Kasdien per pratybas „Lietuvos ryto” arenoje J. Blūmas turi progą užmesti akį į didelę nuotrauką, kabančią ant sienos.
Iš ten į jį žvelgia 2006–2007 m. sezono krepšininkai Marijonas Petravičius, Kareemas Rushas, Eurelijus Žukauskas, Robertas Štelmaheris, Matthew Nielsenas, Mindaugas Lukauskis ir jaunas J. Blūmas.
„Tada buvau vienas jauniausių komandoje. Gal tiktai Martynas Gecevičius ir Artūras Jomantas buvo jaunesni. O kiti – Štelma, Žuka, Matthew, Marijonas – patyrę ir geri žaidėjai.
O dabar žiūriu į dabartinę komandą ir matau, kad aš esu vyriausias.
„Lietuvos ryte” atsirado daug jaunų gerų krepšininkų”, – sakė J. Blūmas.
30-metis latvis po penkerių metų sugrįžo rungtyniauti į „Lietuvos rytą”. Komanda pasikeitusi, pasikeitęs ir pats latvis.
Tada 2006–2007 m. sezoną jis buvo atsarginis įžaidėjas ir dažniausiai aikštėje keitė labiau patyrusį tautietį R. Štelmaherį.
Dabar J. Blūmas yra ne tik vyriausias žaidėjas, bet ir vienas svarbiausių „Lietuvos ryto” atakų variklių.
Tai jis įrodė per kontrolinius mačus, kuriuose su galingais varžovais – tokiais kaip „Žalgiris” ar Krasnodaro „Lokomotiv” – 191 cm ūgio gynėjas rungtyniavo rezultatyviausiai vilniečių gretose.
J. Blūmas pasiruošęs dalytis ir kamuoliu, net jei komandos draugai lietuviai ir toliau jį nepiktai pravardžiuos „Zirga galva” ar „Cigans”.
„Metus čia žaidžiau anksčiau ir prie tokių pravardžių jau įpratau”, – tikino latvis.
– Jani, sakėte, kad 2006–2007 m. komanda labai skyrėsi nuo dabartinės. Kaip jūs pats pasikeitėte per tuos penkerius metus? – „Lietuvos rytas” paklausė J.Blūmo.
– Tas sezonas „Lietuvos ryte” man padėjo patobulėti. Iš Vilniaus išvykau į Neapolį, o iš ten – į Bilbao, kur žaidžiau pastaruosius keturis sezonus. Italijoje ir Ispanijoje iš pradžių buvau įžaidėjas. Bet pastaruosius dvejus metus – atakuojantysis gynėjas. Dabar Vilniuje vėl tapau įžaidėju.
Išmokau būti universalesnis. Jei reikia, galiu rungtyniauti kaip įžaidėjas, jei reikia – kaip atakuojantysis gynėjas arba gintis prieš varžovų lyderį.
Anksčiau buvau jaunesnis ir virdavo viena mintis – bėgti. Dabar daugiau žaidžiu galva.
– Net 4 sezonus atstovavote Bilbao klubui, nors šiais laikais vienoje ekipoje krepšininkai retai žaidžia taip ilgai. Kodėl ryšys su baskais buvo toks stiprus?
– Jie mane pamilo ir aš juos pamilau. Buvo labai sunku išsiskirti šią vasarą, nes per ketverius metus iš mažos komandos Bilbao „Basket” tapo didelė.
Su Bilbao krepšininkais dukart buvome treti Europos taurės turnyre, patekome į Ispanijos čempionato finalą, o praėjusį sezoną pasiekėme Eurolygos ketvirtfinalį. Jie tarsi ir siūlė man likti, tačiau trūko konkretumo. Tada „Lietuvos rytas” mane pakvietė sugrįžti ir padėti komandai Eurolygoje.
Su Vilniaus komanda visada siejo geri atsiminimai. Tada kartu laimėjome Baltijos lygą, pasiekėme ULEB taurės finalą. Tik LKL nelaimėjome.
– Su „Lietuvos rytu” pasirašėte dvejų metų sutartį. Norėtumėte tapti antruoju R.Štelmaheriu, kuris Vilniuje žaidė net penkis sezonus ir beveik viską suprato lietuviškai?
– Nuo 14 metų Robertas buvo mano mėgstamiausias krepšininkas. Kartu žaidėme Latvijos rinktinėje ir „Lietuvos ryte”. Iš jo daug išmokau. Jis – ne tik geras žaidėjas, bet ir žmogus. Net savo sūnų pavadinau Robertu jo garbei. Aš irgi gaudau ir suprantu lietuviškus žodžius. Su lietuviais mane visada siejo draugiški santykiai, beveik tokie patys kaip ir su latviais.
Lietuvoje visada turėjau daug draugų. Ir žaisdamas Ispanijoje susiskambindavau su Renaldu Seibučiu, Stiopa (Steponu Babrausku), Joma (Artūru Jomantu). Jie man – savi.
– Pernai Europos čempionate buvote vienas Latvijos rinktinės lyderių, rinkdamas po 16 taškų. Kodėl nepadėjote tautiečiams šią vasarą per atrankos varžybas?
– Sezonas buvo sunkus, o man ramybės nedavė rankos trauma, turėjau bėdų ir dėl kelio. Neturėjau energijos žaisti. Todėl pirmą kartą per 12 metų rinktinėje nusprendžiau vieną vasarą pailsėti ir leisti kūnui atsigauti. Tai buvo geras sprendimas, nes jaučiuosi geriau. O jei viskas bus gerai, žaisiu kitąmet Europos čempionate, kuris man būtų jau šeštasis.
– Esate žinomas kaip ypač geras metikas. Vieną sezoną Europos taurės varžybose jūsų tritaškių taiklumas siekė net 56 proc. Taikli ranka – gamtos dovana ar ilgų mėtymo į krepšį pratybų rezultatas?
– Tai Bagi (Ainaras Bagatskis) per treniruotę mesdavo po tūkstantį tritaškių. (Juokiasi.) Aš kažkaip visada gerai pataikydavau. O pastaruosius metus Bilbao klube mano užduotis buvo paprasta – gerai gintis ir mesti tritaškius. „Lietuvos ryte” vaidmuo keisis, ir aš turėsiu atlikti daugiau įžaidėjo funkcijų. Nebebus taip, kad vien mėtysiu tritaškius.
– Palyginti su praėjusiu sezonu, „Lietuvos ryte” yra net 7 naujokai. Kaip manote, kada tapsite susižaidusia komanda?
– Dar turime tris savaites iki Eurolygos starto ir per tą laiką turime gerai padirbėti, kad visi žinotų savo vaidmenį. Dabar vienas bijo mesti, kitas – atlikti perdavimą. Turime tvirčiau žinoti savo funkcijas komandoje, ir tada viskas bus geriau.
– Per repeticijas įvairiose rungtynėse net 5 skirtingi žaidėjai buvo rezultatyviausi. Ar tai reiškia, kad šį sezoną „Lietuvos ryte” nebus vieno lyderio?
– Iš dalies tai gerai. Žinoma, šaunu, kai R.Seibutis įmeta daug taškų. Tačiau jei rezultatyvūs bus daugiau žaidėjų, varžovai negalės susitelkti vien į R.Seibučio gynybą.
Būtų gerai, jei viename mače iššautų R.Seibutis, kitame – Dejanas Ivanovas, trečiame – Leonas Radoševičius ar kuris nors kitas. Taip buvo Bilbao klube. Ten neturėjome ryškių žvaigždžių, bet dvylika krepšininkų dažnai keitėsi, per rungtynes žaisdami po 12–15 minučių, ir vis atsirasdavo naujas lyderis.
„Lietuvos ryte” – panašiai. Turime potencialo, nes gali sužaisti 10–11 krepšininkų.
– Kaip pasikeitė R.Seibutis nuo tų laikų, kai du sezonus drauge atstovavote Bilbao komandai?
– R.Seibutis man kaip brolis, nes Bilbao gyvenome šalia, visas šventes minėdavome drauge ir net valgyti traukdavome kartu. Jis pasikeitė. Užpraeitą sezoną Turkijoje Renaldas pajuto, jog gali būti lyderis. Jis ir anksčiau žaidė gerai, o dabar – dar geriau.
R.Seibutis suteikia komandai energijos, savo greitumu užkrečia emocingam krepšiniui. Bandysiu jam padėti dar labiau atsiskleisti: rasti jį greitose atakose, patogiose pozicijose metimams – ten, kur jis ypač stiprus.
– Praėjusį sezoną iš „Lietuvos ryto” aukštaūgių labiausiai išsiskyrė Jonas Valančiūnas. Kas gali pakeisti jį po krepšiu?
– Galbūt Pedža (Predragas Samardžiskis), keisdavęs J.Valančiūną, šį sezoną norės įrodyti, kad vertas būti pagrindinis vidurio puolėjas. L.Radoševičius taip pat talentingas. „Lietuvos rytas” yra tokia komanda, kurioje jaunas žaidėjas gali atsiskleisti. Visi turės progą parodyti save Eurolygoje, ir kiekvienas tai supranta.
– Kokį įspūdį palieka naujasis komandos įžaidėjas serbas Nemanja Nedovičius?
– Man jis patinka. Toks greitas ir vikrus. Turi potencialo kada nors rungtyniauti NBA, tik nereikia jau dabar apie tai daug galvoti.
– Jau pusantro mėnesio dirbate su Aleksandru Džikičiumi. Kuo jis skiriasi nuo kitų trenerių?
– Jis tikras Serbijos krepšinio mokyklos atstovas. Man jau yra tekę dirbti su jugoslaviško stiliaus treneriais – „Lietuvos ryte” su Zmago Sagadinu ir Aleksandru Trifunovičiumi, dar anksčiau Lenkijoje – su Andrejumi Urlepu.
Kol kas sutariame neblogai. A.Džikičius supranta, kad nesu toks greitas, kaip dažnas amerikietis įžaidėjas. Turiu savo krepšinio stilių ir bandysiu juo padėti komandai.
– Prieš 5 metus su „Lietuvos rytu” laimėjote BBL ir pasiekėte ULEB taurės turnyro finalą. Bet šį sezoną vietoj Europos taurės – Eurolyga, vietoj BBL – VTB jungtinė lyga, o LKL horizonte laukia sustiprėjęs Kauno „Žalgiris”. Ar „Lietuvos rytas” gali nutraukti du sezonus trunkantį etapą be titulų?
– Tikrai norime ką nors laimėti. Galbūt LKL aukso žiedus, galbūt Lietuvos taurę. VTB lygoje būtų gerai patekti į finalo ketverto turnyrą, o Eurolygoje – į „Top 16”. Nebus tragedija, jei kurio nors iš šių tikslų nepasieksime. Bet stengtis būtina.
Paskutinė repeticija – pergalinga
„Lietuvos rytas” penktadienį dvikova su Šarlerua „Spirou” baigė kontrolinių varžybų maratoną. Vilniečiai savo aikšėje sutriuškino Belgijos klubą 92:59. Šeimininkai patiesė varžovus jau pirmajame kėlinyje, kurį laimėjo net 30:5.
Daugiausia taškų pelnė R.Seibutis ir J.Būmas – po 13, V.Dilys ir D.Ivanovas – po 11. Oficialų sezoną „Lietuvos rytas” pradės rugsėjo 27-ąją LKL čempionato dvikova Klaipėdoje su „Neptūnu”, o rugsėjo 29-ąją žais su „Sakalais”. Kitos „Lietuvos ryto” kontrolinės rungtynės
Druskininkai. „Lietuvos rytas” (D.Ivanovas 12) – Kauno „LKKA-Atletas” 97:58.
Druskininkai. „Lietuvos rytas” (D.Dulkys 13) – Surguto „Universitet” (Rusija) 100:69.
Kaunas. Kauno „Žalgiris” – „Lietuvos rytas” (J.Blūmas 12) 89:71.
Klaipėda. „Neptūnas” – „Lietuvos rytas” (S.Babrauskas, D.Redikas, R.Seibutis, P.Samardžiskis po 12) 78:94.
Klaipėda. „Lietuvos rytas” (D.Ivanovas 13) – Dniepropetrovsko „Dnepr” 85:88.
Klaipėda. „Lietuvos rytas” (R.Seibutis 16) – Kijevo „Budivelnyk” 82:68.
Klaipėda. „Lietuvos rytas” (J.Blūmas 16) – Krasnodaro „Lokomotiv” 83:78.
Vilnius. „Lietuvos rytas” (L.Radoševičius 20) – „Žalgiris” 87:87.
Vilnius. „Lietuvos rytas” (D.Ivanovas 13) – Šarlerua „Spirou” 69:74.
