Tokios istorijos nutinka ne kasdien. Kad futbolo komandos vadovas pagrindinį puolėją surastų paplūdimio tinklinio aikštelėje Jamaikoje ir sugebėtų jį įkalbėti persikelti į Marijampolę!
Ir ne bet kokį žaidėją, o Kanados rinktinės puolėją, kuris pastaruosius du sezonus žaidė MLS – JAV ir Kanados aukščiausiojoje lygoje – ir ją laimėjo.
„Kartais man atrodo, jog kai kurie dalykai nutinka todėl, kad tiesiog taip turi būti. Yra priežasčių, dėl ko aš buvau ten, žaidžiau tinklinį atostogaudamas būtent tada, kai ten žaidė Karolis.
Kartais būna, visi ženklai rodo, kad tai yra teisingas sprendimas“, – apie tai, kaip iš „Toronto FC“ atsidūrė „Sūduvos“ komandoje, „Lietuvos rytui“ pasakojo 31-erių metų 183 cm ūgio T.Rickettsas.
Sezonui ruošėsi Kipre
T.Rickettsas prieš mėnesį iki persikraustymo į Lietuvą atostogavo Jamaikoje ir net nebuvo girdėjęs apie Marijampolę.
Ant to karšto Montego Bėjaus smėlio tarp tinklinio padavimų jis pažongliravo kamuoliu, ir tai iš karto pastebėjo „Sūduvos“ sporto direktorius Karolis Skinkys. Jis irgi vis pažaisdavo tinklinį ar vandensvydį su kitais viešbučio svečiais.
Lietuvis paklausė, ar vyrukas žaidžia futbolą. Tas atsakė, kad kaip tik baigėsi sutartis su „Toronto FC“.
„Per penkias minutes susiradau, kas jis toks. Pažiūrėjau įrašų, kaip jis žaidžia. Kitą dieną pradėjau kalbėtis“, – pasakojo „Sūduvos“ vadovas, viename viešbučių Kipre laukdamas iš treniruotės grįžtančios komandos.
Prie Viduržemio jūros Marijampolės futbolininkai pastarąsias dvi savaites ruošėsi naujam sezonui ir siekti jau trečiojo iš eilės Lietuvos čempionų titulo.
Aplytame aikštyne netoli Aja Napos kurorto naujokas iš Kanados per apšilimą bėgo ratus šalia jaunojo talento Pauliaus Golubicko, kuris iki tol apie T.Rickettsą savo komandoje galėjo svajoti tik žaisdamas FIFA kompiuterinį žaidimą. Taip, šį futbolininką virtualiai gali nusipirkti kiekvienas, turintis konsolę.
Bet iš tikrųjų ne taip paprasta prisivilioti į Lietuvos čempionatą futbolininkų iš garsesnių futbolo lygų ir apskritai iš Vakarų pasaulio. Net jei atlyginimas tenkintų, priežasčių net nesvarstyti pasiūlymų iš Lietuvos būna įvairių.
Vilioti trukdo ir dirbtinė žolė
„Vieni galvoja apie lygą, kiti apie prestižą ir stadionus. Neseniai vienas žaidėjas atsisakė važiuoti į Lietuvą, nes pas mus daug dirbtinių aikščių.
Kaip tyčia šį sezoną ir abu Kauno klubai, ir Vilniaus žais ant dirbtinės dangos. Natūrali žolė tampa išimtimi, o ne atvirkščiai, – sakė K.Skinkys. – Kliūna ir prestižas, žiūrovai. O kokie stadionai? Ar malonu žaisti, kai matai gatvėje važiuojančias mašinas?
Žaidėjai sako, kad nenori žaisti mokyklos stadionuose. Tai – didelė problema. Jei turėtume šalyje geresnę infrastruktūrą, būtų daug lengviau.“
„Sūduvos“ vadovas nusijuokė, kad T.Rickettsas apie stadionus neklausinėjo, tad jis nieko ir nepasakojo.
Bet kai kanadiečio agentas sužinojo apie jo užmegztą draugystę su K.Skinkiu ir ketinimą važiuoti į pasaulyje mažai žinomą klubą, patenkintas nebuvo.
Jis labai norėjo, kad T.Rickettsas dar palauktų, gal pavyks sudaryti naują sutartį MLS. Ir dėl prestižo, ir dėl pinigų – žaisdamas „Toronto FC“ praėjusį sezoną T.Rickettsas uždirbo apie 200 tūkst. JAV dolerių (neatskaičiavus mokesčių).
„Taip, mano agentas atkakliai norėjo, kad likčiau MLS. Bet ten taisyklės nėra geros kanadiečiams, nes lygoje yra tik trys Kanados klubai. O jei pereini į JAV komandą, tampi užsieniečiu.
Tos vietos labai vertingos ir taupomos tokiems žaidėjams kaip Wayne’as Rooney ir Zlatanas Ibrahimovičius – megažvaigždėms, kurios padeda lygai auginti populiarumą. Todėl man buvo sunku pereiti į MLS komandą už Kanados ribų“, – pasakojo T.Rickettsas.
Teko sprukti be pinigų
Užtat Europoje pasiūlymų buvo. Juk T.Rickettsas čia buvo žaidęs ne vienus ir ne dvejus metus.
Pirmas profesionalus klubas buvo Miuliukoskio „MyPa“ Suomijoje, vėliau kanadietis kaitaliojo klubus Rumunijoje, Norvegijoje, Turkijoje, Izraelyje ir tik tada nusėdo „Toronto FC“.
Ne visą laiką Europoje buvo lengva. T.Rickettsas turėjo kovoti dėl paleidžiamojo rašto su Rumunijos futbolo federacija, kai 2012-aisiais Timišoaros „Politehnika“ bankrutavo.
Prieš trejus metus kanadietis buvo priverstas sprukti iš Turkijos antrosios lygos klubo „Boluspor“, kuris jam nemokėjo atlyginimo tris mėnesius iš eilės. Bet turkai nesugebėjo suteikti paleidžiamojo rašto dar ne vieną mėnesį, todėl žaidėjas kurį laiką negalėjo pradėti rungtyniauti naujoje komandoje – „Toronto FC“.
„Visa tai paveikė mano augimą. Nebuvo stabilumo – vos ką nors pradėdavau, turėdavau sustoti.
Buvo laikotarpių, kai negalėjau dorai treniruotis, nes kovojau dėl tarptautinio perėjimų sertifikato. Todėl kaskart pasirašydamas sutartį aš turiu apie tai galvoti“, – sakė T.Rickettsas.
Jis pasakojo, kad kai kurie naujausi pasiūlymai Europoje viliojo, o kai kurie atrodė įtartini.
Galų gale sprendimą išsirinkti Lietuvą jam padiktavo vidinis balsas: „Man svarbiausia – žmogiški santykiai. „Sūduvos“ direktorius buvo kantrus nuo pirmos dienos. Jis turėjo ir aiškią viziją, ką kurti Marijampolėje, ir aš sutikau.“
Reikėjo atakų užbaigėjo
Prieš Naujuosius metus „Sūduva“ turėjo likusią tik vieną vietą užsieniečiui ne iš Europos Sąjungos, todėl rinktis teko itin atsargiai.
Lietuvos čempionų treneris Vladimiras Čeburinas praleido ne vieną valandą analizuodamas negirdėto futbolininko, kurį pasiūlė komandos direktorius, žaidimo įrašus.
„Buvome patenkinti tuo, ką jis darė aikštėje, – sakė dukart „Sūduvą“ į viršūnę atvedęs kazachstanietis. – Tai yra žaidėjas, užbaigiantis atakas.
Kartais komanda sukuria pakankamai gerų derinių, bet neturi, kas juos užbaigtų, ir tai tampa problema. Kanadietis yra būtent toks centrinis puolėjas. Iš jo mes daug tikimės.“
T.Rickettsas tapo vienu brangiausių „Sūduvos“ žaidėjų, bet įperkamu – kai futbolininkams sukanka 30, jų vertė rinkoje automatiškai nukrinta.
Amžiaus stigmą savo kailiu tarpsezoniu pajuto ir T.Rickettsas.
„Tai neišvengiama“, – pripažino futbolininkas, bet tuoj pat patikino, kad jaučiasi ne mažiau stiprus nei prieš keletą sezonų, o patirtis MLS jį pavertė net stipresniu.
„Nesijaučiu 31-erių. Jaučiuosi puikiai, neturiu jokių traumų. Esu greitas, žinau, kaip žaisti prie tinklo ir mušti įvarčius, esu patyręs“, – apie save kalbėjo T.Rickettsas.
Atsikraustė su mylimąja
Jis nuo vaikystės buvo labai greitas. Bet apie tai, kad iš futbolo galima pragyventi, jo šeimoje, persikėlusioje į Kanadą iš Jamaikos, niekas negalėjo net svajoti.
Subyrėjus santuokai motina viena augino keturis sūnus, kasdien dirbo savo jamaikietiškame restorane ir neturėjo sąlygų vežioti talentingų vaikų po treniruotes.
Būsimasis „Sūduvos“ puolėjas buvo jauniausias iš brolių, todėl visą laiką tiesiog bėgiojo paskui vyresniuosius. Mokykloje T.Rickettsas laimėdavo visas bėgimo varžybas, nors joms nelabai ruošdavosi.
„Kaip Usainas Boltas?“ – paklausiau.
„Taip, turbūt tai jamaikietiškas kraujas. Ir jamaikietiška „jerk“ vištiena“, – nusijuokė T.Rickettsas.
„Tokios vištienos Marijampolėje nerasite“, – perspėjau.
„Nieko tokio, pasigaminsiu pats! – šypsojosi futbolininkas. – Esu puikus virėjas. Bet stengiuosi žinias perleisti savo draugei.“
Rumunė Dariana atsikraustė į Marijampolę kartu su savo mylimuoju bei jųdviejų katinu. Pernai Valentino dieną jie kartu šventė Bahamose, o šiemet ji liko Marijampolėje viena, kol T.Rickettsas su „Sūduva“ Kipre baigė pasirengimą naujajam sezonui.
Pamatas – Kanados rinktinė
Pastaruosius du sezonus Toronte T.Rickettsas nebuvo pagrindinis puolėjas – jo vaidmuo buvo prireikus pakilti nuo suolo ir pakeisti JAV rinktinės žvaigždę Jozy Altidore’ą ir italą Sebastianą Giovinco.
„Nebuvo lengva kautis su šiais gigantais, bet išmokau tikrai daug“, – sakė T.Rickettsas ir prisipažino, kad pasiilgo tiesiog kuo daugiau rungtyniauti.
Gerai pasirodyti Lietuvoje svarbu ir tam, kad vėl sulauktų kvietimo į Kanados futbolo rinktinę. Savo šaliai jis atstovavo net 59 kartus ir yra vienas labiausiai patyrusių žaidėjų.
Nors Kanados rinktinė nėra patekusi į pasaulio čempionatus nuo 1986-ųjų, futbolas pastaraisiais metais ten taip išaugo, kad šalis realiai planuoja patekti į 2022-ųjų pirmenybes Katare.
„Sūduvos“ kanadietis pasiruošęs bet kada skristi per vandenyną, kad tik galėtų atstovauti savo šaliai: „Rinktinė visada buvo mano karjeros pamatas.
Ar aš turėjau klubą, ar ne, pirmyn mane vedė rinktinė.“
Dėl supertaurės – su „Žalgiriu“
Žinoma, šįmet jis labiau norėjo likti Toronte, o ne kraustytis į Lietuvą, tačiau dabar tikrai niekuo nesiskundžia.
Po stovyklos Kipre oficialios sezono pradžios ilgai laukti nebereikės, nes A lyga startuos kovo pirmosiomis dienomis. Bet T.Rickettso debiutą Marijampolėje vietiniai žiūrovai pamatys dar greičiau, nes vasario 24-ąją čia vyks dvikova dėl LFF supertaurės tarp „Sūduvos“ ir Vilniaus „Žalgirio“.
„Pakeisti komandą, šalį ir žemyną yra rimtos permainos, – sakė treneris V.Čeburinas. – Mes darysime viską, kad jis galėtų gerai atrodyti jau sezono pradžioje.“
Pats T.Rickettsas pokyčių neakcentuoja – atrodo, kad jo iki šiol gyvenime dar nematytoje Lietuvoje niekas negąsdina.
„Man viskas gerai. Esu matęs visko. Niekas manęs negali sutrikdyti ir stabdyti, – sakė „Sūduvos“ puolėjas. – Visos kelionės ir klubų pasikeitimai padarė mane tokį, koks esu, – pasitikintį savimi ir labai patyrusį.“
Jau pelnė tris įvarčius
„Sūduva“ per treniruočių stovyklą Kipre sužaidė ketverias rungtynes – su Sofijos „Levski“ (1:1), Belgrado „Čukarički“ (0:2), Šidziadžuango „Ever Bright“ (5:4) ir Aradipu „Ermis“ (1:1).
Kanadietis Tosaintas Rickettsas debiutavo antrajame mače, o per rungtynes su „Ever Bright“ tiesiog spindėjo – pelnė tris įvarčius (27, 41, 62 min.).
„Dabar belieka talentą parodyti Lietuvos, o vėliau ir Čempionų lygoje“, – sakė T.Rickettsas. Jis pasiruošęs tapti komandos lyderiu ir įvarčių mašina.
