– Tadai, kiek geras vartininkas per rungtynes ištaria žodžių? Kiek apskritai reiktų kalbėti?
– Įdomus klausimas. Niekada nesu susimastęs. Aišku, labai priklauso ir nuo pačių rungtynių. Juk kartais darbo yra nedaug, todėl ir kalbėti tenka mažai. O kartais tenka rėkauti visas rungtynės. Spėju, kad per rungtynes ištariu 300-500 žodžių. Gaila Instatas neveda šios statistikos (juokiasi).
– Kas vartininkui sunkiau: bandant atremti 11 m. baudinį ar bandyti apsiginti, kai varžovas pabėga vienas prieš vieną?
– 11 baudinys yra savotiška loterija. Situacijoje vienas prieš vieną tavo įgūdžiai gali lemti labai daug. Man asmeniškai vienas prieš vieną daug įdomesnė ir labiau mėgiama situacija.
– Kada geriau traukti baudinius: rungtynių metu ar baudinių serijos metu?
– Serijos metu baudiniai lemią viską. Rungtynių metu, baudinys kartais gali būti tik formalumas, kartais gali lemti tris taškus. Tačiau visus juos reikia traukti vienodai (šypsosi).
– Kokiais atvejais vartininkai prašo keitimo. Ar yra tekę prašyti?
– Aš pats asmeniškai niekada gyvenime nesiprašiau būti pakeistas. Yra tekę keistis per prievartą, tada, kai rungtynių tęsti fiziškai nebegali. Arba taktinis, trenerio suplanuotas keitimas. Pastarasis dažniausiai vyskta per draugiškas rungtynes.
– Koks psichologinis jausmas vartininkui pasirodyti aikštėje po keitimo?
– Kiekvienas vartininkas tai priima ir išgyvena asmeniškai. Jei esi stiprus psichologiškai ir pasitiki savimi, įeisi į rungtynes be didesnių problemų. Labai svarbu ruoštis rungtynėms šimtu procentų tiek fiziškai tiek psichologiškai. Jei taip darai, tada būni pasiruošęs visiems atvejams.
– Kada geriau nepraleisti nei vieno įvarčio: kai visas rungtynes nėra ką veikti ar kai visas rungtynes neturi kada pailsėti?
– Geriausia nepraleisti įvarčio tada, kai tas vienas įvartis lemia taškus. O iš šių dviejų variantų rinkčiausi pirmą kada visas rungtynes turi mažai darbo. Jos man asmeniškai būna sunkiausios.
– Kodėl Lietuvoje tiek daug gerų vartininkų?
– Turbūt vartininkais tampa stipresnio charakterio žadėjai. Per daug metų pati vartininko pozicija „užgrūdina“ tavo charakterį.
Kitas dalykas, patekus į aukštesnį lygį, vartuose lengviau prie to priprasti nei būnant aikštės žaidėju. Taip pat Lietuvos vartininkų mokykla gero lygio. Manau, didelė dalis Lietuvių vartininkų trenerių neatsilieka nuo geriausių futbolo šalių trenerių.
– Kodėl apie vartininkus sakoma: „Tie tai nenormalūs“?
– Manau, dėl kieto charakterio. Vartininko pozicija reikalauja didžiausios atsakomybės aikštėje. Kad ją pakeltum, turi būti kietas ir galbūt kažkiek nenormalus (šypsosi).
– Kodėl futbolininkai apskritai tampa vartininkais?
– Turbūt, kiekvieno vartininko istorija skirtinga. Aš iki dešimties metų buvau aikštės žaidėjas, tuomet komandai reikėjo vartininko, stojau į vartus pabandyti – sekėsi gerai, likau iki šiandienos.