Pirmauja antrą sezoną
Eurolygos lankomumo vidurkis šį sezoną palyginti su praėjusiu truputį sumažėjo. Tačiau tai nėra Kauno „Žalgirio“ sirgalių kaltė. Per Kauno komandos rungtynes „Žalgirio“ arenoje būdavo 14 tūkst. 185 žiūrovai – beveik puse tūkstančio daugiau nei 2011 metais, kai Eurolygos varžybas aplankydavo vidutiniškai 13699 kauniečiai.
Tiek praėjusį, tiek šį sezoną „Žalgiris“ pagal sirgalių skaičių yra neabejotinas Eurolygos lyderis. Šiais metais lankomumo lentelėje iškart už „Žalgirio“ rikiuojasi Vitorijos „Caja Laboral“ (11499), Tel Avivo „Maccabi“ (10848), Stambulo „Fenerbahce“ (9340), Madrido „Real“ (8966) ir Berlyno ALBA (8378) klubai.
Į „Lietuvos ryto“ rungtynes ateidavo 4760 aistruolių. Tai – 17-as rezultatas Eurolygoje. Mažiausiai sirgalių sulaukdavo Gdynės „Prokom“ klubas, kurio mačus stebėdavo vidutiniškai 3110 žiūrovų. Lenkijos čempionus nedaug aplenkė Zagrebo „Cedevita“ (3300), Milano „Emporio Armani“ (3540), „Chimki“ (3732), Kantu „Mapooro“ (4105) ir Sienos „Montepaschi“ (4170).
Šiais metais Eurolygos reguliaraus sezono lankomumo vidurkis buvo 6667 žiūrovai. Pernai šis skaičius buvo šiek tiek didesnis – 6705 sirgaliai.
Sirgalių požiūris pasikeitė
Palyginti su praėjusiu sezonu labiausiai padidėjo Pirėjo „Olympiakos“, Maskvos CSKA ir „Caja Laboral“ vidurkis.
Į Pirėjo Taikos ir draugystės areną pernai per Eurolygos reguliarų sezoną ateidavo vidutiniškai 3500 žiūrovų. Šį sezoną vidurkis padidėjo net iki 6600.
Didelio šuolio priežastis – Pirėjo sirgalių lūkesčiai. Pernai „Olympiakos“ smarkiai atsinaujino ir net ištikimiausi komandos gerbėjai menkai tikėjo, kad krepšininkai gali nuveikti ką nors rimto. Tačiau „Olympiakos“ nustebino visus ir tapo Eurolygos čempione. Tai pakeitė net ir savų sirgalių požiūrį.
Persikėlė į didesnę areną
CSKA ir „Caja Laboral“ žiūrovų skaičius padidėjo šiems klubams persikėlus arba grįžus į didesnes arenas.
„Kariškiai“ šiais metais persikraustė iš seno ir ankšto CSKA sporto komplekso į dukart erdvesnę „Megasport“ areną. Tai padaryti Maskvos klubą privertė Eurolyga – CSKA sporto kompleksas neatitinka nuo šio sezono įsigaliojusių reikalavimų A licencijas turintiems klubams.
Dėl šio reikalavimo laimėjo visi, o žiūrovų skaičius per maskviečių rungtynes palyginti su praėjusiu sezonu šoktelėjo nuo 4550 iki 7148.
Beje, Barselonos „Blaugrana“ sporto rūmai irgi neatitinka šių reikalavimų, tačiau Katalonijos klubas ir toliau ramiai žaidžia senoje arenoje.
„Caja Laboral“ iš vienos arenos į kitą kraustėsi dėl kitokių priežasčių nei CSKA. Pernai didžiausia Vitorijos arena „Fernando Buesa“ buvo uždaryta rekonstrukcijai, o atlikus dalį darbų sirgaliai buvo įleidžiami ne į visas tribūnas. Todėl žiūrovų skaičius per „Caja Laboral“ mačus buvo laikinai sumažėjęs.
Kelis mėnesius pakentėjęs Vitorijos miestas dabar turi vieną didžiausių Europos arenų, o „Caja Laboral“ lankomumo vidurkis padidėjo nuo 8144 iki 11499 žiūrovų.
Daugiausia prarado „Unicaja“
Daugiausia sirgalių šiais metais prarado „Unicaja“ ekipa. Praėjusį sezoną Malagos „Martin Carpena“ arena sulaukdavo vidutiniškai 7980 žiūrovų, šį – vos 5576.
Beje, „Unicaja“ sirgalių skaičius taip pat drastiškai krinta ir Ispanijos lygoje. Užpraėjusį sezoną Malagos klubo vidurkis buvo 9265, praėjusį – 8467, šį sezoną yra 6195.
Sparčiai tuštėja ir Milano „Forum“ arenos tribūnos. Praėjusį sezoną į „Emporio Armani“ namų rungtynes ateidavo 4900 žiūrovų, šį – 3540. Priežastis greičiausiai yra gana prasti Lombardijos klubo rezultatai – sirgaliams jau nusibodo laukti neblogai sukomplektuotos, bet net į Eurolygos „Top 16“ etapą nepatenkančios komandos laimėjimų.
Taip pat sumažėjo kitų dviejų Italijos klubų lankomumas: „Montepaschi – nuo 4711 iki 4170 žiūrovų, „Mapooro“ – nuo 5156 iki 4105.
Šių dviejų klubų sudėtis šį sezoną yra gerokai kuklesnė negu prieš metus. Be to, pernai Kantu komandos lankomumui įtakos turėjo tai, kad ji stipriausiame žemyno turnyre varžėsi po labai ilgos pertraukos.
Masalas – garsūs varžovai
Stiprūs arba garsūs varžovai yra puikiausias masalas visų klubų sirgaliams. Kai į svečius atvyksta „Real“, Atėnų „Panathinaikos“ ar „Maccabi“ krepšininkai, į arenas patraukia net tie sporto aistruoliai, kurie per kitas rungtynes ne visada įsijungia televizorių.
Tuo tarpu „Cedevita“, „Prokom“ arba „Chimki“ pavadinimas daugelį krepšinio mėgėjų priverčia rimtai pasvarstyti, ar šį vakarą tikrai verta eiti į areną.
Dėl varžovų vardo jau ne pirmą sezoną žiūrovų skaičius labiausiai svyruoja abiejų Graikijos grandų arenose.
Šiais metais ypač pasižymėjo „Panathinaikos“ gerbėjai. Atėnų olimpinėje arenoje per rungtynes su „Chimki“ buvo tik 2500 žiūrovų, o per dvikovą su „Fenerbahce“ – net 15000. Turkijos klubo viešnagė atėniečius pirmiausia intrigavo dėl to, kad į Graikijos sostinę vienam vakarui grįžo buvęs ilgametis „Panathinaikos“ žaidėjas Mike‘as Batiste‘as.
Labai skirtingo dydžio auditorija taip pat buvo per „Fenerbahce“ (nuo 5300 su Liublianos „Olimpija“ iki 12100 su „Real“), „Besiktas“ (nuo 3100 su „Lietuvos rytu“ iki 10040 su CSKA), „Anadolu Efes“ (nuo 3297 su „Cedevita“ iki 8669 su „Žalgiriu“), „Olympiakos“ (nuo 3500 su „Cedevita“ iki 8500 su „Emporio Armani“), „Chimki“ (nuo 2150 su „Mapooro“ iki 5000 su „Real) ir „Prokom“ (nuo 1950 su „Unicaja“ iki 4700 su „Maccabi“) namų rungtynes.
Nacionalinė lyga – įdomiau
Visose Rytų ir Pietryčių Europos šalyse Eurolygos rungtynių lankomumas yra ženkliai didesnis nei nacionalinių ar regioninių lygų.
Tuo tarpu Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje vaizdas visiškai kitoks. Šiose šalyse Eurolygos ir nacionalinių lygų lakomumas beveik nesiskiria, o kai kurie klubai daugiau žiūrovų sulaukia per nacionalines varžybas.
Didžiausias skirtumas yra Berlyno „O2“ arenoje. Joje į ALBA komandos Eurolygos rungtynes ateidavo vidutiniškai 8378 žiūrovai, į Vokietijos bundeslygos – 11140.
Už šalies pirmenybes balsuoja ir Malagos sirgaliai. Per ACB lygos rungtynes „Martin Carpena“ arenoje būna 6195 žiūrovai, per Eurolygos – 5576.
Kitų turnyrų statistika
Praėjusią savaitę taip pat finišavo Europos taurės ir Iššūkio taurės pirmasis etapas. Šiuose turnyruose lankomumo rodikliai buvo kur kas kuklesni. Kita vertus, Europos taurės lankomumo lyderių rezultatai nedaug nusileido Eurolygos vidurkiui.
Europos taurės rungtynes stebėdavo vidutiniškai 2389, Iššūkio taurės – 1624 žiūrovai. Per Europos taurės varžybas daugiausia sirgalių sulaukdavo Belgrado „Crvena Zvezda“ (6666), „Bilbao“ (6497), Ulmo „ratiopharm“ (5200), „Valencia“ (4933) ir Le Mano „Sarthe“ (4450) klubai. Kauno sporto halėje žaidę „Prienai“ atsidūrė tarp autsaiderių. Į jų rungtynes ateidavo vos 1116 žiūrovų.
Mažiau žiūrovų būdavo tik Atėnų „Panionios“ (850), Sankt Peterburgo „Spartak“ (933) ir Liubercų „Triumf“ (1033) arenose.
Iššūkio taurės lankomumo lyderiai buvo Bonos „Telekom“ (4230), Nansi SLUC (4169), Minsko „Cmoki“ (4000) ir Tbilisio „Armia“ (4000).
Mažiausia žiūrovų apsilankydavo Kipre vykusiose rungtynėse. Nikosijos „Etha“ vidurkis buvo vos 100, Limasolio „Apollon“ – 150, Nikosijos „Keravnos“ – 183 sirgaliai.
Eurolygos komandų lankomumo vidurkis reguliariame sezone (skliaustuose – 2011-2012 m. reguliaraus sezono vidurkis)
14185 – „Žalgiris“ (13699).
11499 – „Caja Laboral“ (8144).
10848 – „Maccabi“ (11048).
9340 – „Fenerbahce“ (8683).
8966 – „Real“ (9420).
8378 – ALBA (8043; žaidė Europos taurėje).
7700 – „Panathinaikos“ (8700).
7148 – CSKA (4550).
7100 – „Partizan“ (7510).
6800 – „Brose“ (6800).
6708 – „Besiktas“ (2233; Iššūkio taurėje).
6600 – „Olympiakos“ (3500).
6500 – „Anadolu Efes“ (7220).
6400 – „Olimpija“ (6740).
5576 – „Unicaja“ (7980).
4893 – „Barcelona“ (4383).
4760 – „Lietuvos rytas“ (4566; Europos taurėje).
4660 – „Elan“ (3633; Iššūkio taurėje).
4170 – „Montepaschi“ (4711).
4105 – „Mapooro“ (5156).
3732 – „Chimki“ (2183; Europos taurėje).
3540 – „Emporio Armani“ (4900).
3300 – „Cedevita“ (1433; Europos taurėje).
3110 – „Prokom“ (3270).
