S. Jovaiša ir L. Kvedaravičius atsakė ne tik į šiuos lrytas.lt klausimus, bet ir kalbėjo apie „Lietuvos ryto“ gynybą bei įrašė balus į Vilniaus komandos pažymių knygelę.
Įspūdis
S. Jovaiša: „Pagal nusiteikimą „Lietuvos rytas“ bent iš pradžių buvo panašus į solidžią komandą, kuri žaidžia namuose ir stengiasi išnaudoti savo menkiausias galimybes įsikabinti rimtam varžovui į gerklę. Pirmojoje pusėje vilniečiai neblogai išnaudojo savo galimybes žaidžiant prieš asmeninę maskviečių gynybą ir jie prasiverždami pro varžovus sugebėdavo sudaryti sąlygas kitam ekipos draugui užbaigti ataką.
Įsiminė tai, kad šįkart N. Nedovičius pasirodė netikėtai prastai. CSKA be Jono Kazlausko – kitokia. Dabar Maskvos komanda yra įveikiama. Tą parodė keletas rungtynių. Jeigu „Lietuvos rytas“ būtų turėjęs užtikrintų metikų, vargu, ar CSKA būtų išnešusi sveiką kailį.“
L. Kvedaravičius: „Norint laimėti prieš vieną iš Eurolygos lyderių reikia, kad visa komanda gerai sužaistų ir siektų rezultato. Šiose rungtynėse pamatėme, kad tie žaidėjai, kurie turėtų prisidėti prie ekipos, nesužaidė taip, kaip galėjo. Manau, kad Nemanja Nedovičius ir Predragas Samardžiskis sužaidė vienas prasčiausių, jeigu ne prasčiausias rungtynes Eurolygoje.“
Tylus startas (Pirmieji taškai įmesti po beveik keturių minučių).
S. Jovaiša: „Pagal planą pirmiausia komanda žiūrėjo į gynybą. Šiame sezone „Lietuvos ryto“ puolimas tikrai nežiba, todėl buvo žaidžiama „kaip išeis“, o tas „kaip išeis“ pasižymi nerezultatyviu žaidimu. Žinoma, „Lietuvos ryto“ ekipą slėgė ir įtampa, tačiau su ja žaidėjai susidorojo. Manau, kad vilniečiai po pirmųjų dviejų kėlinių deficitą turėjo nepelnytai. Persvarą turėjo įgyti „Lietuvos rytas“.“
L. Kvedaravičius: „Jaudulys darė savo. Be to, matėme netradicinį startinį penketą. D. Maskoliūnas pabandė paieškoti naujovių ir tai pagirtina. Šaunu, kad buvo leista žaisti krepšininkams, kurie nėra ragavę Eurolygos skonio. Jeigu ir toliau taip tęsis, tokie veiksmai atneš daug naudos. Žinoma, išleisdamas nepatyrusius žaidėjus kažką aukoji. Šįkart treneris paaukojo rungtynių pradžią, tačiau tai nebuvo blogasis aspektas. Šias rungtynes galima skirstyti į dvi dalis: į pirmąją ir antrąją.
Tam reikšmės turėjo ir E. Messinos taktika. Pradžioje CSKA žaidė tik iš po krepšio. „Lietuvos rytas“ mėgino juos stabdyti skaudžiomis pražangomis ir jiems pavyko atlaikyti šturmą. Antroje pusėje E. Messina pakeitė braižą. Buvo leista daugiau improvizuoti mažesniems žaidėjams: S. Weemsui ir M. Teodosičiui. Manau, kad rungtynes ir nulėmė individualus meistriškumas.“
Gynyba
S. Jovaiša: „Buvo geras gynybinis planas. Jis buvo pagrįstas labai agresyvia ir kibia gynyba, nesidairant, ar reikia ekipos draugams pagalbos. Varžovų laisvė buvo varžoma kiekviename aikštės perimetre. Tai pagirtina. D. Maskoliūnui teko greitai ir dažnai vykdyti rotaciją, nes tokia gynyba reikalavo keitimų.
„Lietuvos rytas“ „išjungė“ S. Weemsą ir M. Teodosičių, tačiau A. Kauno dėka Maskvos komanda rinko taškus. Už pirmąją dalį „Lietuvos rytas“ nusipelnė pagarbos, tačiau vėliau - ar pritrūko jėgų, ar atidumo - Maskvos krepšininkai vis dažniau laisvi atakuodavo krepšį.“
L. Kvedaravičius: „Lietuvos rytas“ rėmėsi praktiškai tik individualia gynyba. Net keista, kad nebuvo mėginta rikiuoti aikštės gynybos, juolab kad CSKA neblizgėjo nuo tritaškių linijos. Bent jau pirmoje pusėje. Todėl buvo galima šiek tiek pamėginti pasiginti aikšte, nes varžovai rinko taškus po krepšio. Reikėjo mėginti išmušti CSKA iš jų rimto.
Kalbant apie individualią gynybą, reikėtų Vilniaus komandą pagirti už pastangas. Tos pastangos buvo akivaizdžios, ypač kol vyrai buvo nepavargę. Matėme, kad visi stengėsi iš paskutiniųjų, tačiau išpildymo kokybė nebuvo gera - praleisdavo žmonės už nugaros, nepamatydavo varžovų veiksmų. Visa tai kainavo skaudžius taškus.“
Puolimas
S. Jovaiša: „Lietuvos ryto“ krepšininkai kartais pervertindavo savo galimybes. Buvo situacijų, kuomet žaidėjai mesdavo visiškai neapgalvotus metimus. Nors klaidų daug ir nebuvo, „Lietuvos ryto“ komanda prarasdavo svarbius kamuolius. CSKA komandą gynyboje kartais gelbėdavo beatodairiškas vilniečių žaidimas. Po netikslių metimų CSKA turėdavo daugiau progų kontroliuoti kamuolį.
Labiausiai gaila, kad nebuvo išnaudotos laisvos progos. Jos neleido kvėpuoti varžovams į nugarą.“
L. Kvedaravičius: „Puolime užstrigo šiek tiek tiesmukas aukštaūgių krepšininkų žaidimas. Jis turėtų būti įvairiapusiškesnis. Juk gavus perdavimą į baudos aikštelę nebūtina mėginti pergudrauti varžovo ir atakuoti, galima atlikti perdavimą atgal. Būtent tokios sąveikos, kuomet kamuolys grįžta atgal, „Lietuvos ryto“ ekipoje nėra. Jeigu aukštaūgis gauna kamuolį, tai jis ir mėgina žaisti iki galo, nors ne visada reikia.“
Jaunimas. S. Buterlevičius (12 min., 0 taškų) ir D. Redikas (18 min., 3 taškai)
S. Jovaiša: „Visada, kada komandos senbuviams ir lyderiams nesiseka, reikia ieškoti naujovių ekipos rezerve. Reikia tų krepšininkų, kurie yra alkani ir nori žaisti. Kai aikštėje pasirodęs jaunimas duoda žaidimui impulsą, jie pažadina ir kitus ekipos draugus. Žinoma, to apie šias rungtynes pasakyti nelabai galima, tačiau buvo ir gerų akimirkų. Abu krepšininkus vertinčiau teigiamai. Prieš tokius varžovus žaisti jauniems krepšininkams yra sunku, tačiau jie pasirodė pakankamai gerai. Žaidėjai turėtų jausti vidinį pasitenkinimą.“
L. Kvedaravičius: „Šie žaidėjai įgavo daug naudos. Žaidžiant tokį mačą, patirtis yra neįkainojama. Komandai jų indėlio dar trūksta, tačiau abu krepšininkai visas jėgas atidavė gynybai. Abu krepšininkai pirmoje pusėje gynėsi gerai. Kol S. Buterlevičius dengė S. Weemsą, šis pirmajame kėlinyje nepelnė taškų. Tai daug ką pasako.
Antroje pusėje, kai S. Weemsą dengė S. Babrauskas, legionierius tapo lyderiu. Manau, kad šiais žaidėjais reikia pasitikėti, ir ateityje „Lietuvos rytas“ turės du pajėgius krepšininkus.“
J. Blūmo trūkumas
S. Jovaiša: „Sunku pasakyti. Pripažinkime, J. Blūmas nėra tas krepšininkas, be kurio „Lietuvos rytas“ pasikeistų. Žinoma, jo pagalbos reikia, tačiau tai nėra tas ypatingasis žaidėjas.“
L. Kvedaravičius: „Trūko šio krepšininko, nes net trys žaidėjai šįkart tempė komandą, tačiau mače su CSKA trijų žaidėjų nepakanka. J. Blūmas yra tas krepšininkas, kuris gali ir tritaškiais, ir vadovavimu komandai „Lietuvos rytą“ patempti į viršų. Juolab, kad N. Nedovičius nebuvo geras. Jis prastai sužaidė, tačiau komanda neturėjo kuo jį pakeisti.“
Neišlaikyta intriga
S. Jovaiša: „Palyginę komandų pataikymą iš laisvų padėčių matome skirtumą. CSKA išnaudodavo progas, o „Lietuvos rytas“ - ne. Tai ir buvo esminė pralaimėjimo priežastis. Jeigu vilniečiai būtų palaikę panašų rezultatą, tai CSKA nebūtų nuo trečio kėlinio vidurio pasijutusi laisviau. Persvara nebuvo didelė, tačiau jos maskviečiams pakako.“
L. Kvedaravičius: „Šiose rungtynėse viską lėmė smulkmenos. Sutikime, kad CSKA krepšininkai individualiai yra meistriškesni. Tą Maskvos komanda išnaudojo puikiai. Be to, CSKA geriau mėtė iš dviejų taškų zonos, tiksliau - atliko perdavimus, atkovojo daugiau kamuolių. Nedideli niuansai susideda į bendrą rezultatą. CSKA šįkart nežibėjo, tačiau Maskvos krepšininkai žaidė paprastą krepšinį ir siekė pergalės per daug nepersistengdami. Jeigu „Lietuvos rytas“ būtų sužaidęs geriausias sezono rungtynes, CSKA ekipą būtų nugalėjęs.“
Pažymys.
S. Jovaiša: 7.
L. Kvedaravičius: 6.
