1966 metais Geoffas Hurstas smeigė tris įvarčius, Nobby Stielesas sušoko garsųjį pergalės šokį, o Bobby Moore'as virš savo pečių išvėlė pasaulio futbolo čempionų taurę.
Tą dieną Vokietija (Tuometinė VFR) stebėjo Anglijos rinktinės šventę.
Nuo tos akimirkos jie nuolat stengiasi atkeršyti už tąsyk Londone patirtą pralaimėjimą 2:4 ir taip sukelti Anglijos rinktinei skausmą bei skatinti šios komandos sirgalių pasipiktinimą.
„Neišvengiama“ – pirmasis žodis, kuris šovė į galvą didžiajai futbolo bendruomenei, kai po paskutiniojo F grupės mūšio paaiškėjo, kad „Euro 2020“ aštuntfinalyje susikirs Vokietijos ir Anglijos rinktinių keliai.
Nuo 1966-ųjų Anglija ir Vokietija didžiųjų futbolo turnyrų atkrintamosiose varžybose susigrūmė keturis kartus – visus keturis kartus pergalę šventė vokiečiai.
Kartais anglams pavykdavo pirmauti, kartais tiesiog pritrūkdavo sėkmės, tačiau visada viskas pasibaigdavo ta pačia kančia – pralaimėjimų serija tapo tikru Anglijos egzistencinės krizės receptu.
Iš kartos į kartą
Kiekviena Anglijos futbolo rinktinės sirgalių karta turi savo liūdesio turnyrų sąrašą, kuriame pagrindinį vaidmenį jame atlieka Vokietija.
Z karta puikiai prisimena garsųjį Franko Lampardo smūgį 2010-ųjų pasaulio futbolo čempionate, kai kamuolys kirto vartų liniją, tačiau dėl grubios teisėjo klaidos įvartis nebuvo įskaitytas.
X kartai į atmintį yra įsirėžusios dvi skaudžios 11 metrų baudinį serijos.
1990-ųjų pasaulio čempionate pagrindiniu kaltininku tapo Chrisas Waddle'as, o 1996-ųjų Anglijoje vykusiame Europos futbolo čempionato pusfinalyje „Wembley“ stadioną anglų ašaromis paskandino dabartinis Anglijos rinktinės treneris Garethas Southgate'as.
1970-ųjų pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalyje dviejų įvarčių pranašumą išvaisčiusių anglų nepasigailėjo pergalingą įvartį per pratęsimą ant išdegintos Meksikos stadiono vejos įmušęs Gerdas Mulleris.
Anglijos antipatija Vokietijai išliko neatsakyta.
Pasikeitęs požiūris
Tai jokiu būdu nereiškia, kad vokiečiams nerūpi žaisti prieš anglus. Vokietijos futbolo rinktinė tiesiog dairosi stambesnių žuvų, o anglai jiems tampa eiline kliūtimi pakeliui į svarbiausias turnyrų kovas.
„Aš niekada nepasakyčiau, kad Anglijos rinktinė yra didžiausia Vokietijos varžovė, – dar šią savaitę „Daily Telegraph“ teigė Dietmaras Hamannas. – Mūsų didžiausi varžovai visada būdavo tie, kurie mūsų rinktinei mesdavo didžiausią iššūkį.“
Stipru.
Vis dėlto dažnu atveju geriausiai visas nesantaikas užglaisto laikas.
Nuo paskutinės oficialios Anglijos ir Vokietijos futbolo rinktinių akistatos pralėkė jau 11 metų, dar daugiau – anglai paskutinį kartą vokiečius oficialioje kovoje įveikė tik 2001 metais. Tąsyk Miunchene „Trys liūtai“ 5:1 sutriuškino Vokietiją ir žengė į finalinį 2002 pasaulio futbolo čempionato etapą.
Vis dėlto jame anglai eilinį kartą partyrė fiasko, o jų principiniai varžovai nukeliavo iki pat finalo.
Šią akimirką Anglija turi visiškai naują futbolo fano modelį, kuris nėra patyręs skaudžių vokiečių sukeltų „traumų“ – didesnį skausmą už vokiečius jiems sukėlė Islandijos bei Kroatijos rinktinės.
Taip, jaunimas mokomas apie praeitį, tačiau pažvelgę į dabartinę Vokietiją jaunieji anglai regi socialinės pažangos, brandos, pramonės iškilimo sveikatos ir tolerancijos kupiną šalį.
Jaunuoliai mėgaujasi naktiniu Vokietijos gyvenimu ir pasineria į Berlyno, Hamburgo ar Miuncheno miestų šurmulį.
Futbolininkai taip pat be didesnio galvos skausmo ieško savo galimybių ir rungtyniauja Vokietijoje bei Anglijoje. Du anglai – Jude'as Bellinghamas ir Jadonas Sancho užsitarnavo savo vietą Anglijos futbolo rinktinėje rungtyniaudami Dortmundo „Borussia“ ekipoje.
Čempionų lygoje triumfavusioje Londono „Chelsea“ ekipoje spindėjo trys antradienį „Wembley“ stadione galintys pasirodyti vokiečiai – Antonio Rudigeris, Kai Havertzas ir Timo Werneris.
Kiti Anglijos futbolo rinktinės žaidėjai net negyvendami Vokietijoje dažnai į ją atvyksta Čempionų lygos bei kitų tarptautinių klubinių turnyrų metu.
Anglijos komandos amžiaus vidurkis – 25-eri metai. Vyriausiajam rinktinės žaidėjui Kyle'ui Walkeriui – 31-eri. Jo, kaip ir daugelio kitų rinktinės žaidėjų, nepaleičia 1996-ųjų Europos futbolo čempionato skauduliai.
Daugeliui futbolininkų net 2010-ųjų Anglijos rinktinės tragedija tapo tik miglotu vaikystės vaizdiniu.
Laikas kerštui?
Vis dėlto Anglijos rinktinės stovykloje yra vienas žmogus, kuris skausmą pralaimėti Vokietijai žino geriau nei bet kas kitas.
Visa G.Southgate'o, kaip vyriausiojo komandos stratego, karjera yra paremta skausmingos ir itin asmeniškos 1996-ųjų Europos futbolo čempionato nesėkmės kaltės išpirkimu.
Jo požiūris, ypač ruošiantis „Euro 2020“, yra skirtas kuo labiau sumažinti rizikos faktorių ir išnaudoti turimą talentą, remiantis tvirtumu ir pragmatiškumu.
Anglijos futbolo rinktinė savo požiūriu ir žaidimo stiliumi labiau primena geriausius Vokietijos futbolo rinktinės laikus – žaidžiama ramiai, apskaičiuotai, kartais panaudojama net „robotiška“ agresija.
Tuo tarpu Vokietijos futbolo rinktinė į šį turnyrą atvyko su vargais atrankoje, komandai taip pat trūksta stabilumo, o jo neprideda ir po čempionato įvyksiantis išsiskyrimas su komandos treneriu.
Vokiečiams pavyko išvengti fiasko ir išsigelbėti nuo iškritimo „Euro 2020“ grupių etape, kai likus šešioms minutėms iki pagrindinio laiko pabaigos teko vytis Vengrijos rinktinės futbolininkus. Tąsyk Vokietijai pavyko išgyventi talentingų futbolininkų individualių sugebėjimų dėka.
G.Southgate'as labiau nei bet kuris iki tol Anglijai vadovavęs strategas yra prisitaikęs prie tokio tipo nacionalinės rinktinės ir su tuo susietų įsipareigojimų.
Dar 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionato metu jis kalbėjo apie palaipsniui gerėjančią rinktinės kokybę, kuri yra paremta jaunų žaidėjų įvairialypių ir sąmoningu žaidimu.
Dar visai neseniai jis „The Players Tribune“ parašė atvirą laišką pavadinimu „Brangioji Anglija“, kuriame atkreipė dėmesį į savo ir auklėtinių atsakomybę bei būtinus šiltus santykius su nacionalinės rinktinės sirgaliais.
Antradienį jis išsiųs savo karius laimėti aštuntfinalio mūšio. Ši jauna komanda turi puikią galimybę žengti dar vieną žingsnį ir iš naujo apibrėžti Vokietijos futbolo sąvoką naujai Anglijos kartai – be baimės, negatyvo, o su džiaugsmu ir pozityvumu..
Ar būtent 2021-ųjų birželio 29-osios antradienis taps ta akimirka, kai Anglija nustos žvelgti į praeitį ir pradės judėti toliau?
Anglijos ir Vokietijos futbolininkų akistatą kviečiame sekti kartu lrytas.lt portale nuo 19 val
