V. Garastas padarė neįtikėtiną salto per galvą.
80-metis LKF garbės prezidentas pareiškė esąs įsitikinęs, jog šalies vyrų rinktinės treneriu vietoj Kęstučio Kemzūros turėtų tapti J. Kazlauskas.
„Čia jau Sabonis (LKF prezidentas A. Sabonis. - Red.) sprendžia. Pirmiausia jis turėtų kreiptis į trenerį, kuris šiuo metu yra geriausias.
Geriausias šiuo metu yra Kazlauskas. Didelė patirtis, daug ką dirbo ir šiuo momentu norint prikelti krepšinį reikia patyrusio trenerio, koks ir yra Kazlauskas“, - 15min.lt teigė V. Garastas.
Pernai - kalbos apie turgų
LKF garbės prezidentas pastaruosius metus turėjo priešingą nuomonę apie dabar jau „geriausiu“ vadinamą trenerį.
„Pamenu, kai rinktinės treneris buvo Jonas Kazlauskas, į stovyklą Klaipėdoje sukvietė 30 žaidėjų. Buvo turgus, o ne treniruotės“, - dar pernai birželį garsiai visiems aiškino V. Garastas.
J. Kazlauskas jau dirbo Maskvoje su CSKA krepšininkais, kai K. Kemzūra paskelbė kandidatų sąrašą 2011-ųjų Europos pirmenybėms.
V. Garasto niekas netraukė už liežuvio, bet LKF prezidento pareigas tuomet ėjęs šalies krepšinio patriarchas nepraleido progos viešai dar kartą įgelti buvusiam rinktinės treneriui.
Apkaltino dėl pralaimėjimo
Nors V. Garastas ir J. Kazlauskas kartu dirbo Lietuvos rinktinėje per 1996-ųjų Atlantos žaidynes, tarp dviejų buvusių bendražygių pastaruosius ketverius metus nuolat lakstė juodos katės.
Po Pekino žaidynių tuometis LKF prezidentas net apkaltino J. Kazlauską dėl Lietuvos rinktinės pralaimėjimo 2008-ųjų olimpiados pusfinalyje ispanams.
„Kazlauskas spaudoje pareiškė, kad Lietuvos rinktinė žaidžia regbį, ir kai mes rungtyniavome su ispanais, teisėjai mums skyrė 45 pražangas, iš kurių net trys - nesportinės.
Tas interviu pražudė Lietuvos rinktinę, - tvirtino V. Garastas, auklėdamas tuomet Kinijos rinktinės treneriu dirbusį tautietį. - Ar serbas pasakytų tokį dalyką serbui? Taip pasielgti galėjo tik brolis lietuvis.
Tegul jis teisinasi kinams, bet neduoda interviu visam pasauliui. Jis buvo mano asistentas, aš jį iškėliau. Galėjo būti dėkingas ir susilaikyti nuo kai kurių interviu.“
„Nežinau, ar tos kalbos kilo iš pavydo, kad man sekėsi Kinijoje, tačiau savo klaidų analizė būtų produktyvesnė, - neiškentęs LKF prezidento užgauliojimų tuomet teigė J.Kazlauskas. - Gerbiamam prezidentui Garastui atsikėlus ryte reikėtų pasižiūrėti į veidrodį ir prisiminti FIBA kongresą, kuriame prieš Lietuvos atstovus buvo platinamas laiškas ir balsuojama prieš juos.
Jis sako, kad mane iškėlė. Nesuprantu, iš kur tokia puikybė ir didybė.“
Paskelbė apie algą
Nė vienas LKF vadovas nepasveikino J. Kazlausko ir 2009-aisiais, kai jo vadovaujama Graikijos rinktinė Europos čempionate Lenkijoje iškovojo bronzos medalius.
Bet tą vasarą vėl kilo dar vienas skandalas, kai buvo svarstoma, kas stos prie rinktinės vairo po fiasko Lenkijoje atsistatydinus Ramūnui Butautui.
„Kazlauskas bus vienas kandidatų. Tačiau abejoju, ar surasime lėšų perpirkti trenerį iš graikų ir mokėti panašią algą.
Girdėjau, jis (J. Kazlauskas. - Red.) per metus uždirba apie 500 tūkst. eurų. Mums tai neįkandama suma“, - 2009-ųjų rugsėjį aiškino V. Garastas likus kelioms dienoms iki Lietuvos rinktinės trenerio rinkimų.
„Man tai tiesiog juokinga. Visi apie mane žino daugiau, negu aš pats žinau, - neslėpdamas ironijos tokias LKF prezidento kalbas tuomet komentavo po Vilnių vaikščiojęs J. Kazlauskas. - Su manimi niekas iš federacijos vadovų apskritai net nekalbėjo.
Nei dabar, nei per pastaruosius keletą metų. Vėl visi žino, kiek aš ten uždirbu, vėl visi aiškina, kad esu per brangus. Man juokingas šis cirkas.“
Prisimena V. Garasto kalbą
Ketverius pastaruosius metus J. Kazlauskas buvo nustumtas į Lietuvos krepšinio paribį, nes turėjo savo nuomonę apie LKF veiklą.
Jis neslėpė savo požiūrio nei į V. Garasto pareiškimus apie„juodašiknius“ Kauno „Žalgirio“ žaidėjus, nei apie LKF viršūnių be jokių skrupulų išspirto Antano Sireikos likimą, nei apie dar keistesnius po to sekusius rinktinės trenerio konkursus ir rinkimus.
„Niekada nepamiršiu Garasto kalbos, pasakytos Atlantoje, po rungtynių dėl bronzos medalių.
Rūbinėje apsilankė tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, išgėrėme šampano ir Garastas prie visų pareiškė: išeinu aš, išeina Sabas ir Šaras, todėl Lietuvos rinktinės niekur nebebus - nei Europos, nei pasaulio čempionatuose, - iki šiol prisimena J. Kazlauskas. - Pamenu, kaip visi susižvalgėme.
Lietuvos rinktinei buvo sunku, vyko kartų kaita, tačiau komanda buvo visur. Žmonės sunkiai dirbo ir tai davė rezultatų. O Garastas visą tą laiką tik kritikavo.“
Pasitiki tik A. Saboniu
Po Londono žaidynių V. Garastas vėl kritikuoja rinktinės trenerį. Šį kartą - jau ne A. Sireiką, R. Butautą ar R. Kurtinaitį, o K. Kemzūrą. „Man nepatiko pilkas, monotoniškas žaidimas, trūko agresyvumo, ugnies, greičio. Jausmas toks, lyg žaistų veteranai prieš 40 metų, - vakar 15min.lt aiškino V. Garastas. - Treneris turi galvoti, kokius žaidėjus turi, kaip sukurti žaidimą, kad neatrodytų, jog komanda lyg iš pliažo atėjusi. Turi matyti komandos braižą, o šito nebuvo.“
Ar dabar jau ėmęs žarstyti komplimentus „geriausiam treneriui“ J. Kazlauskui šalies krepšinio patriarchas pagaliau praregėjo? „Iki to laiko, kol į federaciją atėjo Arvydas (A. Sabonis. - Red.), mūsų santykiai buvo jokie. Atėjus Arvydui jie, manau keisis.
Sabonis yra asmenybė ir jeigu jis manęs prašys kokios nors pagalbos, niekada neatsisakysiu padėti ar patarti, - šią savaitę basketnews.lt kalbėjo J. Kazlauskas. - Manau, Mindaugas Balčiūnas (LKF generalis sekretorius. - Red.) kai ką yra įžeidęs, pasišaipęs ir panašiai. Mano supratimu, federacija turi burti kitus apie save.“
