Kol Lietuvos krepšinio sirgaliai svarstė, ką reiškia Arvydo Sabonio jiems išsakyta kritika, Marijampolė audrino futbolo dievus. Ketvirtadienį „Sūduva“ 2:1(2:0) nugalėjo Tel Avivo „Maccabi“ futbolininkus ir pateko į Europos lygos paskutinį atrankos etapą. Pirmąjį mačą Izraelyje „Sūduva“ laimėjo 2:1, taip priblokšdama vietos žiniasklaidą.
Atkrintamasis Europos lygos etapas tapo jau Marijampolės klasika – „Sūduva“ praėjusį sezoną čia turėjo pripažinti Glazgo „Celtic“ klubo pranašumą, nors per rungtynes namuose sukėlė dideles viltis – sužaidė 1:1, bet išvykoje krito 0:3.
2017 metais „Sūduva“ šiame etape žaidė su Razgrado „Ludogorec“, bet Bulgarijoje pralaimėjo 0:2,o namuose aistruoliai įvarčių neišvydo.
Dėl bilieto į Europos lygos grupių etapą „Sūduva“ šįkart kovos su Vengrijos klubu Budapešto „Ferencvarosi“.
„Sūduva“ trečius metus iš eilės sugeba tokioje sunkioje kovoje patekti į atkrintamąjį etapą. Reikia padėkoti sirgaliams, kurie mus įspūdingai palaikė. Didelis ačiū. Visiems ačiū, kas palaikė ir tikėjo. Mes ir toliau kuriame savo istoriją. Bandysime žygiuoti kuo toliau ir papildyti Lietuvos futbolo istoriją.", – plačiai šypsojosi pagrindinis „Sūduvos“ pergalių kalvis treneris Vladimiras Čeburinas.
Jeigu dar prieš porą savaičių jis atsipalaidavęs žiūrėjo, kaip „Sūduva“ triuškina barmenus ir verslininkus iš San Marino klubo „Tre Penne“ (5:0, 5:0), tai šįkart įtampa trenerio nervus kratė lyg aukštos įtampos elektra.
„Buvo didelė įtampa, tačiau to tikėjomės. Žinojome, kad „Maccabi“ mus spaus. Labai sunkios rungtynės. Reikia atiduoti duoklę žaidėjams, kurie atlaikė spaudimą ir žaidė kokybiškai bei įmušė, – sakė V.Čeburinas. – Mūsų varžovai rungtynes pradėjo taip, kaip tikėjomės – dideliu spaudimu ir masinėmis atakomis. Tačiau mūsų ginklas ir yra aštrios greitos atakos.“
Marijampolės „Sūduva“ su „Ferencvarosi“ į kovą savo aikštėje stos jau rugpjūčio 22 dieną. Jau dabar aiškūs du dalykai – tai bus velniškai įdomi kova, o Marijampolė ir vėl visiems leis pasijusti, tarsi garsiųjų lygų stadione.
Žinoma, Marijampolės „Arvi“ stadione telpa tik 6500 žiūrovų, tačiau ketvirtadienį čia susirinkę sirgaliai dar kartą įrodė, kad gali priversti kūnu bėgioti šiurpuliukus.
Marijampolė dabar yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur aistruolis gali išgyventi tą beprotybę, kokią gali pasiūlyti jo didenybė futbolas.
Jau įvažiuojant į Marijampolę pasitiko eilė Kauno gatvėje pastatytų automobilių, o judant stadiono link minia tik didėjo. Prie pagrindinio įėjimo laukė staigmena – kelių šimtų metrų ilgio sirgalių eilė, kurioje šalia stovėdavo ir po 4-5 aistruolius.
Visi atvyko šventės ir ją gavo. Apie 5,5 tūkstančio sirgalių pakluso „Sūduvos“ tradicijoms – ir vėl į aikštę žengiant žaidėjams visi aistruoliai atsistojo ir plodami į būgno taktą skandavo savo klubo vardą.
Ir vėl „Sūduvos“ futbolininkai jiems neliko skolingi.
Jau 12-ąją minutę kamuolį į vartus pasiuntė „Sūduvos“ legionierius iš Austrijos Mihret Topčagičius.
Tik tenka pripažinti, kad be burtų suvalkiečiams tikrai nebūtų pavykę. V.Čeburinui ir vyrukams pavyko į stadioną pasikviesti ne tik emocijų negailėjusius žiūrovus, bet ir futbolo dievus, tarp kurių „Sūduvai“ akį merkė Fortūna.
„Taip, Kaune, prie stoties esančioje pravoslavų bažnyčioje“, – paklaustas, ar uždegė žvakutę prieš rungtynes, atsakė V.Čeburinas.
Kitaip nepaaiškinsi tų akimirkų, kai „Maccabi“ futbolininkai grūste grūdo kamuolį į vartus, tačiau jis visada atsidurdavo kroato Ivano Kardumo rankose arba užribyje, kai jį išmušdavo krisdamas gynėjas.
Apie Fortūnos vizitą turbūt geriausiai liudijo 39-oji pirmojo kėlinio minutė. Yonatanas Cohenas netoli baudos aikštelės stojo prie kamuolio – vos po akimirkos šį dailiai smūgiavo virš „Sūduvos“ sienelės. I.Kardumas dešinėje skriejusį kamuolį tik palydėjo akimis, sirgaliai tą akimirką sustingo, o tada sprogo – kamuolys atsimušė į virpstą.
„Sūduva“ ir vėl išsisuko. Netrukus sudėtingoje situacijoje pavyko išsisukti dar kartą. Ir dar kartą.
Buvo galima girdėti, kaip špoksi sirgalių nervai, tačiau netrukus plaukus rovėsi svečiai. Tai buvo neįtikėtina – „Maccabi“ spaudžiama „Sūduva“ žaibiškai išbėgo į priekį. Netrukus „Sūduvos“ kroatas Andro Švrljuga smūgiavo kamuolį į varžovų vartus.
Įvartis 45 minutę.
„Tel Avive jie pradžioje žaidė viena taktika, o paskui persirikiavo. Mes ir ten pasikliovėme kontratakomis. Jie antrojoje pusėje Izraelyje jau turėjo pranašumą aikštės kraštuose, todėl šias rungtynes pradėjo taip pat, kaip ir baigė pirmąsias. Mes ilgai svarstėme, kaip jie gali pradėti rungtynes. Tikrai turėjome sunkumų, bet prisitaikėme“, – pabrėžė V.Čeburinas.
Įtampa jam nenuslūgo iki pat paskutinės akimirkos, tačiau tribūnose šypsenos dominavo jau prasidėjus antrajam kėliniui. „Maccabi“ futbolininkai ir toliau spaudė, bet šįkart jiems trūko ne tik sėkmės, bet ir aštrumo.
Kai 73 minutę atsistoję „Sūduvos“ gerbėjai plojo aikštę paliekančiam Josipui Tadičiui, o jį keitė Eligijus Jankauskas, „Maccabi“ futbolininkai nervingai žiūrėjo į besikeičiančius žaidėjus. Įtampa turėjo skausmingai spausti prie žemės. Juk po namuose patirto pralaimėjo 1:2 Izraelio klubui Marijampolėje jau reikėjo įvarčių fiestos, o šie, nors ir nuolat atakuojant, tarsi nenusimatė.
Kitaip tuo metu galvojo „Sūduvos“ aistruoliai – 75 minutę A.Švrljugai keliant kampinį jie skandavo: „Įvartį! Įvartį!“. Apetitas kyla bevalgant, tačiau įvarčio nebuvo, bet sirgaliai ir nenusiminė – „Sūduva“ pirmavo 2:0.
Daugelis jau svarstė apie tai, kas bus kitą savaitę, kai 78 minutę Y.Cohenas pavojingai smūgiavo, bet krisdamas I.Kardumas ranka atmušė kamuolį. Netrukus jau šeimininkų gerbėjai stebėjo ataką, kurios tiksliu smūgiu užbaigti nepavyko „Sūduvai“.
Bet „Maccabi“ žaidėjai demonstravo ryžtą ir jis galiausiai atsipirko. Stadione tapo visiškai tylu, kai kamuolys atsidūrė vartų tinkle. Nickas Blackmanas net negalėjo pasidžiaugti taip, kaip įprasta – viską gadino tyla ir faktas, kad reikėjo skubėti kuo greičiau žaisti.
„Maccabi“ yra labai stipri komanda. Puikiai subalansuota visose grandyse. Tai puikiai jautėme ir pirmosiose rungtynėse. Ir aš puikiai suprantu varžovus, nes jie pataikė į virpstą, mus ne vieną kartą gelbėjo gynėjai, vartininkai. Suprantu jų nusivylimą“, – kalbėjo V.Čeburinas.
Jis į spaudos konferencijų salę žengė jau nusiraminęs, nors dar prieš akimirką atsidūrė konflikto sūkuryje. Jau per teisėjo pridėtą laiką V.Čeburinas vos rimtai nesusistumdė su Y.Cohenu bei varžovų treneriu Vladimiru Ivičiumi.
Y.Cohenas supyko, kad kamuolį paduodantis berniukas sustojo ir jo nedavė, tad netrukus pats griebė kamuolį, o bėgdamas pro V.Čeburiną šiek tiek su juo susidūrė.
Netrukus tai virto į didžiulį konfliktą, per kurį prireikė ir apsaugos darbuotojų. Y.Cohenui buvo parodyta ir antroji geltona kortelė, o iš aikštės jį traukė „Maccabi“ klubo personalo narys. Futbolininkas dar spėjo pastumti apsaugos darbuotoją.
Netrukus V.Ivičius jau piktai kalbėjo su V.Čeburinu.
„Futbole pasitaiko emocijų. Tai nesusipratimas. Viena pusė galvojo, kad ji teisi, kita – kad ji. Pasikalbėjome ir nieko neatsitiko. Tai – praeitis. Visi norėjo laimėti, tad suprantama, kad visus valdė emocijos, – sakė V.Čeburinas. – Taip, šįkart jis paspaudė man ranką. Aš suprantu jo situaciją, nes „Maccabi“ turi didelį biudžetą, yra Izraelio čempionai, turi didelių tikslų. Bet mūsų santykiai liko lyg ir geri.“
Tačiau išgirdęs, kad V.Ivičius per spaudos konferenciją V.Čeburiną apkaltino negarbingu elgesiu, jis pridūrė: „Suprantu jų poziciją. Aš tame epizode norėjau išsisukti nuo atbėgančio žaidėjo. Tiesiog taip išėjo, kad kamuolys buvo už manęs. Suprantu trenerį, kad jam apmaudu dėl pralaimėjimo ir reikia ieškoti pasiteisinimų.“
