Jų, anot pašnekovo, itin daug, kurias apibendrina pačios Lietuvos futbolo federacijos (LFF) krypties nebuvimas ir vyriausiojo rinktinės trenerio neradimas.
– Pusantrų metų dirbote A lygos prezidentu. Ar įmanoma kažką naudingo nuveikti dėl jos būnant klube?
– Išėjau, nes negalvojau, kad galiu kažką pakeisti. Manau, kad lyga nei dabar, nei 10-ies metų laikotarpyje nebus patraukli. Žinau, kokia auditorija turi būti, kad būtų patraukli televizijos transliacijų pardavimams, t. y. 30 mln. žmonių. Net sujungę visų trijų Baltijos šalių čempionatus tokios neturėtume ir būtų sunku parduoti TV transliacijų teises, kad klubai iš to gyventų kaip gyvena Vakarų šalyse. Partneriams mes negalime to pasiūlyti.
Neturime stadionų, į kuriuos traukia žiūrovus patogios sąlygos, žvaigždės aikštėse. Klubų darbas su žiūrovais yra žemame lygyje. Visus aspektus sudėliojus pamatai, kad darbas neatneš apčiuopiamos naudos. Tad nematau galimybių žaisti lygą, kai tai realiai daugiau ne klubų lyga, kuri neturi bendros matymo krypties. Manau, kad galėtų būti asociacija, o ne lyga, bet čia galima kalbėti valandų valandas.
– Kitas dalykas, apie kurį būtų galima kalbėti valandų valandas – Lietuvos futbolo federacijos (LFF) struktūra. Rudenį kalbėjote apie būtinybę ją keisti. Ar kažkas vyksta ta linkme? Ar nesijaučiate, kad klube jums kiek supančiotos rankos?
– Jei federacija savo struktūroje nemato klubų ir nenori jų stiprinti… Man sunku suvokti, kokia kryptimi Lietuvos futbolas eina, gal reikia naujiems žmonėms atėjus suformuoti tas kryptis, bet nematau, kad tai būtų klubų stiprinimas ir trenerių švietimas. „Anderlecht“ programa lyg ir apsiriboja 12 klubų.
– LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius kalbėjo apie teigiamus pokyčius. Ar sutinkate su juo?
– Edgaras palieka gero sporto vadybininko įspūdį, tačiau daugiau apie tai galėsime kalbėti tada, kai bus apčiuopiamų rezultatų. Tos kryptys, kuriomis LFF eis, galbūt turės apčiuopiamos naudos, bet kaip ir sakiau, naujam vadovui reikia suprasti situaciją, kuri yra susidariusi išoriniame ir vidiniame valdyme. Kol kas laukiame, tačiau tikiu, kad Edgaras gali nukreipti futbolą į reikiamą kryptį.
– Tačiau šiuo metu LFF susilaukia daug kritikos dėl A lygos organizavimo, dėl nerasto rinktinės trenerio. Ar tai normalu?
– Vien tas dalykas, jog visi treneriai atsisako eiti į rinktinę, parodo, kokioje duobėje mes esame. Federacijos darbą bendruomenė vertina pagal rinktinės rezultatus kaip ir Vakarų šalyse. O kai tokie rinktinių rezultatai, tai kitokio vertinimo negalima susilaukti. Dėl trenerio darbas vyksta, vedamos derybos.
– Spaudoje pranešta, kad vienas kandidatų yra Marekas Zubas. Vieną sezoną žaidėte jo vadovaujamoje ekipoje. Kaip manote, ar jis tiktų rinktinei?
– Mareką vertinu labai pozityviai. Labai sunku pasakyti, kuris treneris būtų tinkamas mūsų rinktinei, nes labiau norėtųsi turėti tinkamus žaidėjus, o ne tinkamą trenerį. Bet kuriam treneriui, kuris ateis į rinktinę, bus sunku pasiekti rezultatą, kad visos visuomenės akyse pasitaisytume.
Marekas yra vienas iš trenerių, kuriam turėtume suteikti galimybę dirbti su rinktine. Jo rezultatai, aukščiausių tikslų siekimas parodo, kad treneris yra tinkamos kvalifikacijos.
Tačiau netikiu, kad kuris nors treneris atėjęs parodys rezultatą. Reikia ypatingai rinktis trenerį, kuris turėtų kantrybės ir ilgalaikę viziją – siekti rezultato ne dabar, ne šiandien. Visi sporte nori rezultatų greitai, bet aš to nesitikiu. Su visa pagarba mūsų žaidėjams, rinktinėje turime tikrai gerų, bet vis dėl gero rezultato siekimui jų nepakanka.
– Taip pat paminėjote Sauliaus Širmelio pavardę. Kodėl būtent jis?
– Puikiai jį pažįstu, teko dirbti su juo rinktinėje dar jai vadovaujant Algimantui Liubinskui. Maloniai nustebino jo darbas, nes jis futbolą supranta labai daug ir dirba priimtinomis formomis. Tai aukšto lygio strategas.
– Kai rinktinė taip ilgai neranda trenerio, ar nesinori ir jums sukti į tą kryptį?
– Iš tikrųjų tai ne (juokiasi). Kol kas – sudėtinga. Tam reikia specifinių žinių, o kažkokių matymų ir įgūdžių nepakanka būti geru treneriu ir specialistu. Kol kas nematau savęs trenerio pozicijoje, darbe su komanda.
– Sakote „kol kas“...
– Negaliu teigti kategoriškai. Gal kažkiek provokuojate, tačiau negaliu teigti, nes tikrai nežinau, kas gali būti po 5 ar 10 metų. Galbūt ir gali būti, bet dabar gyvenu šia diena ir neturiu pojūčio, kad man būtų įdomus toks darbas.
