„Gavome laišką iš futbolo federacijos, kuriame informuojama apie numatomus tarptautinių organizacijų vizitus ir tarsi pageidavimus susitikti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad kelias, kuomet LFF savarankiškai ėmėsi suburti Specialią darbo grupę dėl federacijos įstatų keitimo, politikams yra priimtinesnis, negu siekis įvesti tiesioginį organizacijos valdymą.
„Viešoje erdvėje jau girdisi tarsi ir savanoriškų sprendimų keisti įstatus ir kitaip atsižvelgti į tas pastabas, kurios yra keliamos inicijuojant šiuos pokyčius. Dar kartą pabrėšiu, kad mūsų visų interesas, jog futbolo federacija šiuos skaidrumo išsispręstų pati ir tą patį esu paminėjusi savo laiške UEFA ir FIFA“, – pabrėžė ji.
Anot premjerės, Seime jau įregistruoto įstatymo dėl tiesioginio LFF valdymo priėmimas būtų paskutinis žingsnis, kurio politikai imtųsi tuo atveju, jeigu federacija reikalaujamų sprendimų nepriimtų pati.
„Jeigu nepavyktų to padaryti, ar kažkaip tas procesas įstrigtų, tai tuomet matyt Seimui neliktų kitos išeities, kaip panaudoti šitą ultima ratio sprendimą“, – tvirtino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nariai neeiliniame posėdyje imsis svarstyti, ar laikinasis įstatymo „Dėl Lietuvos futbolo federacijos tiesioginio valdymo“ projektas atitinka šalies Konstituciją. Kaip aiškino komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, projektą būtina apsvarstyti dar prieš pateikimą, kadangi buvo susilaukta Teisės departamento pastabų.
Komitetui nusprendus, kad projektas, kuriuo siūloma, kad LFF valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o jų funkcijas perimtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskirtas laikinasis administratorius, neprieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui, siūlymas iš karto galėtų būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje.
Tiesioginio LFF valdymo klausimą politikai iškėlė liepos pabaigoje vykusiame jungtiniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo LFF atstovai.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas tuomet tvirtino, kad politikams prakalbus apie tiesioginį LFF valdymą, jie turi aiškų planą, kaip spręsti suformuotą problemą – LFF uždarumą ir nesąžiningas procedūras, renkant atstovus į Vykdomąjį komitetą (VK).
Rugpjūčio 3 d. LFF gavo jungtinį FIFA ir UEFA atsakymą, kuriame teigiama, jog LFF įstatai, kurie buvo priimti šių metų balandžio 30 d. vykusioje Konferencijoje, atitinka FIFA ir UEFA įstatuose numatytus reikalavimus.
Šie įstatai buvo priimti siekiant juos suderinti su pakeistu Sporto įstatymu. UEFA ir FIFA tvirtino, kad LFF įstatai iš esmės atitinka nurodytas gaires bei pasiūlė pagalbą federacijai kuriant darbo grupę, kuri svarstytų galimus pokyčius dėl LFF valdymo gerinimo.
Tarptautinių futbolo organizacijų, kurių narė yra Lietuvos futbolo federacija, vertinimu, tokio įstatymo priėmimas yra FIFA ir UEFA statuto nuostatų pažeidimas, už kurį Lietuvos futbolui gresia tiesioginės pasekmės: nacionalinių rinktinių ir klubų dalyvavimo FIFA ir UEFA organizuojamuose turnyruose suspendavimas, finansinės pagalbos Lietuvos futbolui nutraukimas.
Vis tik, antradienį pranešta, kad LFF Specialioji darbo grupė darbinio posėdžio metu nutarė aukščiausiam LFF valdymo organui – visuotinei narių konferencijai – teikti įstatų pakeitimo projektą.
Vis tik, paskelbus apie planuojamą teikti federacijos įstatų pakeitimo projektą, Seimo nariai išliko griežti – LFF tiesioginio valdymo įstatymo likimas priklauso nuo to, ar jame įrašytos nuostatos bus pilnai įgyvendintos. Seimo narys M. Majauskas tvirtino, kad kompromisiniai LFF sprendimai neatkurs visuomenės pasitikėjimo. Jam pritarė ir L. Kasčiūnas, tikinęs, kad LFF sprendimai nereiškia, jog politikai sėdės sudėję rankas.
