„Lietuvos ryto“ komandai pergalę galėjo išplėšti Janis Blūmas, tačiau paskutinėmis sekundėmis jam nepavyko pataikyti iš po krepšio. Tiesa, pergalė nebūtų leidusi vilniečiams peržengti D grupės barjero - „Lietuvos rytui“ reikėjo, kad kitose rungtynėse Belgrado „Partizan“ išvykoje nugalėtų Bambergo „Brose“ ekipą, tačiau vokiečių klubas laimėjo po pratęsimo 92:90.
Įspūdis.
T. Pačėsas: „Situacija buvo panaši, kaip ir mače su „Brose“. Tuomet pralaimėjimą lėmė vienas varžovų atkovotas kamuolys, šįkart – du. Pabaigoje ypatingai svarbius kamuolius sugriebė maži žaidėjai. Jeigu bent vieną iš jų būtų sugavę „Lietuvos ryto“ krepšininkai, J. Blūmo metimas, galbūt, nebūtų turėjęs reikšmės. Pergalei būtų užtekę atsikovoti kamuolį“.
Š. Sakalauskas: „Gaila komandos, kurios žaidimas pakeitus trenerius gerėjo. „Lietuvos rytas“ Eurolygoje kovojo, turėjo braižą. Trejos paskutinės rungtynes buvo pralaimėtos pabaigoje. Tai apnuogino faktą, kad treneriai viską išspaudė iš savo krepšininkų. Patekti į „Top 16” sutrukdė žaidėjų meistriškumo trūkumas. Rungtynėms buvo pasiruošta gerai, tačiau meistriškumas pakišo koją.“.
Pralaimėjimo priežastys.
T. Pačėsas: „Lietuvos rytui“ pabaigoje vis pritrūksta koncentracijos. Tada neatkovojami kamuoliai ir patiriamas pralaimėjimas. Taip buvo ir šįkart. Tikiu, kad treneris tikrai akcentuoja koncentraciją. „Lietuvos ryto“ žaidime matosi pagerėjimas. Jie mačą pradėjo pakiliai ir agresyviai. Jie buvo užsivedę, tačiau yra daromos smulkios klaidos, lemiančios pralaimėjimą.
Treneriams reikia jas mėginti išgyvendinti iš žaidimo. Tai įmanoma padaryti, nes tos klaidos nėra kažkokios radikalios ar kritinės. Čia reikia susikoncentruoti ir eiti į priekį.
Pralaimėti dėl neatkovoto kamuolio – labai skaudu, tačiau tai nėra kritinė klaida. Tai tikrai galima pataisyti. „Lietuvos rytas“ buvo arti šešioliktuko, tačiau arti, nereiškia, kad patenka. Vilniečiai demonstravo didelį norą, tačiau ir tas noras gali pakišti koją“.
Š. Sakalauskas: „Yra daug pralaimėjimo priežasčių. Pavyzdžiui, ketvirtojo kėlinio pabaigoje „Besiktas“ dukart nusiėmė kamuolį po vilniečių krepšiu, o tai padarė ne patys aukščiausi varžovų krepšininkai. Tai buvo gynėjai – mažesnieji žaidėjai. Be to, „Besiktas“ įmetė du taškus su bauda. Būtų kitoks scenarijus, „Lietuvos rytas“ galėjo iškovoti pergalę. Kita vertus, ją galėjo iškovoti paskutiniu momentu, kuomet prametė J. Blūmas. Tų priežasčių yra daug.
Tiesiog tokio pajėgumo yra „Lietuvos ryto“ komanda. Čia trūksta drausmės lemiamais momentais, neatsitveriamas kamuolys, nebūna taiklaus lemiamo metimo“.
„Lietuvos ryto“ lyderiai.
T. Pačėsas: „Sunku pasakyti, kodėl nesimatė nei Renaldo, nei Stepono. Tai buvo lemiamos rungtynės, kuriose paprastai viskas remiasi į lyderius, tačiau kažkas buvo ne taip. Nesuprantu, kas vyksta su Stepu. Pabaigoje jis prametė svarbų baudos metimą. Tai jau nutinka ne pirmą kartą. Galbūt čia veikia psichologinis faktorius.
Gal R. Seibutį ir S. Babrauską sukaustė įtampa? Nors taip neturėtų būti, nes jie lyderiai. Galbūt yra kitos priežastys, lėmusios tokią situaciją. Gal kuris nors sirgo? Renaldas šiame sezone visus džiugina savo stabiliu žaidimu, todėl šįkart tokia būsena buvo keistoka“.
Š. Sakalauskas: „Šiose rungtynėse tikrai trūko mažųjų žaidėjų indėlio. Jeigu pirmajame kėlinyje visus taškus pelnė 4 ir 5 numeriai, tai ir toliau trūko Renaldo Seibučio, Janio Blūmo, Nemanja Nedovičiaus. Tikrai pritrūko tų N. Nedovičiaus prasiveržimų, ar R. Seibučio galingų tritaškių. Nebuvo čia ir Stepono Babrausko.
Jau anksčiau esu sakęs, kad jeigu „Lietuvos ryte“ būtų vienas ryškus labai aukšto kalibro žaidėjas, tai ir kiti pradėtų žaisti geriau. Jis ekipą priverstų pasitempti“.
Varžovų nusiteikimas.
T. Pačėsas: „Aš galvoju, kad „Besiktas“ nežaidė visu pajėgumu. Kuomet žinai, kad rezultatas nieko nelemia, psichologiškai žaisti daug sunkiau. Ketvirtadienį Sienos „Montepaschi“ mače su Gdynės „Prokom“ pirmavo 28 taškais, tačiau po pratęsimo pralaimėjo. Žaidėjų reakcija yra adekvati rezultatui ir juos sunku priversti žaisti visa jėga. Beje, treneris pradeda galvoti, kam leisti pailsėti ir panašiai.
Tokioje situacijoje labai sunku nuteikti komandą. Tą matėme ir šįkart, tačiau reikia turėti galvoje, kad komandos visuomet žaidžia tik dėl pergalės. Kiekvienas treneris žaidėjų mentalitetą turi ugdyti pergalei. Nemanau, kad „Besiktas“ kovojo šimtu procentų“.
Š. Sakalauskas: „Nesutikčiau, kad „Besiktas“ žaidė ne visu pajėgumu. Aš Eurolygos turnyrą vertinu labai gerai ir manau, kad čia nėra atsipalaidavimo, nors ir vieta bei ateitis būna aiški. Krepšininkai – aukšto lygio profesionalai, todėl jie pralaimėti nemėgsta. Galų gale, už pralaimėjimus nebūna premijų, o kai kurie klubai taiko nuobaudas.
Galbūt tam tikrais momentais pritrūko koncentracijos, tačiau lengvų rungtynių ir ilgalaikio atsipalaidavimo Eurolygoje nėra“.
Gynyba ir puolimas.
T. Pačėsas: „Visi „Lietuvos ryto“ krepšininkai labai stengėsi. Didelis pliusas – L. Radoševičiaus žaidimas. Jis tapo gynybos ramsčiu. Buvo ne vienas momentas, kuomet jis sužibėjo. Leonas ir blokavo, ir varžovus išgąsdindavo. Tai šoklus ir dinamiškas žaidėjas. Galbūt puolime jis rungtynėse nepasirodė geriausiai, tačiau gynyboje tikrai gerai dirbo.
Lemiamose atakose L. Radoševičius bėgo padėti komandos draugams, tačiau niekas nepasaugodavo jo dengiamojo. Tada varžovai kartojo metimus, tačiau tai nėra L. Radoševičiaus klaida, nes jam niekas nepadėdavo.
Galbūt kokybei pritrūko treniruočių? Džiugina tai, kad „Lietuvos rytas“ turi rimtą aukštą žmogų, kuris atsiskleidžia“.
Š. Sakalauskas: „Šiose rungtynėse labai gynėsi aukšti žaidėjai. Jie gerai pasirodė tiek individualiais, tiek komandiniais veiksmais. Rezultatas, juk ir nebuvo aukštas.
Puolimo žaidimas buvo sukonstruotas taip, kad „Lietuvos ryto“ krepšininkai naudojo nemažai derinių du prieš du. Toks trenerių sprendimas išėjo į naudą. Tiek D. Ivanovas, tiek L. Radoševičius po gražaus žaidimo du prieš du būdavo laisvi po krepšiu. Kada varžovai pradėdavo keistis, tada „Lietuvos rytas“ pradėdavo naudoti savo itin mėgstamą derinį – nepertraukiamą judėjimą, kuomet greitai atliekant veiksmus, varžovai nespėja keistis. Tuomet po žaidimo šone du prieš du, atsiranda laisvas aukštas žaidėjas. Veiksmai ir buvo sukonstruoti aukštaūgiams ir šie tikrai gerai su tuo tvarkėsi, tačiau trūko žemesniųjų įsiveržimų į baudos aikštelę, sėkmingų metimų po klaidinančių judesių ir, žinoma, tolimų metimų“.
Trys „Lietuvos ryto“ trūkumai.
T. Pačėsas: „Lietuvo rytui“ iki „Top 16” etapo per paskutinius mačus pritrūko atkovoto kamuolio, taško ir pergalės“.
Š. Sakalauskas: „Trūko sportinės sėkmės, vieno žymiai aukštesnio meistriškumo žaidėjo, galinčio pakelti ekipos lygį ir ją vesti į priekį bei stabilesnio puolimo“.
