Pusiau hibridinę aikštės veją Kaune prižiūri gerųjų pavyzdžių panašiuose Vakarų Europos stadionuose pasisėmę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) mokslininkai, nuolat stebintys orų prognozes ir laukiantys palankių meteorologinių sąlygų.
Specialistų teigimu, naujasis futbolo sezonas čia galės prasidėti balandį – maždaug trimis savaitėmis anksčiau negu įprastai.
Svarbiausia – oro sąlygos
„Dažnai girdime klausimų, kodėl naujai pastatyto stadiono futbolo aikštės veja negali būti šildoma ištisus metus. Atsakymas paprastas – pagal Lietuvos gamtines sąlygas futbolo sezonas prasideda pavasarį ir baigiasi vėlyvą rudenį.
Sumanius pakeisti šią tvarką tektų gausiai šildyti aikštės dirvožemį ir pačią stadiono erdvę, užtikrinant nuolatinę 10–12 laipsnių temperatūrą.
Be specialių galingų ir brangių šviestuvų visame sportinės vejos plote to padaryti neįmanoma – reikalingas milžiniškas elektros energijos kiekis. Dėl šios priežasties bent šį mėnesį Kaune profesionalios futbolo rungtynės vyks dirbtinės dangos aikštėse“, – paaiškino Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas.
Pasak VDU ŽŪA docento Evaldo Klimo, pavasario ankstinimas ir žolyno budinimas turi prasmę tik sulaukus pastovesnės teigiamos temperatūros.
Nuolat šildyti neverta
„Pernelyg skubėti negalime. Pradėjus šildyti aikštės dirvožemį ir jame susiformavusią aktyvių žolių šaknų zoną proporcingai turi didėti ir aplinkos oro temperatūra bei žolių lapijos apšviestumas. Tik taip galės vykti visaverčiai fotosintezės procesai.
Turėtume pasimokyti ir iš 2011 metais Kaune vykusių Europos futbolo čempionato atrankos rungtynių su Ispanija.
Jau tąkart galėjome UEFA informuoti, kad mūsų gamtinės sąlygos nėra tinkamos tokiems susitikimams kovą. Vietoj to priėmėme tuometinius pasaulio čempionus ir turėjome didelę gėdą“, – sakė doc. dr. E.Klimas.
Lietuvos geografinėje platumoje nuo lapkričio vidurio iki vasario pabaigos natūralios saulės spinduliuotės visiškai nepakanka fotosintezei. Tai pagrindinis argumentas, kodėl dirbtinai šildyti žolę ištisus metus nerekomenduojama.
Artėjant dirvožemio šildymo pradžiai stadione jau atlikta ir toliau tebevyksta daugybė aistruoliams nepastebimų darbų ruošiantis naujam sezonui: parengti išsamūs aikštės dirvožemio agrocheminiai tyrimai, užsakytos reikiamos trąšos, dirvožemio substratas bei žolių sėklos aikštės priežiūrai.
Anglijoje aplankė stadionus
„Visiems procesams, įskaitant ir žolės tankinimą bei šukavimą, esame pasiruošę. Kai pradėsime šildymą, dirvožemio temperatūrą matuosime kasdien. Tada atitinkamai reguliuosime šildymo intensyvumą. Surinkome visą informaciją apie aukščiausio lygio futbolo stadionuose naudojamą įrangą bei vejos priežiūros technologijas.
Didžiausi ir moderniausi pasaulio stadionai turi galingą specialią įrangą. Viena tokių – dirbtinis apšvietimas. Mūsų atveju būtina galvoti apie atsiperkamumą.
Ruošiantis artėjančiam futbolo sezonui laukia nemažai iššūkių, todėl turime tinkamai įvertinti situaciją, remtis geriausia pasauline praktika ir priimti atsakingus, efektyvius bei ekonomiškai pagrįstus sprendimus“, – racionaliai į situaciją žvelgė E.Klimas.
Pasak stadiono veją prižiūrinčio eksperto, žiemos laikotarpiu gerųjų pavyzdžių semtasi iš futbolo gimtine vadinamos Anglijos. Čia aplankyti 6 stadionai, turintys analogišką hibridinę šildomą veją.
A lygos kovos prasidės jau balandį
Tribūnos Kaune, kuriose telpa 15 tūkst. aistruolių, šįmet sulauks oficialių Europos futbolo čempionato atrankos rungtynių. Birželio 17-ąją Lietuvos rinktinė namuose žais prieš Bulgariją, o rugsėjo 7 ir 10 d. savo tvirtovėje priims svečius iš Juodkalnijos ir Serbijos. Spalio 17 d. numatytas susitikimas su Vengrija.
Vasarą stadione galės vykti ir UEFA klubinių turnyrų atrankinės kovos.
Lietuvos futbolo A lygos batalijų sugrįžimas numatomas jau balandį.
Vasarį Dariaus ir Girėno stadionui oficialiai suteikta Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) 4 kategorijos licencija, užtikrinanti galimybę organizuoti aukščiausio lygio tarptautines rungtynes.
