„Šis klubas žmonėms reiškia viską. Mūsų darbas yra parodyti, kad jis reiškia absoliučiai viską ir mums“, – emocingame vaizdo klipe, kurį „Liverpool“ klubas paskelbė užsitikrinus Anglijos futbolo čempionų titulą po 30 metų pertraukos, sako 53-ejų treneris J.Kloppas.
Šie žodžiai puikiai atspindi šio futbolo genijaus asmenybę ir nepaprastą kelią į viršūnę.
Gimęs būti treneriu
J.Kloppo komandos draugai visada žinojo, kad vieną dieną jis taps treneriu.
Amžinai užsidegęs Vokietijos antrosios lygos Mainco komandos drabužinės lyderis tiek daug aiškindavo, šaukdavo apie taktiką ir visus apsikabindavo, kad trenerio kėdė atrodė neišvengiama. Bet vieno dalyko tie draugai neįsivaizdavo – kad treniruos juos pačius.
Prieš 19 metų žmogus, dabar tapęs vienu populiariausių viso futbolo pasaulio strategų, netyčia pakilo iki komandos vedlio pareigų, kai „Mainz“ atleido savo trenerį iki artimiausių rungtynių likus 48 valandoms.
Tuomet laiko ieškoti kandidato ir prisikviesti ką nors rimto nebuvo. Taigi klubas paklausė savo šlubuojančio 33 metų gynėjo, gal jis keletą rungtynių pastovėtų prie aikštės? „Žinoma, – atsakė J.Kloppas. – Kodėl gi ne?“
Mainco klubo žaidėjams visa tai atrodė logiška. Aikštėje J.Kloppas turėjo daugiau vedlio savybių nei talento žaisti. O už aikštės ribų jis jau elgėsi kaip treneris.
„Jis suprato taktiką. Jis buvo protingas, – sakė buvęs „Mainz“ puolėjas Svenas Demandtas. – Bet prasidėjus rungtynėms jį užvaldydavo adrenalinas ir kartais tai užtemdydavo protą.“
Būtent dėl to J.Kloppo, kaip futbolininko, karjera niekada nepakilo aukščiau Mainco klubo – vidutinio dydžio Pietvakarių Vokietijos miesto, kur futbolas buvo ne toks populiarus kaip kasmetinis karnavalas. Bet tai tapo idealia vieta J.Kloppui praleisti 18 metų – dešimt kaip žaidėjui ir aštuonerius kaip treneriui.
Maince kūrė savo filosofiją
Tie kone du dešimtmečiai Maince suformavo revoliucinę futbolo filosofiją, kuri dabar galutinai atsiskleidė dirbant Anglijoje.
Dabar J.Kloppas atvedė į Anglijos čempionato viršūnę „Liverpool“, kuris titulo laukė 30 metų.
Bet dar pernai treneris prasitarė, kad, nepaisant sėkmės Liverpulyje, labiausiai jis didžiuojasi tuo, ką pasiekė Maince. Tuo, kaip trečią sezoną treniruodamas „Mainz“ 2004-aisiais jis sugebėjo šį pusiau profesionalų klubą išvesti į Vokietijos bundeslygą.
„To, ką aš padariau Maince, nustelbti neįmanoma“, – praėjusiais metais sakė J.Kloppas.
Pasak jo buvusių komandos draugų ir kolegų, jau tada buvo matyti pats J.Kloppas, kokį dabar pažįsta visas pasaulis, – kumštį į viršų vis keliantis magnetinis maniakas, kuris negaili tvirtų apsikabinimų.
„Šalia jo jautiesi saugus, – sakė buvęs komandos draugas Helgi Kolvidssonas, dabar treniruojantis Lichtenšteino rinktinę. – Matai, kaip vaikai prie jo prieina ir jaučiasi visiškai ramiai, nors jis – nemažas vyras. Jau tada tai buvo akivaizdu.“
Tokiam žmogui apibūdinti vokiečiai net turi žodį. Michaelis Zorcas, 2008-aisiais pakvietęs J.Kloppą treniruoti Dortmundo „Borussia“, jį vadino „Menschenfänger“ – tai yra žmogus, kurio trauka tokia stipri, kad visiems norisi sekti iš paskos.
Tai buvo matyti jau per pirmąsias dvi vadovavimo savaites „Mainz“ komandoje. Žaidėjai nusekė paskui naująjį trenerį ir iškovojo dvi pergales iš eilės.
To užteko, kad Mainco klubo vadovai paskirtų J.Kloppą nuolatiniu treneriu.
Turėjo įstabų mokytoją
Buvo vienas trukdys – J.Kloppui reikėjo baigti žaidėjo karjerą. Jis jautė kojų skausmus, todėl sutiko.
Nuo tos dienos jis tapo treneriu Kloppu. Griežtu, bet ne tironu. Greit supykstančiu, bet teisingu. Jis visada pamojuodavo žaidėjams prieš nosį saldainiu – žadėdavo jiems laisvės ir pasitikėjimo, jei tik jie pasistengtų dar labiau.
„Turi tai padaryti dėl manęs, – sakydavo jaunasis J.Kloppas. – Jei neatsiduosi šimtu procentų, iš manęs nieko nesitikėk“, – prisiminė buvęs jo kambario draugas Jurgenas Kramny.
Kiek vėliau savo misiją Maince J.Kloppas yra pavadinęs „kamikadziška“, nes savo akimis buvo matęs, kaip tame klube žlugo dešimt trenerių.
„Mainz“ neturėjo pinigų, jokių reikšmingų titulų ir vos apie 2000 žiūrovų tribūnose. Savo antspaudą klube per tą laiką buvo palikęs vienintelis žmogus, per du kartus dirbęs komandoje pusketvirtų metų. Jo vardas buvo Wolfgangas Frankas.
Jis – vienintelis treneris, parodęs J.Kloppui, ką įmanoma nuveikti stovint greta aikštės.
W.Franko vizijoje Maincas turėjo kovoti dėl antrosios lygos titulo – nesvarbu, kad tuo metu klubas buvo lentelės apačioje.
Būdamas pusiau profesorius, pusiau karinis muštruotojas jis siekė tikslo ragindamas žaidėjus klausiamai žvelgti į viską, ko jie buvo išmokyti apie vienuolikos žmonių užduotis aikštėje. O tada treneris iš jų išspaudė paskutinį lašą.
J.Kloppas negalėjo patikėti, kaip greitai su tokia W.Franko filosofija Mainco komanda kilo aukštyn. Tie patys žaidėjai ir tie patys įgūdžiai, kurie ką tik atrodė pašvinkę, staiga padėjo laimėti. Kaltas buvo ne kas kitas, o taktika ir alinančios treniruotės.
„Pakeitėme viską, išskyrus žaidėjus, ir tapome nauja komanda, – pasakojo S.Demandtas, dabar treniruojantis penktosios lygos komandą. – Iš tos ekipos treneriu tapo ne vienas žaidėjas. Paprastai tai nėra būdinga antrosios lygos komandai.“
J.Kloppas treniruojant W.Frankui netikėtai tapo dviguba grėsme. Kai jis atvyko į Maincą 1991aisiais, buvo greitas, gerai matantis aikštę puolėjas, bet nieko daugiau. Jis galėjo bėgti be sustojimo, nors kartais patraukdavo cigaretę.
Tačiau jo kamuolio valdymo technika buvo tokio pat švelnumo kaip vokiečių kalbos priebalsiai.
W.Frankas perkėlė J.Kloppą į dešiniojo krašto gynėjo poziciją, ne tai labiau tiko jo ribotam meistriškumui, bet leido pasireikšti laukinei agresijai.
„Jis nebuvo techniškas žaidėjas, – pasakojo J.Kramny. – Jis buvo mąstantis žaidėjas.“
Kitaip sakant, jis žaidė iš visų jėgų ir nebijojo gauti alkūne į veidą. Net būdamas gynėjas J.Kloppas sugebėjo per 340 rungtynių įmušti 56 įvarčius ir tarp rezultatyviausių klubo žaidėjų užėmė trečiąją vietą.
Ši aiški prieštara gerai paaiškina dabartinį J.Kloppo futbolo supratimą: jis visada mėgo griauti tradicines pozicijas.
Vėliau J.Kloppas toliau rutuliojo šį metodą dirbdamas Dortmundo „Borussia“. Jis tapo kontrspaudimo varžovų aikštės pusėje garbintoju – tai filosofija, pagal kurią kamuolį perimti bando visi dešimt aikštės žaidėjų.
Šią taktiką jis nugludino Liverpulyje, kur subūrė pačią įdomiausią mūsų planetos komandą. Tradiciniai apibrėžimai neatitinka J.Kloppo ginklų panaudojimo būdų: puolėjai stovi pirmoje gynybos linijoje, o gynėjai tampa mirtinais puolimo kūrėjais.
„Jo supratimas apima viską, – sakė „Borussia“ vadovas M.Zorcas. – Kalbėdamas apie gynybą jis kartu kalba apie puolimą. Apsiginti, įmušti – viskas viename.“
Šioms idėjoms reikėjo laiko subręsti J.Kloppo galvoje. Kai tik pradėjo treniruoti „Mainz“, savo treniravimo būdus jis kūrė pakeliui. Dar iki tol jis elgdavosi kaip bosas, o dabar pagaliau tikrai pradėjo vadovauti.
Vienas dalykas J.Kloppui sekėsi labai natūraliai – pritaikyti W.Franko metodus. Žaidėjai juos žinojo taip gerai, kad kartais naudojosi ir be nurodymų.
J.Kloppui tapus treneriu Mainco komanda laimėjo šešerias rungtynes iš septynerių ir sezoną baigė viena vieta aukščiau nuo dugno, kuris būtų lėmęs iškritimą į žemesnę lygą.
Beje, antrąjį J.Kloppo sezoną „Mainz“ trenerio kėdėje 2002–2003 metais čia rungtyniavo ir Lietuvos futbolininkas Igoris Morinas.
Tą sezoną komanda liko vos per žingsnį nuo patekimo į Vokietijos bundeslygą, tačiau dar po metų Maincas prasimušė į elitą pirmą kartą klubo istorijoje.
Prireikė penkerių metų
Atvesti „Liverpool“ klubą į Anglijos futbolo čempionato viršūnę J.Kloppui užtruko 5 metus. Bet jis ir nežadėjo to padaryti iškart, kai atvažiavo į Angliją 2015-aisiais.
„Liverpool“ lipo aukštyn pamažu: aštuntas, ketvirtas, vėl ketvirtas, antras ir pagaliau pirmas.
Kai pernai „Liverpool“ liko antrojoje vietoje atsilikęs nuo čempionų vienu taškeliu, buvo abejojančių, ar klubas sugebės atsigauti po tokios agoniškos pabaigos.
Abejojantiems J.Kloppas ir komanda pateikė tvirtą atsakymą – „Liverpool“ atotrūkis nuo varžovų šiemet buvo įspūdingas.
Trisdešimties metų laukimas Liverpulyje baigėsi triumfo siautuliu ir J.Kloppo iš namų pasiųsta žinute negalintiems stadione švęsti sirgaliams: „Mes vėl būsime kartu. Mūsų laikas ateis.
O dabar praneškime visam pasauliui, kad esame Liverpulis. Anglijos čempionai.“ („The Wall Street Journal“, LR)
Titulą užsitikrino po varžovų nesėkmės
Atnaujintame Anglijos futbolo čempionate tvirtai pirmaujančio „Liverpool“ triumfas buvo tik laiko klausimas.
31-ojo turo rungtynėse trečiadienį „Liverpool“ namuose 4:0 sutriuškino Londono „Crystal Palace“ ir surinko 86 taškus.
Antrąją vietą užimantis „Manchester City“ turėjo 63 taškus, bet ketvirtadienį svečiuose 1:2 nusileido Londono „Chelsea“ ir prarado paskutines teorines viltis pasivyti lyderius, nes iki finišo liko 7 turai, per kuriuos daugiausia galima surinkti 21 tašką.
