Kauno klubas su 35-erių 192 cm ūgio atakuojančiuoju gynėju pasirašė vienerių metų sutartį. Praėjusį sezoną R. Kaukėnas atstovavo Sienos „Montepaschi“ ekipai ir su ja penktą kartą tapo Italijos čempionu.
2007-aisiais su Lietuvos rinktine krepšininkas pelnė Europos čempionato bronzą. R. Kaukėnas taip pat yra žaidęs Izraelio, Belgijos, Vokietijos ir Ispanijos klubuose, rašo „Kauno diena“.
– Šią vasarą ilgų atostogų neturėjote? – paklausėme gynėjo.
– Galima sakyti, kad neturėjau, tačiau trumpam spėjome su šeima nuvažiuoti į Ispaniją. Tai yra geriausias poilsis, nors verta pripažinti, kad su vaikais nelabai spėjame pailsėti (juokiasi). Svarbiausia, kad atradome laiko šiek tiek atitrūkti nuo krepšinio.
– Dabar visos mintys, ko gero, su „Žalgiriu“? Kas lėmė jūsų apsisprendimą ginti kauniečių garbę?
– „Žalgiris“ – garsus klubas, turi įspūdingą istoriją, rungtyniauja Eurolygoje. Tai pajėgi komanda, kuri turi labai daug ambicijų laimėti ir daug pasiekti. Manau, ne vienas žaidėjas nori žaisti „Žalgiryje“.
– Rimantai, prisipažinkite, ar jautėte nenumaldomą norą sugrįžti rungtyniauti į Lietuvą?
– Apie tai neturėjau daug laiko galvoti. Kai tik pradėjome derinti visas kontrakto sąlygas su klubu, supratau, kad tai bus mano sugrįžimas į gimtinę. Anksčiau net minties neturėjau, kad žaisiu Lietuvoje, o vieną dieną – toks „opa, tikrai grįžtu žaisti į Lietuvą“.
– Šiemet padėjote tašką žaidimui rinktinėje?
– (Atsidūsta) Oficialiai aš dar nieko nepasakiau, tačiau žinau, kad nesu pats jauniausias žaidėjas ir tikrai ne pats sveikiausias. Rinktinėje yra kam žaisti. Pasižiūrėkime, koks auga jaunimas. Lietuvoje visada buvo, yra ir bus kam žaisti.
– O „Žalgiris“ ar netaps tašku krepšininko karjeroje?
– Ne. Aš esu alkanas. Noriu žaisti, tobulėti... Tiesiog nėra lengva suderinti rinktinės ir klubų reikalus. Tiesiai šviesiai – toks įtemptas grafikas trumpina bet kurio krepšininko karjerą. Be to, yra nemažai norinčiųjų įrodyti, kad jie gali žaisti rinktinėje. Kelią reikia užleisti jaunimui. O dėl žaidimo? Žinau tik viena: aš vis dar noriu žaisti ir žaisti. Tik neaišku, kiek man dar tų metų lemta praleisti aikštėje.
