Ši diena čempionate buvo išskirtinė tuo, kad per trejas rungtynes buvo įmuštas net 31 įvartis, o tai yra didžiausias rezultatas nuo pat pirmos turnyro dienos. Taip pat buvo užfiksuotas ir pirmasis turnyro pratęsimas.
Salės futbole yra nerašyta taisyklė, kad didelis įvarčių skaičius per rungtynes reiškia kokybės trūkumą. Vis tik, būna ir išimčių, o dvikova Iranas – Uzbekistanas kaip tik buvo viena tokių. Ypač pirmajame kėlinyje, kuriame abiejų komandų gynyba trūkinėdavo dažnai, tačiau tai dažniausiai atsitikdavo ne dėl nesusikalbėjimo, o dėl puikių varžovų puolimo veiksmų.
Pirmojo kėlinio pradžią pramiegoję uzbekai sugrįžo į rungtynes ir pertrauką pasitiko turėdami vieno įvarčio (3:4) deficitą.
Uzbekų gerbėjų, kurių Vilniuje buvo tikrai daug, nelaimei, jų komanda pramiegojo ir antrojo kėlinio pradžią, o Iranas vėl atsiplėšė.
Patys įdomiausi rungtynių įvykiai vyko paskutinę susitikimo minutę. Ką tik devintąjį įvartį praleidę ir trijų įvarčių deficitą įgavę Uzbekistano rinktinės žaidėjai nusprendė žaisti va bank.
Žaisdami penkiese (be vartininko) prieš keturis varžovus, likus 44 sekundėms jie įmušė vieną įvartį, po keturiolikos sekundžių – dar vieną. Tai buvo septynioliktasis (!) rungtynių įvartis.
Kvepėjo neįtikėtinu sugrįžimu. Atrodo, kad tuo tikėjo ir Uzbekistano rinktinė, ir karštai ją palaikiusi publika. Po minutės pertraukėlės sugrįžusi į aikštę atsiliekanti Uzbekistano rinktinė surengė ataką, kuri baigėsi Irano vartininko ir uzbekų puolėjo susidūrimu.
Laikrodis rodė, kad iki susitikimo pabaigos likusi viena sekundė, o Uzbekistano treneriai paprašė teisėjų darsyk peržiūrėti epizodą. Po keliolikos sekundžių peržiūros teisėjai konstatavo, kad pražangos nebuvo, baudinys neturi būti skirtas, o tai reiškė Irano pergalę bei šios komandos kelialapį į ketvirtfinalį.
Septintąja ketvirtfinalio dalyve tapo Ispanijos rinktinė, kuri visus reikalus dvikovoje su Čekija sutvarkė dar iki pertraukos. Kažkiek prie to prisidėjo ir patys čekai, kurie rungtynes pradėjo vangiai ir tarsi netikėdami tuo, ką daro. Tai jiems kainavo du įvarčius.
Tuomet, įkvėpti vartininko Ondejaus Vahalos, čekai pradėjo žaisti. Ne viskas sekėsi, tačiau bent jau vaizdas nebebuvo toks, jog žaidžiama į vieną pusę. Pats O. Vahala atliko keletą efektingų reidų ir staiga tapo publikos numylėtiniu.
Čekai atsikirto ir už tai buvo nubausti trečiuoju įvarčiu, netrukus – ir ketvirtuoju. Tą ketvirtąjį įvartį iš metro atstumo pelnė vienas rezultatyviausių čempionato žaidėjų Adolfo.
Niekas negalėjo patikėti, kad čekai dar nelaidos rungtynių ir po pertraukos pabandys atsigriebti, bet jie pabandė. Nuo pirmos antro kėlinio minutės iniciatyvą perėmę čekai pelnė greitą įvartį. Tuomet, jau žaisdami penkiese prieš keturis, pelnė antrą ir intriga sugrįžo.
Net kelis kartus čekų futbolininkai buvo arti trečiojo įvarčio, tačiau kamuolys vartų nebesurado. Na o galutinis taškas buvo padėtas likus žaisti 68 sekundes, kai perėmęs kamuolį Ortizas jį pasiuntė į tuščius vartus.
Kai Portugalija per pirmą kėlinį įmušė du įvarčius, sunku buvo patikėti, kad viena geriausių Europos komandų po pertraukos prisidarys tiek problemų, tačiau kovingi serbai po Jovano Lazarevičiaus dviejų tikslių smūgių rezultatą išlygino.
Antrajam kėliniui artėjant į pabaigą, portugalai turėjo iniciatyvą, tačiau paversti jos įvarčiais nesugebėjo. Tai reiškė pratęsimą – pirmąjį Lietuvoje vykstančiame pasaulio salės futbolo čempionate.
Tai, ko nepadarė per antrąjį rungtynių kėlinį, portugalai padarė pirmojo pratęsimo metu. Jie per keliasdešimt sekundžių dusyk pasiuntė kamuolį į varžovų vartus ir atrodė, kad tokiu būdu visiškai išsprendė rungtynių baigtį.
Vis tik, ne viskas taip paprasta. Per antrąjį pratęsimo kėlinį serbai sukūrė situaciją, po kurios atrodė, kad bus skirtas šešių metrų baudinys.
Taip atrodė ne tik žiūrovams, bet ir patiems serbams, ypač vartininkui Miodragui Aksentijevičiui. Pastarasis gerokai persistengė stumteldamas teisėją ir už tai prieš save išvydo raudoną kortelę.
Aikštėje likę jo komandos draugai nepasidavė. Likus keturiasdešimčiai sekundžių, jie privertė portugalus įsimušti įvartį į savo vartus. Skirtumas minimalus, tačiau jo panaikinti serbams nepavyko.
