Prancūzijos ir Argentinos futbolininkus lemiamoje pasaulio pirmenybių dalyje sirgaliai mato gana dažnai. Prancūzai į pusfinalį pateko septintąjį kartą, argentiniečiai – šeštąjį.
Per 22 turnyrus daugiau kartų tarp keturių stipriausių pasaulio komandų pateko tik Vokietijos (13), Brazilijos (11) ir Italijos (8) rinktinės.
Kroatijos patirtis – mažesnė, tačiau šios šalies rinktinė į pusfinalį įsiveržė jau trečiąjį kartą. Tik prieš tris dešimtmečius oficialiose varžybose debiutavę kroatai pagal šį skaičių pavijo šiuolaikinio futbolo tėvyne laikomą Angliją. Priekyje dar lieka Urugvajus, Nyderlandai (po 5) ir Švedija (4).
Futbolo elito geografiją šiais metais praplėtė Marokas. Maroko rinktinė ne tik pirmą kartą pateko tarp keturių stipriausiųjų, bet ir tapo pirmąja pusfinalį pasiekusia Afrikos komanda.
Prancūzija
Nors Prancūzija visą laiką buvo viena iš pirmaujančių Europos futbolo valstybių, patvirtinti reputaciją gerais rezultatais per pasaulio pirmenybes „mėlyniesiems“ pavyko tik pastaraisiais dešimtmečiais. Prancūzijos rinktinė 16-ąjį kartą dalyvauja pasaulio pirmenybėse ir septintąjį kartą pateko tarp keturių stipriausių komandų.
Prancūzijos ekipa pusfinalyje pirmą kartą žaidė per šeštąsias planetos pirmenybes, kurios buvo surengtos 1958 metais Švedijoje. Nors prancūzų gretose tuomet žibėjo Just‘as Fontaine‘as, įmušęs 13 įvarčių ir pasiekęs iki šiol nepagerintą pasaulio pirmenybių rekordą, „mėlynieji“ pusfinalyje buvo bejėgiai prieš Pele ir jo vedamą Brazilijos rinktinę, kuriai pralaimėjo 2:5.
Paguodos prizu tapo bronzos medaliai. Jie prancūzams buvo įteikti po pergalės mažajame finale prieš Vokietijos futbolininkus 6:3. Beje, J.Fontaine‘as per šias rungtynes pelnė net keturis įvarčius.
Tapti čempionu nepavyko ir „stebuklingam kvadratui“: Micheliui Platini, Jeanui Tigana, Alainui Giresse‘ui ir Luisui Fernandezui. Šiso ketveriukės laikais Prancūzijos rinktinė dukart iš eilės pateko į pusfinalį, bet abu kartus į finalą praleido Vokietijos komandą. 1982 metais prancūzai per pratęsimą pirmavo 3:1, bet pabaigoje praleido du įvarčius, o po to pralaimėjo baudinių seriją 4:5 (lemiamo baudinio neįmušė gynėjas Maxime‘as Bossis). 1986 metais pusfinalio rungtynės nebuvo tokios dramatiškos ir Vokietijos rinktinė įveikė prancūzus 2:0.
Didžioji Prancūzijos futbolo diena atėjo 1998 metais, per Prancūzijoje vykusias pasaulio pirmenybes. Zinedine‘as Zidane‘as ir jo bendražygiai, tarp kurių buvo dabartinis „mėlynųjų“ treneris, tuometinis komandos kapitonas Didier Deschamps‘as, nuėjo visą kelią. Pusfinalyje prancūzai, pirmi praleidę įvartį, vis tik nugalėjo Kroatijos komandą 2:0, po to finale sutriuškino Brazilijos rinktinę 3:0. Per paskutines turnyro rungtynes dar pirmajame kėlinyje du įvarčius įmušė Z.Zidane‘as, o per teisėjo pridėtą laiką antrajame kėlinyje simbolinį tašką padėjo Emmanuelis Petit.
Nemažai auksinės komandos narių žaidė ir per Vokietijoje vykusias 2006 metų pasaulio pirmenybes. Geriausiu turnyro žaidėju buvo išrinktas Z.Zidane‘as, tačiau antrojo titulo jis neiškovojo. Prancūzai pusfinalyje įveikė portugalus 1:0, bet finale per baudinių seriją nusileido Italijos komandai. Nors finalininkai jau rungtynių pradžioje apsikeitė įvarčiais, po to niekas neįmušė iki pratęsimo pabaigos. Kone svarbiausias šimto minučių įvykis buvo Z.Zidane‘o pašalinimas – prancūzų lyderis gavo raudoną kortelę už smūgį galva italui Marco Materazzi.
Italai baudinių seriją laimėjo 5:3, o Prancūzijos nesėkmę nulėmė Davido Trezeguer smūgis į skersinį.
Prancūzijos rinktinė į pasaulio futbolo viršūnę grįžo 2018 metais Rusijoje. Prieš ketverius metus pusfinalyje „mėlynieji“ įveikė šiaurės kaimynus belgus 1:0, o finale pranoko Kroatijos rinktinę 4:2. Pirmąjį įvartį į savo vartus įmušė kroatas Mario Mandžukičius, bet paskui po prancūzų Antoine‘o Griezmanno, Paulio Pogbos ir Kyliano Mbappe įvarčių rezultatas jau antrojo kėlinio viduryje tapo 4:1. Nors Kroatijos komanda sumažino skirtumą, Prancūzijos futbolininkų tai nesutrikdė.
Prancūzijos rinktinė yra ne tik dukart pasaulio, bet ir dukart Europos čempionė. Žemyno čempionais prancūzai tapo 1984 ir 2000 metais. Be to, „mėlynieji“ kartą pralaimėjo Europos pirmenybių finale (2016 m.) ir dukart – pusfinalyje (1960 ir 1996 m.).
Argentina
Argentina – vienas iš dviejų tvirčiausių Pietų Amerikos futbolo bastionų. Argentiniečiai jau 18-ąjį kartą dalyvauja pasaulio pirmenybėse ir šeštąjį kartą pateko tarp keturių stipriausių komandų.
Argentinos pavadinimas garsiai skambėjo jau per pirmąsias pasaulio pirmenybes, vykusias 1930 metais kaimyniniame Urugvajuje. Ten argentiniečiai iškovojo keturias iš eilės pergales ir tik finale nusileido šeimininkų komandai 2:4.
Pirmąją didžią pergalę „balti-žydri“ iškovojo 1978 metais per jų šalyje surengtas pirmenybes. Jų finale Argentinos futbolininkai nugalėjo Nyderlandų rinktinę 3:1. Pagrindinis laikas baigėsi lygiosiomis, bet per pratęsimą olandus parbloškė Mario Kempeso ir Danielio Bertonio įvarčiai.
6 įvarčius įmušęs M.Kempesas tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju. Jis buvo apdovanotas ir geriausio futbolininko prizu.
Devintajame dešimtmetyje Argentinoje įsižiebė Diego Maradonos žvaigždė. Šio futbolininko vedama rinktinė pateko į dvejų iš eilės pasaulio pirmenybių finalą, bet čempione tapo tik 1986 metais. Meksikoje vykusio turnyro pusfinalyje Argentinos rinktinė įveikė Belgijos komandą 2:0, o finale nugalėjo Vokietijos ekipą 3:2 (įvarčius įmušė Jose Luisas Brownas, Jorge Valdano ir ir Jorge Burruchaga). Nors D.Maradona, iki tol pasižymėjęs penkis kartus, finale įvarčio nepelnė, per geriausio žaidėjo rinkimus neturėjo lygiaverčio varžovo.
1990 metais Italijoje argentiniečiai tikėjosi pakartoti auksinį žygį. Jie pusfinalyje per baudinių seriją palaužė šeimininkę Italijos rinktinę (pagrindinis laikas 1:1, baudiniai 4:3), bet finale atsitrenkė į Vokietijos sieną. Vokiečiai laimėjo lemiamas rungtynes 1:0 ir atsiskaitė už nesėkmę, kurią patyrė prieš ketverius metus.
Po to Argentinos futbolininkai į stipriausiųjų ketvertą grįžo tik 2014 metais, jau įsibėgėjus Lionelio Messio erai. Prieš aštuonerius metus „balti-žydri“ dar sykį tik per baudinių seriją laimėjo pusfinalio rungtynes, kuriose sužlugdė olandų viltis (pagrindinis laikas 0:0, baudiniai 4:2).
Finale Argentinos rinktinės dar sykį laukė Vokietijos komanda. Čempionus vėl lėmė vienas įvartis, kurį per pratęsimą įmušė Vokietijos rinktinė. Nors argentiniečiai netapo čempionais, jų lyderis L.Messi gavo geriausio turnyro futbolininko prizą.
Beje, nors Argentina praleido ketverias planetos pirmenybes, atrankos varžybose suklupo tik kartą. Į tris turnyrus prieš ir po Antrojo pasaulinio karo „balti-žydri“ nekeliavo dėl politinių priežasčių.
Taip pat verta pažymėti, kad Argentinos rinktinė iki šiol laimėjo visas ketverias pusfinalio rungtynes (1978 m. pusfinalio etapo nebuvo).
Pietų Amerikos pirmenybėse, kuriose konkurencija nėra didelė, Argentinos rinktinė aukso medalius iškovojo net 15 kartų (per 47 turnyrus). Vis dėlto Argentinos aukso atsargos labiausiai buvo pildomos nuo XX amžiaus trečiojo iki šeštojo dešimtmečio. Argentiniečiai dvyliktąjį kartą žemyno čempionais tapo 1959 metais, o po to per šešis dešimtmečius nugalėjo vos tris kartus – 1991, 1993 ir 2021 metais.
D.Maradona nė karto netapo Pietų Amerikos čempionu ir netgi nė karto nežaidė šio turnyro finale. L.Messi laimėjo keturis žemyno pirmenybių sidabro bei bronzos medalius ir tik 2021 metais pirmą kartą tapo čempionu.
Kroatija
Savarankiškos Kroatijos rinktinės istorija yra gerokai trumpesnė nei Argentinos ar Prancūzijos. Kroatijos komanda oficialiose varžybose debiutavo tik per 1996 metų Europos pirmenybių atrankos turnyrą. Tačiau kroatai greitai tapo svarbia pasaulio futbolo dalimi ir šiais metais jau trečią kartą pateko į planetos pirmenybių pusfinalį.
Kroatai pirmą kartą į stipriausiųjų ketvertą įsiveržė 1998 metais, kai rinktinėje ypač ryškiai spindėjo Davoras Šukeris, Robertas Prosinečki ir Robertas Jarni. D.Šukeris per pasaulio pirmenybes įmušė 6 įvarčius ir tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju, bet jo įvarčio neužteko, kad kroatai pusfinalyje įveiktų prancūzus (rungtynės baigėsi 1:2).
Kroatijos komandai 1998 metais atiteko bronzos medaliai, kurie buvo įteikti po pergalės mažajame finale prieš olandus 2:1.
2018 metais Kroatijos futbolininkai žengė dar toliau. Jie pusfinalyje įveikė anglus 2:1 (per pratęsimą lemiamą įvartį įmušė Mario Mandžukičius), bet finale nusileido prancūzams 2:4 (įvarčius pelnė Ivanas Perišičius ir M.Mandžukičius).
Nors I.Perišičius ir M.Mandžukičius buvo rezultatyviausi komandos žaidėjai, ryškiausia kroatų žvaigždė buvo Luka Modričius, išrinktas geriausiu 2018 metų pasaulio pirmenybių futbolininku.
L.Modričius bei I.Perišičius žaidžia ir šių metų pasaulio pirmenybėse, o M.Madžukičius taip pat yra kartu su komanda kaip vienas iš trenerio padėjėjų.
Įdomu, kad Kroatijos rinktinė per pasaulio pirmenybes žaidžia daug geriau nei per Europos pirmenybes. Žemyno pirmenybėse kroatai tik dukart pateko į ketvirtfinalį (1996 ir 2008 m.) ir nė karto nepateko į pusfinalį.
Marokas
Geriausias Maroko rinktinės rezultatas pasaulio pirmenybėse iki šių metų buvo aštuntfinalis. Kataro stadionuose marokiečiai pasiekė jau dvi istorines pergales: iš pradžių pateko į ketvirtfinalį, po to – į pusfinalį. Iki šių metų į pusfinalį nebuvo patekusi nė viena Afrikos komanda.
Beje, Maroko rinktinė pasaulio pirmenybėse dalyvauja vos šeštąjį kartą.
Maroko futbolininkai negali pasigirti net ir dažnais laimėjimais Afrikos pirmenybėse. Marokiečiai žemyno čempionais tapo vos vieną kartą – 1976 metais. Po to Maroko rinktinė po vieną kartą laimėjo Afrikos pirmenybių bronzos (1980 m.) ir sidabro (2004 m.) medalius.
