Po devyniais užraktais ankščiau buvusios LFF išlaidos ir būsimas futbolo biudžetas antrus metus iš eilės buvo padėtas ant lėkštutės: pranešta ir apie federaciją slegiančias nemenkas skolas.
„Mūsų futbolo poreikiai 2020-siems metams yra aiškūs – reikia 8,78 eurų. Ir tuos pinigus mums bus nelengva atrasti. Viena džiugina, kad subalansavome 2019-ųjų išlaidas ir suvaldėme skolas, kurios vienu ar kitu variantu tęsiasi dar ir nuo 2011 metų“, – tikino 2018-ųjų rudenį prieš LFF vairo stojęs generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.
Pateiktais duomenimis, LFF per metus sumažino turėtą skolą 587 tūkstančiais – iki 1,2 mln eurų.
„Planuojame balandį „užsidaryti“ 700 tūkst. eurų banko paskolą, susiderėjome su UEFA dėl kredito linijos subalansavimo – per šiuos metus privalėjome iš 1,6 mln. eurų tarptautinei organizacijai gražinti 400 tūkst. eurų, bet, sukirtus rankomis, mums reikės atiduoti 200 tūkstančių“, – aiškino E.Stankevičius.
Kitą vertus, LFF ir toliau slegia taip vadinamos abejotinos skolos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prievolė už 2013-2016 metus, kai dėl galimai nesumokėtų mokesčių buvo priskaičiuota 700 tūkst. eurų bauda.
„Mes nesutinkame su tokiu valstybinės institucijos sprendimu ir eisime į teismus. Gal tai taps geru precedentu dėliojant supratimo tiltus tarp mokesčių organizacijos ir sporto subjektų. Ginsime savąją poziciją ir sieksime sumažinti tą baudą, galbūt, iki visiško nulio“, – aiškino LFF generalinis sekretorius.
Kaip teigė E.Stankevičius, praėjusiais metais LFF apmažino apetitus ir bandė taupyti administravimo išlaidas: jei 2018-siais darbuotojams buvo skiriama 1,6 mln. eurų, tai praėjusiais jau tik 1,2 mln., o šiemet numatyta išleisti 1,1 mln. eurų.
Taip pat LFF „pasispaudė“ ir sumažino savo išlaidas komandiruotėms – šiemet tam bus skirta 58 tūkst. eurų, mažinamos 51 tūkst. eurų sąskaitos už ryšio priemones.
„Šiemet LFF numačiusi 8,78 mln. eurų biudžetą, tačiau jau dabar reikia pasakyti, jog jis bus deficitinis – turėsime surasti suplanuotus 1,5 mln. eurų. Ši suma neramina ir ją teks suvaldyti. Kitu atveju, reikės koreguoti išlaidas po pusmečio“, – aiškino vienas iš LFF vadovų.
2020-siais iš FIFA organizacijos Lietuvos futbolas gaus 1,45 mln. eurų, iš UEFA – 5,22 mln., iš LTOK, sporto fondų LFF sąskaitą turėtų pasiekti dar 158 tūkst. eurų, iš savo veiklos – aikščių nuomos – planuojama gauti 460 tūkst. eurų pajamų.
Iš 8,78 mln. eurų numatyto biudžeto LFF savo veiklai panaudos 4 mln. 757 tūkst. eurų, po 100 tūkst. eurų atseikės A lygai bei Moterų futbolo asociacijai, Pirma lyga gaus 60 tūkst. Antroji lyga – 45 tūkst. eurų paramą, Futbolo trenerių rengimo asociacija – 70 tūkst., Studentų futbolo lyga – 30 tūkst., Masinio futbolo asociacija bei Lietuvos salės ir paplūdimio futbolo asociacija – po 250 tūkst., Žaidėjų sąjunga – 59, „Anderlecht“ programa – 534 tūkst., projektai „Hat Trick“ ir „Hat Trick dangos“ – 885 tūkst., skolų grąžinimui numatyta 956 tūkst. eurų, dešimčiai futbolo apskričių planuojama atseikėta 360 tūkst. bei apskričių koordinatoriams – 20 tūkst. eurų.
– LFF šiemet išleis daugiau kaip 4 mln. eurų. Kaip pasidalins lėšos LFF viduje?, – buvo paklaustas generalinis sekretorius E.Stankevičius.
– Visai administravimo grupei bus skirta 1 mln. 600 tūkst. eurų, nacionalinėms futbolo rinktinėms – 1,5 mln. eurų, vaikų ir jaunimo programoms – 200 tūkst. eurų, varžybų ir licencijavimo darbams – 440 tūkstančių, rinkodarai ir komunikacijai – 250 tūkstančių, mūsų finansų skyriui – 22 tūkstančiai bei Techniniam skyriui – 735 tūkst. eurų.
– Galite paskaičiavęs pasakyti, kokios yra galutinės LFF skolos?
– Galima sakyti, kad visas skolas minėjau. Lietuvos futbolas turi pasiėmęs iš UEFA 1,8 mln. eurų paskolą, kuria siekia atiduoti ir šiemet: kaip jau sakiau, suderinta, kad grąžinsime 200 tūkst. eurų.
„Šiaulių“ bankui skolingi 750 tūkst. eurų, balandį planuojame šį klausimą visiškai uždaryti. Taip pat yra aiški situacija ir su VMI – teismuose bylinėsimės dėl tos 700 tūkst. eurų baudos. Taip pat yra abejotinos skolos...
– Ką reiškia abejotinos skolos?
– Tai yra duoti futbolo plėtrai pinigai, teikta parama, tačiau dokumentų dėl tų išlaidų LFF atgal negavo. Tai yra 5-7 metų senumo reikalai, dėl kurių mes taip pat bandome aiškintis.
– Ar galima vadinti šių metų biudžetą labiausiai subalansuotu per pastaruosius penketą metų?
– Man asmeniškai 2019 metais buvo pirmasis biudžetas, kai prasidėjo rimti svarstymai ir darbai mažinant skolas. Jei man atėjus 2018-ųjų rudenį būtume taupę tas lėšas iki naujojo biudžeto, tuomet viskas visai kitaip būtų buvę. Iki šios vasaros Lietuvos futbolas bandys atsikratyti didžiausių skolų.
– Kalbėjote, kad 1,5 mln. eurų jums teks dar surasti Lietuvos futbolui. Kas atsitiks, jei rėmėjai neatvers piniginės futbolui?
– Todėl ir sakau, kad įpusėjus metams teks peržiūrėti biudžetą, žiūrėti, kai seksis rinkti tuos pinigus. Esu realistas, o ne optimistas.
Be to, į šią sumą neįeina ir pinigai, būtini surengti pasaulio salės futbolo čempionatą. Ten dar reikia 1,4 mln. eurų. Sakysime, futbolui tai labai didelis iššūkis.
– Ar pasaulio salės čempionatas numatomas pelningas?
– Būtų gerai ir vėl neiti į banką eiti prašyti naujos kredito linijos. Aplikuojame dėl šio čempionato ir į sporto fondą.
Tikimės gauti lėšų treniruočių salių remontui bei naujų dangų pirkimui. Kalbėdami su Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija: perdavėme aiškią FIFA žinutę – ji nesirengia investuoti į miestų sporto infrastruktūrą, valstybė turi daryti tai pati.
Todėl su ministerija siekiame rasti išeičių dėl tų pinigų, kreipiamės ir į Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos savivaldybes. Juk šiuose miestuose vyks čempionato kovos.
FIFA duoda 7,5 mln. eurų varžyboms surengti. Mes pateiksime skiriamų pinigų „eilutes“, kai tik paaiškės kiek Lietuva prisidės prie turnyro rengimo.
