Bet atėjus laikui pasirašyti kontraktą iškilo viena problema: paaiškėjo, kad toks futbolininkas realybėje neegzistuoja – jis visiškai išgalvotas personažas.
Sklandė kalbos, kad šią netikrą naujieną išplatino patys „Liverpool“ vadovai, kad padarytų įspūdį varžovams. Kiti sakė, jog istoriją norėdami pasityčioti iš Liverpulio ekipos sirgalių sugalvojo Londono „Arsenal“ fanai.
Vienaip ar kitaip, skandalas apgavystei išaiškėjus kilo garsus. Kas ir kodėl sugalvojo D.Baptiste‘ą ir kodėl Anglija patikėjo šiuo gandu?
Unikalus talentas?
1999-ųjų lapkritį dienraščiuose „The Guardian“ ir „The Times“ pasirodė žinutės apie talentingą futbolininką D.Baptiste‘ą – „Monaco“ klubo ir Prancūzijos jaunimo rinktinės didvyrį.
Būtent jis, žurnalistų nuomone, galėjo išgelbėti „Liverpool“, kuris tuo metu kapstėsi Anglijos lygos turnyro lentelės viduryje.
Kova dėl prizinės vietos laukė su beveik nepavejamu „Manchester United“, pajėgiais „Arsenal“, „Leeds United“ ir „Chelsea“ klubais.
D.Baptiste‘as, pasak aprašymų, buvo vienas geriausių jaunų kairiojo krašto gynėjų. O Liverpulyje – kaip tik bėda šioje pozicijoje!
Joje žaidė ne itin patikimas škotas Dominicas Matteo, jį keisdavo tada 30-metis Steve‘as Stauntonas, kurio geriausi karjeros metai jau buvo praeityje.
Be to, „Monaco“ neva paprašė už D.Baptiste‘ą tik 3,5 mln. svarų sterlingų išpirkos: Liverpulio laukia naudingas sandoris, rašė žiniasklaida.
Jokių oficialių klubų komentarų dienraščiai nepublikavo, o rėmėsi tik savo informuotais šaltiniais, artimais „Liverpool“ vadovybei.
Vėliau išaiškėjo, kad pirmasis išspausdinęs naujieną apie D.Baptiste‘ą buvo bulvarinis leidinys „The News of the World“. Šis pirminiu šaltiniu įvardijo sporto naujienų agentūrą „Hayters“ – žinomą žiniasklaidos priemonę, turinčią solidžią istoriją.
Maža to – visi šie leidiniai ne šiaip rašė apie D.Baptiste‘ą – jie analizavo, kiek išmintinga pirkti prancūzą dabar ir ar neverta pabandyti dar numušti kainos.
Taigi, gandas sklido šviesos greičiu ir netrukus visi žinojo: „Liverpool“ rengiasi paskelbti apie fantastiško žaidėjo perėjimą. Nekantriausieji D.Baptiste‘ą pakrikštijo būsimąja klubo, o gal net visos Anglijos lygos legenda.
„Liverpool“ šių naujienų niekaip nekomentavo, o tai dar labiau stiprino sirgalių tikėjimą greitu sandoriu.
Viskas būtų buvę gerai. Bet futbolininkas D.Baptiste‘as neegzistavo.
„Svajonių komanda“
Tiksliau, toks žaidėjas buvo, tačiau ne realiame futbole, o muilo operoje „Dream Team“ („Svajonių komanda“), kuri buvo rodoma televizijos „Sky One“.
Baptiste‘o vaidmenį atliko Tomas Redhillas. Serialas rodytas iki pat 2007-ųjų, iš viso sukurta 419 serijų. Projektas buvo komerciškai sėkmingas, nors į kokybę režisieriai akivaizdžiai numojo ranka.
Serialo „Dream Team“ siužetas buvo konstruojamas aplink išgalvotą klubą „Harchester United“. Filmas mirgėjo išties širdį draskančiais momentais: tai vieną futbolininką po pergalės Anglijos taurėje nušauna snaiperis, tai treneris nužudo saugą už klaidą aikštėje, tai komandos lyderio žmona išdavinėja jį su bendraklubiu per rungtynių pertrauką rūbinėje visiems matant, tai stadionas sudega iki pamatų...
Baptiste‘as pasirodė baigiantis „Dream Team“ trečiajam sezonui. Pagal scenarijų, 21-erių Didier buvo daug vilčių teikiantis gynėjas iš Prancūzijos jaunimo rinktinės, kuri laimėjo 1998-ųjų pasaulio čempionatą. Jis atstovavo „Monaco“ klubui ir rinkosi, kur tęsti karjerą: „Harchester United“ ar „kitame Anglijos klube, kuriam vadovavo prancūzas treneris“.
Realiame gyvenime tai galėjo būti Arsene‘o Wengero „Arsenal“ arba Gerard‘o Houllier „Liverpool“. Kai futbolininko seriale paklausė, ar jis sutiktų pereiti į kurią nors iš dviejų pastarųjų komandų, žaidėjas mįslingai šypsojosi. Ir tada žiniasklaida ji visiškai rimtai ėmė piršti su „Liverpool“.
Bet kaip tai išvis tapo įmanoma?
Fantastika ir realybė
Kad atsakyti į šį klausimą, pakanka prisiminti, kaip praėjusio amžiaus pabaigoje atrodė internetas. Nebuvo nei „Wikipedia“, nei „YouTube“, nei jokių kitų serverių, kuriuose dabar galime rasti visą įmanomą informaciją apie pasaulį. Bet egzistavo diskusijų forumai – juose žmonės turėjo visišką laisvę pasireikšti.
Spėjama, kad gandą apie D.Baptiste‘o perėjimą paleido vienas iš „Arsenal“ sirgalių fanų puslapyje „ArsenalShorts“. Tikriausiai juokais, kad pasityčiotų iš priešininkų – esą tik išgalvotas futbolininkas gali padėti Liverpuliui iškovoti Anglijos lygos medalius. O tada kas nors ar iš naujienų agentūros „Hayters“, ar iš bulvarinio leidinio „The News of the World“ šią idėją pačiupo ir pateikė kaip tikrą.
Tiesa, egzistuoja ir kita versija: neva, vienas „Liverpool“ spaudos tarnybos darbuotojų savo viršininkų nurodymu paskleidė naujieną populiariame forume tam, kad sukeltų nerimo varžovams, o toliau žurnalistai darbą pratęsė.
Patikrinti informacijos buvo neįmanoma, o ir niekam į galvą tas nešovė.
Be to, nors ir pavėluotai, bet kalbų tikrumą patvirtino oficiali informacijos tarnyba „LiverpoolClubCall“. Bet kuris Liverpulio sirgalius „karštąja linija“ galėjo paskambinti į klubą, kad sužinotų naujausias žinias apie galimus žaidėjų perėjimus. Už 60 pensų (tiek kainavo minutė pokalbio) „LiverpoolClubCall“ pardavinėjo sirgaliams gandą apie Baptiste‘ą.
Įtakos turėjo ir tai, kad anglai tradiciškai nesidomi kitų šalių futbolo lygomis. Kas žaidžia „Monaco“ – paskutinis dalykas, kuris jiems galėtų rūpėti.
Kodėl niekas iš serialo „Dream Team“ gerbėjų, besidominčių ir futbolu, nepastebėjo keistenybių – nesuvokiama.
Gandas subliūško po serialo atstovo pareiškimo, kurio teko ilgokai palaukti.
„Mes labiau nei bet kas kitas buvo šokiruoti, matydami šią istoriją laikraščiuose. Galime spėti, kad galbūt kas nors pažiūrėjo serialą ir pamanė, kad jis – dokumentinis. Bet tai buvo tiesiog šou!“, – pareiškė „Dream Team“ atstovas.
Toks posūkis buvo šokas ir sirgaliams. Naujienų agentūra „Hayters“ pranešė , jog „atlieka skubų tyrimą šiuo klausimu“. O „The Times“ sporto redaktorius, kaip teigė kolegos, sureagavo trumpai: „Oops!..“.
Skandalo atomazga
„Liverpoll“ klubui beliko džiaugtis, kad jo sudėtyje neatsidūrė žaidėjas, panašus į Baptiste‘ą.
Prancūzo „karjera“ „Harchester United“ ekipoje buvo trumpa ir baigėsi gėdingai. Dėl psichikos problemų ir konfliktų komandoje jis sykį vos nemirė perdozavęs narkotikų.
Klube jis praleido vos sezoną (nors kaip gynėjas užfiksavo neblogą statistiką – 5 įvarčiai per 44 rungtynes) ir buvo atiduotas į „Marseille“ po skandalo dėl sutarto rungtynių rezultato.
Baptiste‘o žvaigždė galutinai užgeso po to, kai debiutinėse rungtynėse su Marselio klubo apranga jis neįmušė 11 metrų baudinio. Daugiau seriale „Dream Team“ prancūzas nepasirodė.
Skandalas gavosi garsus, sirgaliai buvo nusivylę „Liverpool“ vadovybe ir tą per varžybas demonstravo skanduotėmis bei plakatais. Bet daugiau neigiamų pasekmių kuriozinis įvykis nesukėlė.
Liverpulio komandos vardas skambėjo dar plačiau. „Dream Team“ reitingai taip pat pakilo, Baptiste‘ą suvaidinęs aktorius T.Redhillas, kurio tikroji pavardė Sacha Grunpeteris, išgarsėjo (tiesa, jis 2005-aisiais žuvo automobilio avarijoje filmuojant juostą „Kaubojų pėdsakais“).
Šią grandiozinę netikrą naujieną išplatinusiems žurnalistams viskas irgi baigėsi gerai. „The Times“ sporto redaktorius 2008-aisiais tapo dienraščio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju ir dirbo iki pensijos 2013 m. „The Guardian“ redakcija apsiribojo oficialiu žinios paneigimu, teisindamasi sunkumais patikrinti informaciją.
O „The News of the World“ toliau ramiai maitino skaitytojus skandalingais gandais. Šis tabloidas baigė savo gyvavimą tik 2011-aisiais ir visai ne dėl Baptiste‘o istorijos – leidinys buvo apkaltintas neteisėtai klausęsis aktorių Hugh Granto, Jude‘o Law ir net tuomečio Anglijos premjero Davido Camerono pokalbių.
Tuo tarpu „Liverpool“ treneris G.Houllier naują žaidėją vis dėlto gavo – kontraktas buvo pasirašytas su kroatu Igoriu Biscanu. 1999-2000 m. Anglijos pirmenybėse Liverpulio klubas finišavo ketvirtas: nuo bronzinio prizininko „Leeds United“ jį skyrė vos 2 taškai, bet nuo čempiono „Manchester United“ – įspūdingi 24 taškai.
Po metų „Liverpool“ prasimušė į prizininkų trejetą, bet visiškai ne „prancūzų genijaus“ D.Baptiste‘o pastangomis.
