Rusijos rinktinės treneris ir žaidėjai po laimėto ketvirtfinalio gyrė Lietuvos komandą, tačiau pabrėžė, kad jie buvo geresni už varžovus: nepradėjo blaškytis pavieniui, kartu atlaikė lietuvių spurtą ir pelnytai laimėjo. “Lietuva turi ypatingą savybę. Nesvarbu, kaip jie žaidžia rungtynes, pavyzdžiui, su Tunisu. Bet kai būna svarbus mačas, lietuviai nusiteikia ir žaidžia gerai. Mes puikiai tai žinojome ir pasiruošėme”, - sakė rusų ekipos lyderis Andrejus Kirilenka.
A. Kirilenka: “Tai nebuvo pavyzdinio puolimo rungtynės. Kita vertus, abi komandos gerai gynėsi. Ketvirtfinalyje ir reikėjo tikėtis tokios kietos kovos.
Leidome lietuviams pagauti ritmą ir priartėti. Energijos užtaisą jiems davė Rimantas Kaukėnas. Bet mes nesutrikome ir nepradėjome žaisti pavieniui, laikėmės kaip komanda.
Lietuvos rinktinė turi ypatingą savybę. Nesvarbu, kaip ji žaidžia rungtynes, pavyzdžiui, su Tunisu. Bet kai būna svarbus mačas, lietuviai nusiteikia ir žaidžia gerai. Mes puikiai tai žinojome ir pasiruošėme. Per varžybas pasitaiko ir pakilimų, ir nuosmukių. Gerai, kad šįkart mūsų pakilimų buvo daugiau.
Ši Rusijos rinktinė turi savo veidą, už ją malonu sirgti. Krepšinyje būna ir pergalių, ir pralaimėjimų, bet verta didžiuotis mūsų komandos žaidimu.
Norėjome, kad lietuviai žaistų kitame ketvirtfinalyje – būtume sirgę už juos. Mes mylime šią komandą.
Lietuvių aistruoliai šauniai palaikė savo rinktinę. Bet krepšinis yra krepšinis. Manau, šiandien laimėjome garbingoje kovoje, todėl kviečiu visus lietuvius olimpiadoje toliau palaikyti mus”.
Viktoras Chriapa: “Lemiamais momentais gerai apsigynėme, atkovojome ir gerai įžaidėme kamuolį. Ką mums taip emocingai rėkė treneris? Liepė nusiraminti. Porą sykių lėkėme kaip išprotėję ir todėl praleidome lengvų taškų. Jis sakė: pirmiausiai apsiginkite ir tada seksis pulti.
Kai pabaigoje skirtumas buvo 5 taškai, lietuviai turėjo šansų. Galėjo pataikyti tritaškį ir viskas vėl būtų pasikeitę. Buvo neramu. Bet atsilaikėme, sėkmė buvo mūsų pusėje ir pergalingai baigėme”.
Vitalijus Fridzonas: “Komandos buvo panašaus pajėgumo, abi nusiteikusios kovoti iki pabaigos. Todėl rezultatyvumas ir nebuvo didelis.
Kodėl lietuviai priartėjo? Neįmanoma visas rungtynes žaisti vienodu lygiu. Kai ypač išsirauni gindamasis, ne visada pavyksta sukontroliuoti savo puolimą.
Džiaugiuosi, kad duobė ilgai netruko. Komanda vėl pasuko teisinga kryptimi, neleidome lietuviams išlyginti rezultato ir nereikėjo laukti nervingos rungtynių pabaigos”.
