Man jau dabar patinka komandos aplinka. Tai svarbu.
– Ar savo komandos partnerių akyse įžvelgiate ką nors, kas būtų panašu į susižavėjimą arba didžiulę pagarbą?
– Visur yra žmonių, kurie tave labai mėgsta, ir tokių, kurie mėgsta mažiau. Tai normalu.
„Juventus“ jaučiuosi labai mėgstamas. Tai pastebiu ir iš žaidėjų interviu, kuriuose apie mane kalba kaip apie normalų žmogų, žaidėją, kuris į komandą įsiliejo be problemų. Manęs jie žvaigžde nelaiko. Manau, tai svarbu, tai rodo, kad komanda yra vieninga.
– Kokie jūsų santykiai su treneriu Massimiliano Allegri?
– Labai geri. Jis kompetentingas ir labai linksmas, o anksčiau taip nebūčiau pamanęs. Jis labai profesionalus, kaip ir visas klubas.
Tai pabrėžiu, nes pats esu toks ir šio klubo aplinka man tinka. Mes mąstome ir einame ta pačia kryptimi. Todėl čia ir esu.
– Kaip jums psichologiškai pavyksta nuolatos išsilaikyti viršūnėje?
– Tai futbole tikrai pats sunkiausias dalykas: likti pačioje viršukalnėje, išlaikyti savo lygį.
Kasdien po 3 ar 4 valandas treniruotis sporto salėje paprasta, tačiau sudėtinga išlaikyti darbo kokybę, nusiteikimą, kad ilgą laiką liktum tuo pačiu žaidėju. Tai labai sunku. Tikrai!
Ir dar sunkiau, kai tai darai tiek metų, kai viršūnėje esi 12 metų, su titulais, kuriuos reikia laimėti kasmet. To niekas nesuvokia.
Ar žinote, kiek žaidėjų gali išsilaikyti savo gebėjimų viršūnėje dešimtmetį? Juos galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Galima net sakyti, kad tokių yra du: Lionelis Messi ir aš.
Todėl labai svarbu nuolatos turėti iššūkį, siekti ko nors naujo.
Todėl čia ir esu. Man reikėjo adrenalino, dirgiklio, kad geriausio pasaulio futbolininko romane galėčiau parašyti dar vieną puslapį.
– Ar perkopus 30-metį tai sunkiau padaryti?
– Šiuo metu tikrai taip. Kai tau 33 metai, niekas nesitiki, kad imsiesi naujų išbandymų. Tokiame amžiuje joks žaidėjas nepereina iš vieno didelio klubo į kitą dėl šimto milijonų. Tai beprotystė!
Mano amžiaus žaidėjai – sakau tai su pagarba jiems – vyksta žaisti į Kiniją, Jungtinius Arabų Emyratus ar Indiją ir ten baigia savo karjerą neišlaikydami savo lygio.
Tam tikra prasme didžiuojuosi, kad taip nemąstau, kad esu kitoks gyvūnas, kitoks sportininkas ir asmuo su kitokia smegenine.
Nesakau, kad esu geresnis. Esu kitoks.
Bet gal kaip tik dėl šios priežasties viršūnėje laikausi 12 metų.
– Per pasaulio čempionatą fizinės ištvermės testai parodė, kad turite 23 metų futbolininko kūną...
– (Pertraukia.) Jie truputį perlenkė lazdą. Truputį. (Juokiasi.)
– Bet ar jaučiatės kaip 23 metų žaidėjas?
Galvoje – taip. O galva įsakinėja viskam. Amžius pirmiausia yra galvoje.
Tai man leidžia likti geriausios sportinės formos, jausti lygiai tokį patį malonumą aikštėje, būti paprasčiausiai laimingam.
Žinau, kad vieną gražią dieną tai baigsis. Po ketverių, penkerių ar šešerių metų. Kas žino? Tačiau protinis nusiteikimas daro ir darys skirtumą. Kol kas jaučiuosi turintis ko siekti ir skanauju dabartį.
– Kartais stebint jūsų pasiekimus gali susidaryti amžinumo įspūdis.
– (Dainuoja.) „Forever young, I want to be forever young...“ (liet. „Amžinai jaunas, noriu būti amžinai jaunas“). Bet aš nesu toks! Tiesiog esu kitoks atletas. Vieną dieną tai baigsis.
Be to, norėčiau daugiau laiko praleisti su savo vaikais, pasižiūrėti, ar Cristiano jaunesnysis, mano sūnus, gali tapti naujuoju Cristiano. (Juokiasi.)
Tokia valanda ateis, bet nenoriu spėlioti apie ateitį.
– Ar kartais jaučiate, kad jūsų kūnas darosi ne toks paklusnus, kad aikštėje negalite daryti lygiai to paties?
– (Po pauzės.) Tam tikra prasme taip. Tačiau pažvelgę į statistiką matome, kad mano pasiekimai nekinta.
Skaičiai nemeluoja ir jie yra geri. Taip pat toliau jaučiu malonumą, todėl tokių klausimų sau ir nekeliu.
– Ar šeštasis Aukso kamuolys jus iškeltų aukščiau už visus pasaulio futbolo istorijoje?
– Ne kartą kartojau, kad nesu apsėstas minties iškovoti 6-ąjį Aukso kamuolį.
Aš jau ir taip žinau, kad esu vienas geriausių žaidėjų futbolo istorijoje.
Žinoma, kad norėtųsi to 6-ojo kamuolio. Sakydamas atvirkščiai meluočiau – juk tam dirbu. Lygiai taip pat, kaip dirbu, kad laimėčiau mačus, pelnyčiau įvarčius, bet dėl to nesu pamišęs.
Manau, kad Aukso kamuolio šįmet nusipelniau. Žinau, ką darau, kokią statistiką visus metus renku, kokius laimiu trofėjus.
Tačiau žinau ir ką kiti daro, jų nuopelnus ir jiems jaučiu didžiulę pagarbą. Jeigu nelaimėsiu Aukso kamuolio, naktį miegosiu taip pat gerai, nes žinau, kas toks esu.
Taip, aš svajoju laimėti Aukso kamuolį 6-ąjį kartą ir taip aplenkti L.Messi. Tačiau aš darau įtaką ne balsavimui, o tik savo laimėjimams.
– Nemanote, kad ateina jūsų epochos pabaiga?
– (Pakelia balsą.) Norėtumėte, kad baigtųsi viena epocha. Bet taip nėra!
Aš čia esu ir visuomet būsiu. Ir to nusipelnau. Mano rezultatai iškalbingi. Nenurašykite manęs pirma laiko.
Faktai apie C.Ronaldo
Gimė 1985 m. vasario 5 d. Funšalyje (Madeiros sala, Portugalija). Ūgis – 187 cm, žaidžia puolėjo pozicijoje.
Klubai. 2002–2003 m. Lisabonos „Sporting“, 2003–2009 m. „Manchester United“, 2009–2018 m. Madrido „Real“, nuo 2018 m. Turino „Juventus“.
Portugalijos rinktinėje nuo 2003 m. per 154 rungtynes pelnė 85 įvarčius. Jaunimo rinktinėse 2001–2004 m. per 34 rungtynes pelnė 18 įvarčių.
Penkiskart geriausias pasaulio futbolininkas ir Aukso kamuolio laimėtojas (2008, 2013, 2014, 2016, 2017 m.). Triskart geriausias Europos žaidėjas (2014, 2016, 2017 m.). Dvylika kartų įtrauktas į simbolinę FIFA metų rinktinę (2007–2018 m.). Vienintelis pasaulyje žaidėjas, kuris ketverius metus iš eilės pelnė 60 ir daugiau įvarčių (2011–2014 m.). „Forbes“ duomenimis, 2016 ir 2017 metais buvo daugiausia uždirbantis pasaulio sportininkas.
