- Neįtikinamai kalbate, Ramūnai, - provokavo Rusijos žurnalistai buvusį krepšininką.
- Prisipažinsiu, žmona nuolat mane įtikinėja sugrįžti į aikštelę. Ji pasiilgo Maskvos. Vis klausia „O gal dar pažaisi už CSKA?“. Tačiau pasikartosiu. Nenoriu varginančių treniruočių.
- Prie kamuolio net neprisiliečiate?
- Kodėl taip manote? Kartais pažaidžiu su savo sūnumi. Nuolat stebiu krepšinio rungtynes.
- Trenerio pozicija nevilioja?
- Ne. Manau, kad treniruoti yra sunkiau negu žaisti. Krepšininkų gyvenimas paprastesnis: pasitreniravai ir ramus važiuoji namo. O treneris ne tik į treniruotes vaikšto, bet ir 24 valandas per parą galvoja apie krepšinį, piešia naujas žaidimo schemas galvoje. Tikrai tai ne man.
- Nusprendėte tiesiog mėgautis gyvenimu?
- Kol kas atostogauju, kuriu ateities planus. Susirasiu veiklos. Mano gyvenime viskas nutinka spontaniškai. Štai dabar kalbuosi su jumis, o rytoj gal jau būsiu kažką įdomaus sugalvojęs. Galbūt įkursiu verslą, susijusį su krepšiniu.
- Su kuo dabar iš CSKA komandos bendraujate?
- Su visais. Spėjome susidraugauti. Plepame dažniausiai su Viktoru Chriapa.
- Jūsų poziciją komandoje užėmė Sonny Weemsas. Ką apie jį galvojate?
- Jis – puikus krepšininkas. Manau, kad jis taps vienu komandos lyderių.
- Ar tikite, kad šiais metais CSKA gali triumfuoti Eurolygoje?
- Kodėl gi ne? Bent jau aš to tikiuosi.
