Apskirtai tai buvo pirmasis Lietuvos rinktinės pralaimėjimas oficialioje dvikovoje renovuotame Kauno Dariaus ir Girėno stadione.
„Rungtynes pradėjome ne taip, kaip norėjome. Pagrindinė to priežastis buvo serbų nusiteikimas, pirmajame kėlinyje pamatėme tai, ko ir tikėjomės po jų nesėkmingų rungtynių serijos – galingiausią jų versiją.
Mūsų krašto gynėjus labai aukštai pasitiko jų kraštiniai saugai, mums trūko laiko įžaisti kamuolį. Galbūt buvo per daug dvejonių, baimės, neramumų, atidavėme per daug pigių kamuolių, per lėtai judėjo kamuolys.
Mums patiems trūko judėjimo. Nežinau, gal tai pirmųjų rungtynių istorija, ar čia serbų pasiūlytas rimtas mus sukaustė, o jie savame stiliuje įmušė tris beveik identiškus įvarčius.
Tokius įvarčius jau esame praleidę, tokius įvarčius jie muša ir savo priešininkams. Klydome gynyboje, buvome arti nokauto, bet neatsiklaupėme, sugebėjome „atmušti“ įvartį, o antrajame kėlinyje atrodėme garbingai“, – po akistatos kalbėjo rinktinės treneris Edgaras Jankauskas.
Kaip ir ketvirtadienį į laikinosios sostinės Ąžuolyną susirinko gausus būrys Lietuvos futbolo sirgalių, o jų tarpe buvo bei lietuvius palaikė šalies krepšinio legenda Arvydas Sabonis.
Vis dėlto per 10 tūkst. aistruolių pergalės neišvydo – Serbija tris įvarčius į mūsų vartus sukalė dar pirmajame kėlinyje.
Vos per 43 žaidimo minutes „hat-trick'u“ į Lietuvos rinktinės vartus pasižymėjo Aleksandaras Mitrovičius (21-ąją, 32-ąją ir 43-ąją min.).
Pritilusias Dariaus ir Girėno stadiono tribūnas vėlyvą sekmadienio vakarą pažadino 45-ąją akistatos minutę po varžovų gynybos klaidos lietuvių įvarčių sąskaitą atidaręs Gytis Paulauskas.
Pasibaigus dvikovai rinktinės futbolininkas Justas Lasickas negailėjo kritikos dėl prastos rungtynių pradžios.
„Sunkios rungtynės. Esu nusivylęs, reikia būti savikritiškiems, pirmajame kėlinyje į varžybas išėjome gėdingai. Palaikymas buvo geras, o serbai iš tribūnų išėmė šią energiją ir su mumis darė ką norėjo.
Įdedame daug darbo ir taip įeiti – nemalonus jausmas.
Vėliau pamatėme, kad jie nėra jokie stebuklai, galima žaisti, bet rungtynes pradėjome išsigandę, lengvi įvarčiai, daug klaidų. Buvo tikrai didelis pyktis rungtynių metu“, – kalbėjo 25-erių futbolininkas.
Jam pritarė ir rezultatyviu perdavimu pasižymėjęs Fedoras Černychas.
„Buvo per daug nervingumo, galėjome žaisti ramiau, tas nervingumas ir privedė prie trijų praleistų įvarčių. Bandėme nepasiduoti, gerai, kad įmušėme, antrajame kėlinyje buvome ramesni.
Žaidėjų klasės skyrėsi labai daug“, – pridūrė jis.
Su šiomis rungtynėmis Lietuvos rinktinė užbaigė šį Europos čempionato atrankos langą – primename, kad ketvirtadienį lietuviai Kaune sužaidė lygiosiomis 2:2 su Juodkalnijos rinktine. Atrankos G grupėje E.Jankausko kariauna po penkių rungtynių turi du taškus ir kartu su Bulgarija rikiuojasi pogrupio dugne.
Savo kovas į 2024-ųjų Europos pirmenybes Lietuvos rinktinė pratęs spalį.
– Tie trys praleisti įvarčiai buvo A.Mitrovičiaus meistriškumas? – buvo paklausta E.Jankausko.
– Šį vakarą mes matėme futbolo elito atstovus, komanda gali sau leisti palikti ant atsarginių žaidėjų suolo Turino „Juventus“ žaidėją, tai daug ką pasako. A.Mitrovičius mus nubaudė savo stiliuje. Mes žinojome jų stiprybes, žinojome pagrindinius pavojus ir jie vis tiek sugebėjo mus nubausti iš tų situacijų.
Tokiais atvejais reikia pakelti rankas ir pasveikinti priešininką, pripažinti savo klaidas ir iš to pasimokyti.
Šį vakarą mes pralaimėjome individualiai stipresnei komandai ir dėl to nesigėdiname. Tokia yra realybė, visi turi teisę tai žinoti, tokia yra teisybė.
Vyrai nepasidavė, neatsiklaupė ir antrajame kėlinyje atrodėme garbingai.
Buvo pavojus, kad šios rungtynės gali baigtis 0:8 ar 0:6 ir turbūt niekas nebūtų nustebęs, jei tokiu ritmu jie būtų mušę įvarčius, bet vyrai savo galimybių ribose atidavė maksimumą, meistriškumas šiandien nugalėjo. Mes galėjome žavėtis žiūrėdami, kaip jie sugeba kontroliuoti kamuolį, kaip atlieka perdavimus, kokia yra žaidimo kokybė.
Fantastika, gaila, kad įvarčiai krito į mūsų vartus.
– G.Paulauskas pasižymėjo įvarčiu tiek šį vakarą, tiek ir rungtynėse prieš Juodkalniją, galima sakyti, kad pagaliau radome devintąjį numerį?
– Manau, kad taip. Gytis tikrai žengė į priekį daugelyje komponentų – tiek kamuolio priėmimas, tiek ir ramybė užbaigiant atakas, dvikovos ore.
– Kokias išvadas galima padaryti ir ko reiktų pasimokyti iš šio atrankos lango?
– Šios rungtynės turbūt ir parodė, ką reikia labiausiai tobulinti, reikia pačius paprasčiausius dalykus atlikti gerai ir tada vaizdas bus visiškai kitoks. Mes per daug jėgų sudeginame žaisdami be kamuolio, kai atidirbame už paprastas klaidas.
Tokia paprasta klaida kainuoja minutę be kamuolio, reikia vengti tokių dalykų, kurie prie to veda.
Norėjome kur kas ilgiau laikyti kamuolį, gavosi 35 proc., bet nebuvo užtikrintumo, kaip rungtynėse su Juodkalnija.
– O ką iš šio lango galima pasisemti teigiamo?
– Komanda paaugo. Mes labai aiškiai žinome savo principus, juos diegiame savo stovykloje, prieš kiekvienas rungtynes juos akcentuojame, geriname. Turime tikslus kiekvienose rungtynėse tai pagerinti arba bent nenuleisti kartelės.
– Nors rungtynės vyko vėlai, bet rinktinę palaikė praktiškai pilnutėlis stadionas. Galima sakyti, kad auga ne tik rinktinė, bet ir futbolo palaikymo kultūra Lietuvoje?
– Čia toks naujas puslapis. Jaučiame sirgalių palaikymą, stengiamės jiems atsidėkoti tuo pačiu. Sirgaliai supranta futbolą, mes pralaimėjome rungtynes, bet sirgaliai plojo, nesigirdėjo švilpimo.
Jie mato mūsų atsidavimą. Mums nesigavo daug dalykų, daug kur atsiliekame, bet vyrai sąžiningu darbu stengiasi kompensuoti šiuos trūkumus. Tikiuosi, kad tas ryšys ir toliau bus.
O kai nuvilsime sirgalius, nuvilsime ir save, turėsime priimti tą kritiką.
– Pirmajame kėlinyje vartininkas Edvinas Gertmonas prigulė ant žemės. Buvo susižeidimas ar jo imitacija, norint sukviesti žaidėjus pasitarimui?
– Geras klausimas. Nieko nepaslėpsi (šypsosi). Taip, tai buvo mažytė taktinė gudrybė. Tikrai nesinori kritikuoti teisėjų, bet šiandien tikrai buvome verti bent tokios gudrybės, nes tai, kas vyko aikštėje, buvo šiek tiek per daug pagarbos serbams.
Kiekvienas mūsų prisilietimas buvo pražanga, o kai mus kabino iš galo, varžovai nesulaukė nieko. Reikėjo kažkokių pauzių, nes buvo momentas, kai buvo daryti perstatymus, tai buvo mažytė taktinė gudrybė.
Turėti tą minutėlę, kai žaidėjai ateis, kai bus galima su jais pasikalbėti, duoti įkvėpti oro, šiandien mes tokią pertraukėlę sau ir pasidarėme.
