Lietuvos dvidešimtmečius Slovėnijoje išgelbėjo šeimininkai.
Europos jaunimo (iki 20 metų) pirmenybėse Kazio Maksvyčio auklėtiniai pralaimėjo 3 iš 6 mačų – daugiau negu kartu sudėjus iki tol per visas svarbiausias 2007–2011 metų varžybas (2 pralaimėjimai per 31 rungtynes).
Pirmąsyk per pastaruosius ketverius metus be savo lyderio Jono Valančiūno rungtyniaujanti rinktinė trečiadienio vakarą stovėjo ant bedugnės krašto, bet pagalbos ranką jai ištiesė varžovai.
Nors per lemiamas antrojo etapo rungtynes Domžalėse lietuviai 31 taško persvara (76:45) sutriuškino bendraamžius iš Turkijos, auksinės kartos likimas šį kartą priklausė nuo slovėnų malonės.
Lietuviai pateko į ketvirtfinalį, kai per paskutines antrojo etapo rungtynes čempionato šeimininkai 70:63 įveikė ispanus.
„Slovėnų rungtynes transliuoja vietos televizija.
Viešbutyje buvome visi prilipę prie televizoriaus ekrano, kai šeimininkai kovėsi su ispanais, – „Lietuvos rytui” vakar neslėpė K.Maksvytis. – Po pergalės visi išbėgome į koridorių.
Slovėnai – šaunuoliai, jie mus gelbėja jau ne pirmą kartą. Nors šios rungtynės jiems nieko nelėmė, su ispanais jie vėl žaidė iš visų jėgų.”
Jeigu pergalę būtų šventę ispanai, auksinei 1992-aisiais gimusių krepšininkų kartai būtų tekę krautis lagaminus ir keliauti namo.
Po slovėnų pergalės F grupės turnyro lentelė apvirto aukštyn kojomis: Lietuvos rinktinė (2 pergalės ir 3 pralaimėjimai) nelauktai pakilo net į antrąją vietą grupėje ir ketvirtfinalyje kausis su Graikija – trečiąja E grupės komanda.
Jeigu K.Maksvyčio auklėtiniams šiandien pavyktų laimėti, šeštadienį per pusfinalio mačą Liublianos „Stozice” arenoje jie susidurtų su Serbijos ir Latvijos dvikovos nugalėtojais.
Beje, serbams vadovauja „Lietuvos ryto” treneris Aleksandras Džikičius, o latvių dvidešimtmečius treniruoja buvęs Pasvalio „Pieno žvaigždžių” strategas Robertas Štelmaheris.
– Treneri, kodėl čempioniškos kartos kelias į ketvirtfinalį šį kartą buvo toks sudėtingas? – K.Maksvyčio vakar paklausė „Lietuvos rytas”.
– Atvirai pasakysiu: ir patys manėme, kad lengviau pateksime į kitą etapą.
Pakišo koją dvejos rungtynės: prastokai sužaidėme ir su latviais, ir su italais.
Abu šie mačai klostėsi pagal panašų scenarijų. Galbūt jiems tinkamai nenusiteikėme ir per daug atsipalaidavome.
Bet kai jau nebuvo kur trauktis, pagaliau susiėmėme. Gavome progą ir pasistengėme ja pasinaudoti.
– Antrajame etape sutriuškinote ispanus ir turkus, bet netikėtai pralaimėjote latviams. Kodėl žaidimas taip banguoja?
– Šis klausimas ir mums neduoda ramybės.
Atrodo, darėme viską tą patį, ką ir anksčiau tokiuose čempionatuose. Nesinorėjo nieko keisti, nes anksčiau viskas gerai pavykdavo.
Manau, kad nestabilumas susijęs su motyvacijos stoka. Galbūt kas nors šiek tiek pažeidė maitinimosi ar miego režimą.
Bandėme tarpusavyje aiškintis visus šiuos dalykus. Dabar viskas, regis, eina gera linkme. Tikiuosi, kad taip ir toliau bus.
Nežinau, gal tokia mūsų komanda ir yra – jai būtinai reikia iššūkių.
Ji nesugeba tinkamai nusiteikti rungtynėms su autsaideriais, o su rimtais varžovais žaidžiame gerai.
– Ketvirtfinalyje jūsų laukia akistata su graikais. Ką manote apie varžovus?
– Tikrai nesitikėjome, kad teks žaisti su graikais. Jie nėra parankūs, nes savo žaidimą grindžia tritaškiais.
O kai žaidi vienas rungtynes prieš tokią tritaškininkų komandą, gali visko nutikti. Jeigu jiems atsiriš rankos, gali būti sunku.
Bet turėjome porą dienų pasiruošti. Sukūrėme rungtynių planą, ir jei jo laikysimės, viskas turėtų būti gerai.
– Per mačą su turkais tiesiai iš aikštės į ligoninę buvo išvežtas Dovydas Redikas. Ar jis galės žaisti ketvirtfinalyje?
– Dovydui buvo stipriai prakirstas antakis. Ligoninėje jam susiuvo žaizdą.
Jam rekomenduota ramybė, bet praėjo pora dienų, ir tikiuosi, kad su graikais Dovydas žais. Jam tik psichologiškai bus sunkiau, nes po tokių traumų žaidėjai nevalingai privengia kontaktų.
– Pirmąsyk per pastaruosius keletą metų žaidžiate be J.Valančiūno. Kiek komandos rezultatams atsiliepė lyderio netektis?
– Puolant šią netektį dar pavyksta kaip nors kompensuoti.
Bet ginantis daug sunkiau, nes Jonas buvo pagrindinis gynybos ramstis.
Nuo jo priklausė visa mūsų gynybos sistema. Dabar tokios ašies tikrai nėra.
– Ši karta iki šiol laimėjo visus turnyrus, kuriuose iki šiol dalyvavo.
Ar čempioniškas charakteris padės jai šįmet iškovoti ir penktąjį titulą?
– Šiuo požiūriu mes tikrai turime privalumų prieš kitas komandas.
Turime daugiau patirties žaisdami lemiamas rungtynes.
Bet dabar reikėtų padaryti tai, kas nuo mūsų priklauso – nekartoti tų klaidų, kurias iki šiol darėme.
Šiame čempionate buvo daug kritimų, bet Dievas mus tikrai globoja.
Stengsimės eiti iki galo.
Europos jaunimo čempionatas
Antrasis etapas.
E grupės rikiuotė: 1. Serbija – 5 perg. ir 0 pral., 2. Vokietija – 3 ir 2, 3. Graikija – 2 ir 3 (+15), 4. Prancūzija – 2 ir 3 (+2), 5. Rusija – 2 ir 3 (-17), 6. Ukraina – 1 ir 4.
F grupės rikiuotė: 1. Slovėnija – 5 ir 0, 2. Lietuva – 2 ir 3 (+43), 3. Ispanija – 2 ir 3 (+8), 4. Latvija – 2 ir 3 (+3), 5. Turkija – 2 ir 3 (-20), 6. Italija – 2 ir 3 (-34).
Ketvirtfinalio poros:
Lietuva – Graikija, Slovėnija – Prancūzija, Serbija – Latvija, Vokietija – Ispanija.
