Žurnalistai pastebi, kad J. Valančiūnas - vienas linksmiausių ir maloniausių komandos žaidėjų. Jis mėgsta pajuokauti, patapšnoti per petį žurnalistams, juos dažniausiai pasitinka rankos paspaudimu. Nors jo anglų kalbos žinios dar nėra stiprios, į kiekvieną klausimą jis atsakys kuo linksmiau ir kuo labiau apgalvojęs.
Lietuvis buvo puikiai nusiteikęs po rungtynių su „San Antonio Spurs“ - Toronto klubas pralaimėjo po dviejų pratęsimų (106:111), bet J. Valančiūnas sužaidė kol kas geriausias rungtynes šį sezoną. Aukštaūgis surinko 22 taškus ir atkovojo 7 kamuolius.
NBA debiutanto neišgąsdino dvikova su „Spurs“ senbuviu Timu Duncanu, tačiau po mačo su žurnalistu kalbėjęs lietuvis neslėpė, kad grumtynės su NBA žvaigžde paliko didžiulį įspūdį.
- Kokios mintys aplanko po šių rungtynių?
- Aš tiesiog žaidžiau savo žaidimą ir dariau viską, kad padėčiau savo komandai. Ir tiek. Visi kovojome išvien.
Dalinomės kamuoliais, darniai dirbome gynyboje, vienas kitam padėjome. Tai buvo komandinis darbas. Keletas blogų sprendimų, keletas klaidų ir lėmė pralaimėjimą.
- Jūsų ranka sutvarstyta - viskas gerai?
- Jaučiuosi labai gerai, ačiū. Nenutiko nieko rimto.
- Kaip jaučiatės pirmą kartą kovojęs prieš T. Duncaną?
- Jis lyg iš „Šlovės muziejaus“. Jis labai geras žaidėjas. Stengiuosi pasimokyti iš tokio lygio žaidėjų. Labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę žaisti prieš tokius krepšininkus. Stengiuosi kuo daugiau pasisemti iš tokių mikrodvikovų.
- Akivaizdu, nesate patenkintas komandos pralaimėjimais, bet savo žaidimu džiaugiatės?
- Mums reikia laimėti. Ir viskas. Liūdna, kad pralaimime dviem, vienu tašku ar po dviejų pratęsimų. Atrodo, viskas vyksta teisingai aplinkui, bet tik ne čia.
- Rungtynėse su „Spurs“ pasiekėte rezultatyvumo rekordą.
- Žinoma, malonu pelnyti tiek taškų, bet pirmiausia turiu gerinti savo gynybą. Treneris ragina mus kuo daugiau dirbti ginantis. Timas (T. Duncanas. - Red.) pelnė daugiau taškų už mane, todėl tai nėra gerai.
- Ar esate nustebęs, kad puolimas jums kol kas klostosi neblogai? Jums atvykstant į lygą visi kalbėjo apie jūsų įtaką komandos gynybai, tačiau juntamas akivaizdus indėlis komandos puolime.
- Žaidžiu savo krepšinį. Nesistengiu žūtbūt gauti kamuolį ir atakuoti. Stengiuosi matyti visus keturis žaidėjus aikštėje ir jei yra galimybė - atmesti jiems kamuolį ir iš komandos draugo sulaukti taiklaus metimo. Komandos draugai man taip pat padeda pelnyti taškus. Man nėra svarbiausia įveikti tiesioginį savo varžovą ir pelnyti taškų. Viską darau padedamas komandos draugų.
- Koks jausmas apima pasibaigus dar vienoms pralaimėtoms rungtynėms?
- Jaučiu, kad nereikia nuleisti rankų, mums reikia pergalės. Turime padaryti viską, kad iškovotume pergalę, nes tokios rungtynės kaip su „Utah Jazz“ („Raptors“ pralaimėjo po trijų pratęsimų 133:140) virto tikru pragaru ir mums daugiau nereikia tokių pavyzdžių.
