Dar prieš savaitę tiek šalies premjerė Ingrida Šimonytė, tiek ir LFF vadovai tikino, kad dėl esančios krizės tarp LFF ir Seimo, kai siekiama įvesti tiesioginį valdymą federacijoje, į Lietuvą spalio 6 dieną atvyks UEFA ir FIFA delegacija.
Tačiau nelaukiant tarptautinės futbolo bendruomenės atstovų, Seimas po pateikimo antradienį pritarė įstatymo projektui dėl laikino Lietuvos futbolo federacijos (LFF) tiesioginio valdymo. Už projektą balsavo 88, prieš – 13, susilaikė 21 parlamentaras.
Siūlymą daugiausia palaikė valdantieji konservatoriai ir Laisvės partija, balsavę vieningai, dauguma liberalų, projektui taip pat pritarė opozicinė „Vardan Lietuvos“, kiti pavieniai opozicijos atstovai. Tuo metu prieš balsavo likusi opozicija ir keli liberalai.
Prieš kurį laiką FIFA ir UEFA informavo, kad Seimui priėmus siūlomą įstatymą dėl laikino tiesioginio federacijos valdymo, nacionalinėms rinktinėms ir Lietuvos futbolo klubams grėstų suspendavimas FIFA ir UEFA organizuojamuose turnyruose.
„Kodėl toks Seimo sprendimas pasiektas dar iki atvykstant UEFA ir FIFA delegatams? Šiek tiek plačiau norėčiau pakalbėti su priešistore, – tikino vienas iš projektų iniciatorių A.Valinskas. – Pasižiūrėkime, kaip tas procesas prasidėjo, kai pradėjome kalbėti apie tam tikras iniciatyvas pertvarkant LFF – buvo siūloma „išsiblaivyti“ ar kažkaip kitaip atsišaudoma iš oponuojančios pusės.
Po to buvo siunčiam laiškai iš UEFA ir FIFA, kad LFF įstatai, apie kuriuos mes, kaip įstatymo iniciatoriai šnekėjome, iš esmės atitinka visus tarptautinis reikalavimus ir kad mes be reikalo puolame.
Kai įstatymo projektas pradėjo judėti, staiga pati LFF pradėjo transliuoti žinią, kad ji pasirengusi keisti įstatus ir net nemaža dalimi net taip, kaip ir rašoma įstatymuose. Belieka konstatuoti, kad įstatymas apie tiesioginį valdymą atlieka savo funkciją.
Buvo parodytas intencijos rimtumas iš valstybės pusės. Kaip matėme, iki šiol UEFA ir FIFA reakcijos buvo atsargios, todėl supratome, kad Seimas privalės būti tuo lokomotyvu, kuris yra priekyje, kuris turės tempti tą dialogą.
Tam, kad prisikviestume tas organizacijas, mes turime žengti pirmąjį žingsnį – kad UEFA ir FIFA suprastų, jog situacija Lietuvoje yra tokia, jog nedaryti nieko yra neįmanoma. Tai nėra politkų pokalbiai.
Mūsų intencijos yra tokios, kad FIFA ir UEFA delegatai neturėtų atvažiuoti pas mus pasikalbėti tik apie orą ar pasifotografuoti, o jau turėtų atvykti į tam tikrą procesą. Nuo pirmojo susitikimo turi būti aišku, kad situacija yra rimta, ji privalo keistis ir mes norime, kad tolesnio mūsų įsikišimo nereikėtų“.
Priėmus tiesioginio valdymo įstatymą, esama LFF vadovybė netektų pareigų, laikinasis administratorius atliktų finansinį ir veiklos auditą, pakeistų įstatus.
Seimo narių parengtame projekte taip pat siūloma, kad LFF valdymo organų nariais negalėtų būti už tyčinį nusikaltimą nuteisti asmenys.
Pastaraisiais metais Lietuvos futbolo vadovybė kritikuota dėl prastų sportinių pasiekimų ir dalies funkcionierių ryšių su nusikalstamu pasauliu. Šiuo metu Lietuva pagal FIFA reitingus užima 142 vietą, prastesnis rezultatas buvo tik 2017 metais tada šalies vyrų rinktinė buvo – 149.
Į klausimą, ar LFF kalbos, kad jie pasirengę dialogui su Seimu dėl įstatų keitimo, yra tvirtos ir realios, A.Valinskas buvo atsargus su galutinėmis išvadomis: „Sunku atsakyti ir lažintis aš nenorėčiau.
Viena iš baimių ar minčių yra ta, kaip turi keistis LFF: dabar tai yra uždara sistema, kuri, mūsų manymu, labiau rūpinasi ne Lietuvos futbolo ateitimi, o kaip save apsaugoti nuo išorės poveikio. Kai LFF pamatė, kokio rimtumo yra situacija, jie gali eiti siekti pokalbių apie pasikeitimus.
Mums svarbu, kad tai neliktų tik pokabiais arba tie pasikeitimai nebūtų kosmetiniai. Juolab, kad tie pasikeitimai nebūtų tik tam, kad būtų atsikratyta kritikos. Smagu, kad LFF pakeitė savo dainelę ir pripažino, kad pasikeitimai gali būti.
Įstatymas, jei viskas pasikeis LFF, vis tiek kurį laiką nebus atsiimtas – tik tam, kad parodytume, kad valstybė nejuokauja.
Jei LFF parodys norą keistis, tai nebus butaforija, tuomet tas įstatymas neteks prasmės ir jis bus nereikalingas – mes tą kalbėjome nuo pat inicijavimo pradžios. Kamuolys dabar yra LFF pusėje“.
– LFF kalba, kad dėl federacijoje dirbančių žmonių reputacijos klausimo aspektų įstatus gali pakoreaguoti taip, kad jie atitiktų UEFA ir FIFA raikalavimus. Kaip jūs žiūrite į tokius įstatų pasikeitimus. Mat tarptautinių organizacijų įstatuose mažai minimi teistumai?, – „Nauja diena“ paklausė A.Valinsko.
– Kaip skaitėme UEFA ir FIFA įstatus, tai ten yra vienoje vietoje parašyta, kad žmonės, kurie turėjo baudžiamąjį teistumą už kriminalinius nusikaltimus negali eiti tam tikrų pareigų. Tai mes bandome remtis būtent tokiomis nuostatomis.
Jei žmogus yra teistas už tyčinį nusikaltimą, tai turėtų reikšti tik vieną – arba tokiam žmogui turi būti uždarytos durys į federacijos valdžios organus, arba karjeros pabaigą LFF.
Manome, kad federacija turi suprasti, kad tai ne abstrakčios mintys. Ir visi suprantame, apie ką eina kalba.
– Kiek šansų bus, kad UEFA ir FIFA trauksis nuo įpastos savo pozizijos: jei politikai kišasi į federacijos veiklą, UEFA ir FIFA uždaro duris tiek komandoms, tiek ir rinktinėms. Ta prasme, ar galima sulaukti LFF suspendavimo?
– Aš tik turiu tam tikrą mintį, kad iki tų grąsinimų ir realizavimu nebus prieita. Ta prasme, kad valstybei pareiškus savo pozciją ir išdėsius situaciją, pati UEFA ir FIFA pradės dirbti. Ir ne su mumis, o su pačia LFF.
Tuomet tas suspendavimas būtų labai keistas – juk pasikeitimo iniciavimą privalėtų perimti būtent FIFA.
Žinoma, atsisakius bendradarbiauti UEFA ir FIFA su valstybe, tas įstatymas privalės būti priimtas. Ir tada yra galimybė, kad suspendavimas gali būti realizuotas. Kiek šansų, kad taip bus? Nežinau, neskaičuosiu prognozių.
Bet jei taip bus, mano kontrklausimas – iš tiesų, ką mes prarandame? Kalbos, kad prarasime klubinį ir tarptautinį futbolą? Paimkime rinktinės reitingus – mes žemiau nei Palestina, Irakas, Libija ar Sudanas.
Tai šalys, kurios gyvena karo sąlygomis. Mes už jas žaidžiame blogiau. Mes bijome, kad liksime be tarptautinio futbolo?
Gal tai būtų geras šaltas dušas, kuris gaivins Lietuvos futbolą, kuris, švelniai tariant, yra blogoje situacijoje.
– Tai kaip galima suprasti, įstatymo iniciatoriai žada dėl LFF eiti iki pabaigos?
– Dalykai turi keistis.
– Tas precedentas su LFF padės tvarkytis ir kitoms federacijoms?
– Kad Lietuvos futbolo federacija nėra viena tokia, tai aišku. Yra ir dziudo federacija, kuri yra gilioje pelkėje. Bet Lietuvos futbolo federacija yra įgavusi simobolinį statusą kaip darinys, panašus į tvirtovę.
Kaip nepajudinama tvirtovė ir jei pavyktų išjudinti ją, tuomet tai būtų jau geras precedentas, kad pokyčiai ateis vienu ar kitu būdu galvojant apie visas federacijas.
Išjuginti LFF – tai būtų labai geras pokytis, galvojant apie ateities galimus pasikeitimus visame sporte.
