EUROLYGA 2023

Ryškiausius lietuvių pėdsakus jau nugulė laiko dulkės

Du startai – dvi septintosios vietos. Tokia kukli nepriklausomos Lietuvos krepšininkų dalyvavimo pasaulio čempionatuose istorija. Gal trečias kartas šiemet bus geresnis? Visi didžiausi lietuvių laimėjimai planetos pirmenybėse buvo iškovoti SSRS laikais.

Ar šiai rinktinei Pasaulio krepšinio čempionate seksis labiau?<br>L.Brundza
Ar šiai rinktinei Pasaulio krepšinio čempionate seksis labiau?<br>L.Brundza
Daugiau nuotraukų (1)

"Lietuvos rytas"

Aug 28, 2010, 3:40 PM, atnaujinta Apr 3, 2018, 7:46 AM

„Lietuvos rytas” pažvelgė į pasaulio vyrų krepšinio čempionato istoriją per skaičių prizmę. Joje susipynė ir dar neužmiršti, ir kelių dešimtmečių senumo įvykiai.

1. Tiek krepšininkų Lietuvos rinktinei atstovavo dviejuose pasaulio čempionatuose.

Vienintelis lietuvis, žaidęs ir 1998, ir 2006 m., buvo Mindaugas Žukauskas.

2. Tiek kartų pasaulio čempionu tapo Waldemaras Blatkauskas. Lietuvių kilmės Brazilijos rinktinės krepšininkas aukso medalius laimėjo 1959 ir 1963 m.

3. Tiek kartų pasaulio čempionate dalyvavo Modestas Paulauskas. Jis 1967 ir 1974 m. laimėjo aukso, o 1970 m. – bronzos apdovanojimus.

Nė vienas kitas Lietuvos krepšininkas nežaidė pasaulio čempionate daugiau nei du kartus.

4. Tiek Europos šalių komandų 1950 m. dalyvavo pirmajame pasaulio čempionate. Dauguma stipriausių Senojo žemyno rinktinių nevyko į Argentiną dėl brangios ir tolimos kelionės.

5. Po tiek pergalių Lietuvos rinktinė iškovojo 1998 ir 2006 m. pasaulio čempionatuose. Mūsų šalies komanda abu kartus užėmė 7-ąją vietą.

6. Tiek dabartinėje Lietuvos rinktinėje yra krepšininkų, jau turinčių pasaulio čempionato patirties. Praėjusiose planetos pirmenybėse žaidė Tomas Delininkaitis, Mantas Kalnietis, Linas Kleiza, Simas Jasaitis, Paulius Jankūnas ir Robertas Javtokas.

7. Tiek kartų pasaulio čempionatai vyko Pietų Amerikoje.

Šiame žemyne buvo surengtos net penkerios pirmosios pirmenybės.

8. Per tiek rungtynių brazilas Oscaras Schmidtas 1990 m. pasaulio čempionate pelnė 284 taškus (vidutiniškai 35,5). Tai yra planetos pirmenybių rekordas.

9. Tiek čempionatų iš eilės šeimininkams nepavyko laimėti jokių medalių. Pastarąjį kartą namie žaidusi komanda ant garbės pakylos lipo 1970 metais, kai čempione tapo Jugoslavija.

10. Tiek kartų pasaulio čempionatų medalius laimėjo JAV rinktinė. Krepšinio tėvynės atstovai po tris kartus iškovojo auksą ir sidabrą, keturis – bronzą.

12. Tiek NBA krepšininkų žaidė JAV rinktinėje 2002 m. pasaulio čempionate.

Nepaisant to, JAV krepšinio Meka vadinamame Indianapolyje turnyro šeimininkai užėmė tik 6-ąją vietą. Tai buvo pirmas kartas, kai iš NBA žaidėjų sudaryta JAV rinktinė nelaimėjo aukso medalių.

15. Tiek kartų pasaulio čempionate dalyvavo JAV ir Brazilija. Tik šios dvi šalys nepraleido nė vieno turnyro. Be to, Brazilija – viena iš dviejų šalių, tapusių pasaulio čempione dukart iš eilės (1959 ir 1963 m.). Šį laimėjimą pakartojo tik Jugoslavija (1998 ir 2002 m.).

17. Tiek metų buvo Arvydui Saboniui, kai jis 1982 m. debiutavo pasaulio čempionate ir laimėjo aukso medalį.

Kartu su A.Saboniu SSRS rinktinėje tame čempionate žaidė dar du lietuviai: Valdemaras Chomičius ir Sergejus Jovaiša.

24. Tiek komandų dalyvauja šių metų pasaulio čempionate. Pirmą kartą 24 komandos žaidė dar 1986 m., bet tada eksperimentas nepasiteisino. Antrą sykį dalyvių skaičius buvo padidintas 2006 m. pasaulio čempionate.

41. Tokiu taškų skirtumu Lietuvos rinktinė pasaulio čempionatuose iškovojo didžiausias pergales. 1998 m. taip buvo įveikta Korėja (97:56), 2006 m. – Kataras (106:65).

62. Toks yra pasaulio čempionatų asmeninio rezultatyvumo rekordas. 1990 m. korėjietis Jae Huras įmetė 62 taškus per rungtynes dėl priešpaskutinės vietos su Egiptu.

Pasaulio čempionatų prizininkai

Metai Varžybų vieta Auksas Sidabras Bronza 1950 Argentina Argentina JAV Čilė

1954 Brazilija JAV Brazilija Filipinai

1959 Čilė Brazilija JAV Čilė

1963 Brazilija Brazilija Jugoslavija SSRS

1967 Urugvajus SSRS Jugoslavija Brazilija

1970 Jugoslavija Jugoslavija Brazilija SSRS

1974 Puerto Rikas SSRS Jugoslavija JAV

1978 Filipinai Jugoslavija SSRS Brazilija

1982 Kolumbija SSRS JAV Jugoslavija

1986 Ispanija JAV SSRS Jugoslavija

1990 Argentina Jugoslavija SSRS JAV

1994 Kanada JAV Rusija Kroatija

1998 Graikija Jugoslavija Rusija JAV

2002 JAV Jugoslavija Argentina Vokietija

2006 Japonija Ispanija Graikija JAV

Į Turkiją išlydėti (iš kairės) R.Seibutis, S.Jasaitis, R.Javtokas, M.Gecevičius, M.Pocius, T.Delininkaitis, P.Jankūnas, L.Kleiza, M.Kalnietis, J.Mačiulis, T.Klimavičius, M.Andriuškevičius.

2010 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė

Žaidėjas Numeris Amžius Ūgis Pozicija Klubas Mantas Kalnietis 5 26 194 gynėjas Kauno „Žalgiris”

Martynas Gecevičius 8 22 193 gynėjas Vilniaus „Lietuvos rytas”

Tomas Delininkaitis 9 28 190 gynėjas be klubo

Martynas Pocius 7 24 196 gynėjas Kauno „Žalgiris”

Renaldas Seibutis 4 25 196 gynėjas be klubo

Simas Jasaitis 10 28 201 puolėjas be klubo

Jonas Mačiulis 6 25 198 puolėjas Milano „Armani Jeans” (Italija)

Linas Kleiza 11 25 203 puolėjas „Toronto Raptors” (NBA)

Paulius Jankūnas 13 26 203 puolėjas Kauno „Žalgiris”

Tadas Klimavičius 12 28 204 puolėjas Kauno „Žalgiris”

Robertas Javtokas 15 30 211 vidurio puolėjas Valensijos „Power Elektronics” (Ispanija)

Martynas Andriuškevičius 14 24 218 vidurio puolėjas Alikantės „Meridiano” (Ispanija)

Treneris – Kęstutis Kemzūra. Trenerio asistentai – Robertas Kuncaitis, Donaldas Kairys, Mantas Šernius. Fizinio parengimo treneris – Evaldas Kandratavičius.

Gydytojai – Rimtautas Gudas, Vytenis Trumpickas. Masažuotojai – Aidas Buzelis, Aleksejus Peleckis. Techninis vadybininkas – Juozas Petkevičius. Spaudos atstovas – Linas Kunigėlis. Administratorius – Žydrūnas Vilenčikas.

Rinktinės rezultatai oficialiose varžybose

Var. Met. Vieta Perg.- Treneris pral. EČ 1937 1 5-0 F.Kriaučiūnas

EČ 1939 1 7-0 P.Lubinas

OŽ 1992 3 6-2 V.Garastas

EČ 1995 2 7-2 V.Garastas

OŽ 1996 3 5-3 V.Garastas

EČ 1997 6 5-4 J.Kazlauskas

PČ 1998 7 5-7 J.Kazlauskas

EČ 1999 5 7-2 J.Kazlauskas

OŽ 2000 3 5-3 J.Kazlauskas

EČ 2001 9 2-2 J.Kazlauskas

EČ 2003 1 6-0 A.Sireika

OŽ 2004 4 6-2 A.Sireika

EČ 2005 5 5-1 A.Sireika

PČ 2006 7 5-4 A.Sireika

EČ 2007 3 8-1 R.Butautas

OŽ 2008 4 5-3 R.Butautas

EČ 2009 9 1-5 R.Butautas

Pastaba. OŽ – olimpinės žaidynės, PČ – pasaulio čempionatas, EČ – Europos čempionatas.

Kas daugiausia kartų atstovavo rinktinei?

Krepšininkas Rungt. G.Einikis 106

S.Štombergas 97

E.Žukauskas 83

A.Karnišovas 80

Š.Jasikevičius 80

M.Žukauskas 68

R.Šiškauskas 61

D.Maskoliūnas 55

K.Lavrinovičius 53

A.Sabonis 50

D.Lukminas 50

Kas kiek pelnė taškų?

Krepšininkas Taškai A.Karnišovas 1453

S.Štombergas 1036

G.Einikis 1023

A.Sabonis 1001

Š.Jasikevičius 824

R.Šiškauskas 772

Š.Marčiulionis 687

R.Kurtinaitis 602

E.Žukauskas 475

A.Macijauskas 463

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.