„Prokom“ sminga žemyn
„Prokom“ komanda nėra Lenkijos lygos lyderė? Taip, tai nėra įprasta, dar neseniai tai atrodė neįtikėtina, bet šiandien tai yra tiesa. Devynerius metus iš eilės šalies čempione tapusi „Prokom“ šį sezoną per septynerias rungtynes patyrė jau tris pralaimėjimus ir pasimetė kažkur lentelės viduryje.
Sekmadienį Gdynės krepšininkai gavo dar vieną kirtį. Jie namie nusileido Vloclaveko „Anwil“ komandai 72:75.
Iki tol neblizgėjusi ir dėl nepatenkinamų rezultatų trenerį neseniai pakeitusi „Anwil“ prisidėjo prie Gdynės klubą jau anksčiau įveikusių Košalino AZS ir Slupsko „Czarni“ komandų.
„Prokom“ aistruolių stipriai nedžiugino net ir kai kurios pergalės. Sirgalius lengva suprasti – juk vos prieš porą mėnesių niekas net negalėjo pagavoti, kad buvę Lenkijos krepšinio hegemonai visas 40 minučių kankinsis žaisdami su tik šį rudenį PLK varžybose debiutavusia Radomo „Rosa“.
Nesėkmės tapo kasdienybe
Eurolygoje Gdynės krepšininkų kaulus lamdo visi, kas netingi. „Prokom“ komanda dažniausiai minima dėl to, kad per jos rungtynes pasiekiami rekordai. Tiesa, visai ne tie, dėl kurių „Prokom“ galėtų didžiuotis.
Ketvirtajame ture Lenkijos čempionai pralaimėjo Tel Avivo „Maccabi“ komandai 62:93. Tai buvo šio sezono didžiausio skirtumo rekordas. Jau kitą savaitę rekordas buvo pagerintas, o jo autore tapo Sienos „Montepaschi“ ekipa, irgi pasismaginusi per dvikovą su „Prokom“. Italijos klubas laimėjo dar didesniu 35 taškų skirtumu – 101:66.
Maža to, skylėta Gdynės krepšininkų gynyba pasinaudojusi „Montepaschi“ pataikė 19 tolimų metimų ir pasiekė per rungtynes įmestų tritaškių rekordą. Ne šio sezono – visos šiuolaikinės Eurolygos.
Progą atsitiesti „Prokom“ turėjo praėjusią savaitę. Per rungtynes su Šalono „Elan“ ekipa Gdynės krepšininkai ilgai pirmavo, bet vos tik varžovai ketvirtajame kėlinyje persvėrė rezultatą – ištižo.
„Deja, kai pabaigoje atsilikome, nuleidome galvą. Komanda netikėjo, kad gali laimėti“, - pripažino įkvėpti auklėtinių nesugebėjęs treneris K. Kemzūra.
Lenkai uždirba per daug?
„Prokom“ savininkas Ryszardas Krauze sako, kad jo valdomas klubas nuo Europos krepšinio lyderių vis labiau atsilieka dėl nuolat mažinamo biudžeto. Pasak klubo vadovo, finansinių galimybių su geriausiais „Prokom“ gyvavimo laikais net negalima lyginti.
Ateityje situacija turėtų dar prastėti, nes jau kitais metais pinigų greičiausiai nebeduos ilgametė pagrindinė rėmėja „Asseco“ bendrovė. O rasti naujų rėmėjų beveik neįmanoma – krepšinio populiarumas Lenkijoje mažėja ir į sportą investuoti norintys verslininkai mieliau atsigrežia į futbolą, tinklinį ar rankinį.
Tačiau Lenkijos žurnalistų manymu, ir „Prokom“ dabar turimos lėšos panaudojamos neracionaliai. Pirmiausia pirštu duriama į išpūstas Gdynės komandos lenkų krepšininkų sutartis.
Žiniasklaidos duomenimis, didžiajame krepšinyje dar tik bandantys įsitvirtinti Piotras Pamula ir Mateuszas Ponitka per mėnesį uždirba po 25 tūkst. zlotų. Tai yra maždaug tiek, kiek patyrę kai kurių kitų klubų pagrindinio penketo žaidėjai.
„Prokom“ žvaigždės statusą turinčio Lukaszo Koszareko atlyginimo geriau neminėsime, nes nenorime erzinti žmonių, kurie už nepalyginti mažesnius pinigus triūsia nuo aušros iki sutemos“, - rašo dienraštis „Gazeta Wyborcza“.
„Gdynės klubo vadovai sako, kad geriems užsieniečiams trūksta pinigų. O galbūt jų trūksta kaip tik dėl to, kad pasakiškos sutartys padovanotos lenkų krepšininkams?“ – klausia „Gazeta Wyborcza“.
Legionieriai – silpni
Anksčiau geri užsieniečiai buvo tarsi „Prokom“ vizitinė kortelė. Gdynės komanda kaip tramplinu į turtingiausius Europos klubus pasinaudojo Davidas Loganas, Lenkijos čempionų gretose žibėjo Danielas Ewingas, Qyntelas Woodsas, Donatas Motiejūnas, kiti kiekvienam žemyno krepšinio aistruoliui puikiai žinomi krepšininkai.
Tuo tarpu apie šįmečius „Prokom“ pirkinius sunku sukrapštyti bent kelis pagyrimo žodžius. Iš šešių tarpsezoniu ir sezonui vos prasidėjus įsigytų užsieniečių du (Julianas Khazzouh ir Drew Viney) jau paleisti namo, o kiti keturi nė iš tolo neprilygsta D. Loganui ar D. Motiejūnui.
Ir tai nėra didelė staigmena. Vien žvelgiant į Rašido Mahalbašičiaus, Ryano Richardso ir Franko Robinsono biografijas (pirmasis praėjusį sezoną baigė į Adrijos lygą nepatekusiame Slovėnijos klube, kiti du rungtyniavo Gruzijos lygoje) akivaizdu, kad Eurolygai jie per silpni. Įspūdingesnis tik Alexo Ackerio karjeros aprašymas, bet ir jo žaidimo kreivė jau pradėjo leistis žemyn.
Lenkams abejonių taip pat kelia trenerio K.Kemzūros atlyginimo bei kvalifikacijos sanktykis. Vis dėlto specialistui iš Lietuvos „Gazeta Wyborcza“ nėra pernelyg reikli: „Treneris labai dažnai blaškosi. Bet galbūt jis paprasčiausiai turi per silpnus žaidėjus?“
