„Niekas čia nebijo tų amerikonų“, - dar po mačo su Prancūzijos rinktine pareiškė Linas Kleiza. Lietuvos krepšininkus olimpiadoje kol kas dažniau aplanko pralaimėjimai, o dabar ruošiamasi kovai su sunkiai įveikiamais turnyro favoritais. Ar lietuviai sukurs sensaciją?
Paliksi laisvą - užmėtys
Du pralaimėjimus ir vieną pergalę turinčios Lietuvos rinktinės laukia nelengvas šeštadienis. Krepšininkams olimpiečiams teks stoti į kovą su NBA žvaigždynu - JAV žaidėjais, kurie laikomi tvirtais ir užtikrintais favoritais laimėti aukso medalius.
„Žaisti galima, nereikia nuleisti rankų ir kovoti iš paskutiniųjų. Būtina galvoti teigiamai“, - drąsino Lietuvos rinktinės trenerių štabo narys Valdemaras Chomičius.
JAV krepšininkai, kaip ir tikėtasi, šiame turnyre šluosto nosis varžovams. Amerikiečiai olimpinio turnyro A grupėje 98:71 patiesė Europos vicečempionę Prancūziją, 110:63 - Tunisą, o trečiajame mače net 156:73 sutrypė Nigeriją ir pasiekė naują visų laikų olimpinių žaidynių rezultatyvumo rekordą.
Uraganiniu greičiu ir neįtikėtinu taiklumu olimpiados debiutantus Nigerijos krepšininkus parbloškę amerikiečiai per pirmąjį ketvirtį įmetė 49 taškus, o 100 taškų ribą peržengė dar net neįpusėjus trečiajam kėliniui.
„Nereikia leisti jiems atakuoti laisviems, nes jeigu jiems tai pavyksta, visi matėme, kas gali būti“, - kalbėjo Paulius Jankūnas.
Svarbu nepamesti galvų
Kaip sustabdyti LeBroną Jamesą, Kobe Bryantą ir Carmelo Anthony? Ar apskritai įmanoma tai padaryti? Rasti priešnuodžių pašėlusiam, atletiškam, individualiai galingam JAV rinktinės žaidimui?
„Reikia sustabdyti jų greitų atakų skaičių. Privalome tausoti kamuolį, tačiau nereikia ir jo perlaikyti. Taip pat turime neleisti jiems atlikti ilgą pirmąjį perdavimą. Ir reikės „miksuoti“ - stengtis gintis aikšte, kad nebūtų prasiveržimų ir tų dėliojimų į krepšį.
Aišku, teoriškai galima daug ką padaryti, bet įgyvendinti praktiškai - labai sudėtinga. Svarbiausia neįsivelti į greitą jų žaidimą, nepamesti galvos. Bet kokiu atveju, bus įdomu“, - sakė rinktinės trenerio asistentas Valdemaras Chomičius.
„Sunku rasti tokiai komandai priešnuodžių. Joje pilna žvaigždžių, visi krepšininkai individualiai galingi. Bandysime gintis, kad neprimestų tiek metimų, kiek tą padarė Nigerijai“, - kalbėjo Paulius Jankūnas.
Jonas nusivylęs savimi
Prieš pat olimpiados pradžią dėl traumos iškritus Robertui Javtokui, naštą tenka dalintis Jonui Valančiūnui ir Antanui Kavaliauskui.
Pastarojo žaidimui treneriai deda nedidelį pliusą, o jaunajam ir būsimajam „Toronto Raptors“ vidurio puolėjui trenerių štabas turi ne vieną pastebėjimą.
„Jonas gerai pradeda rungtynes, tačiau jis per keletą minučių prisirenka pražangų, todėl negalime jo palikti aikštėje. Jį pakeitę tiek A. Kavaliauskas, tiek D. Songaila žaidimo nepablogina, atvirkščiai - jis tampa sodresnis.
Žinoma, ūgio, staigumo ir šuolio gynyboje trūkumas jaučiasi. Todėl akcentuojami, kad mūsų mažiukai labiau blokuotų žaidėjus. Kartais atrodo, kad jau atsikovosime kamuolį, o pribėga koks varžovų gynėjas ir jį pasiima“, - kalbėjo V. Chomičius.
Olimpiadoje sunkiai įsibėgėjantis J. Valančiūnas penktadienio popietę paskutinis paliko treniruočių salę Londono gilumoje esančioje „Barking Abbey“ mokyklos sporto salėje. 19-metis lieja dar daugiau prakaito, kad jo indėlis nacionalinei komandai būtų vis rimtesnis.
„Nežinau, ko trūksta. Žinočiau, galbūt to nebebūtų. Dėl pralaimėjimų yra nusivylimas pačiais savimi. Tiek aš pats savimi nusivylęs, tiek tie, kurie blogiau sužaidė. Bet turime atsitiesti“, - kalbėjo J. Valančiūnas.
Reikia išsaugoti savo vardą
Jis pripažįsta, kad Lietuvos rinktinės aukštaūgių laukia pats rimčiausias vasaros išbandymas.
„Aišku, jaudulys yra, kaip ir prieš kiekvienas rungtynes. Kovosime su aukščiausio kalibro žaidėjais, reikia papildomo susikaupimo. Motyvacijos turime daug, nes po kelių pralaimėjimų norime parodyti, kad galime žaisti tikrai gerai“, - kalbėjo J. Valančiūnas.
„Mums reikia žiūrėti į savo žaidimą, jį gerinti ir atlikto paskirtas užduotis. Turime eiti ir kautis. Viskas gyvenime realu, tačiau nežinome kaip bus. Nežinome, ar laimėsime, ar pralaimėsime, tačiau turime eiti kovoti už Lietuvą. Turime išsaugoti savo vardą“, - kalbėjo L. Kleiza.
