Ta proga buvę bendražygiai A. Saboniui linkėjo sveikatos. Jie nesusirinks prie bendro stalo, kaip tai darydavo daugiau nei prieš du dešimtmečius, auksinio „Žalgirio“ laikais.
Tuomet gimtadienį kartu švęsdavo gruodžio 17 d. gimęs Sergejus Jovaiša, A. Sabonis ir gruodžio 20-ąją gimęs Virginijus Jankauskas. „Smagiai pašvęsdavome. Ir ne po vieną dieną“, - su šypsena prisiminė S. Jovaiša.
Šarūnas Marčiulionis, A. Sabonio komandos draugas Sovietų Sąjungos rinktinėje 1982-1989 m., Lietuvos rinktinėje 1990-1996 m.
„Linkiu to, ko jam labiausiai reikia – sveikatos, kad prisižiūrėtų save, nes amžius ir krūvis palieka pėdsakus, kad nepersitemptų darbe. O jei ko trūks – paprašys draugų. Malonu, kad jis turi mėgiamą darbą, kad daro tai, ką nori, ir prisideda prie Lietuvos krepšinio. Kai yra užimtumas, ateina laimė ir sėkmė.“
Sergejus Jovaiša, A. Sabonio komandos draugas „Žalgirio“ komandoje 1981-1989 m., Sovietų Sąjungos rinktinėje 1982-1987 m., Lietuvos rinktinėje 1992 m.
„Linkiu, kad jis ir toliau netylėtų, kad būtų toks pat aktyvus, kaip pastaruosius keletą metų. Jis visada turėjo gerų minčių, teisingą požiūrį į gyvenimą, tačiau tylėdavo, viešai neišsakydavo. Dabar pradėjo reikštis ir tai daro labai naudingai.
Komandoje buvome trys žmonės, šventę gimtadienį panašiu laiku, todėl kai tas laikas sutapdavo su laisvadieniais, tai pašvęsdavome smagiai ir ne po vieną dieną. Smagu būdavo, artimų draugų rate taip ir turi būti. Dabar jau truputį vienas nuo kito nutolome, nes gyvenimas taip sudiktavo, retai sueiname.“
Rimas Kurtinaitis, A. Sabonio komandos draugas „Žalgirio“ komandoje 1983-1989 m., Sovietų Sąjungos rinktinėje 1982-1990 m., Lietuvos rinktinėje 1992-1996 m.
„Linkiu tradiciškai, bet to jam labiausiai reikia, - sveikatos. Džiaugiuosi, kad negalavimai jau praėjo. Sveikatos linkiu visai jo šeimai: vaikams, žmonai, tėveliams, kuriuos puikiai pažįstu. Malonu, kad jis grįžo į darbą su krepšiniu, kur jo ilgą laiką nematėme, todėl noriu palinkėti sėkmės ir kūrybiškumo užimant tokį svarbų postą. Vis dėlto, krepšinis lietuviams labai svarbi dalis.
Iš šono jis gal atrodo uždaras žmogus, bet draugams jis buvo ir bus atviras. Ypač linksmas ir sąmojingas Arvydas būna per šventes. Tais laikais, kai truputį papiktnaudžiaudavome savo laiku, jis buvo nepakeičiamas. Baigęs krepšininko karjerą ilgai gyveno užsienyje, todėl tekdavo rečiau bendrauti. Bet, manau, kad jis nepasikeitė. Jis vertina draugystę ir yra negailestingas savo nedraugams. Manau, kad tai stipraus žmogaus bruožai, ir jie nekinta.“
Vladas Garastas, A. Sabonio treneris 1981-1989 m. „Žalgirio“ komandoje ir 1992-1996 m. Lietuvos rinktinėje, A. Sabonio pirmtakas LKF:
„Mano linkėjimas labai aiškus - linkiu jam sveikatos ir gero vadovavimo krepšinio federacijai. Man jis savo charakteriu mažai keitėsi, koks buvo draugiškas ir linksmas vyras, toks ir dabar yra. Tik subrendo, gyvenimą pažino, gerą šeimą sukūrė. Man jis toks pat.
Geriausiai paminėtas jo gimtadienis buvo per 40 metų jubiliejų Kauno karininkų romovėje. Didelio masto renginys buvo, daug draugų, daug sveikinimų, vienas stipriausių pagerbimų, kiek teko matyti.“
Juozas Petkevičius, Lietuvos rinktinės masažuotojas:
„Pirmiausia, palinkėsiu sveikatos. O daugiau - kad ūgis nemažėtų, pinigų netrūktų. Iš visų jėgų šito jam linkiu. Arvydas buvo mano mokytojas, daug iš jo išmokau ir labai džiaugiuosi. Išmokė tikslumo, dirbti iki galo, viską atlikti sąžiningai, o ne atmestinai. Jis pats labai nepasikeitė, tik barzdą užsiaugino, nori sportuoti, tik truputį tingi, bet stengiasi palaikyti formą.“
Laimėjimai
1982 m. – pasaulio čempionas (Kolumbija).
1983 m. – Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas (Prancūzija).
1985 m. – Europos čempionas, naudingiausias pirmenybių žaidėjas (Vokietija).
1985 m. – universiados čempionas (Japonija).
1985, 1986, 1987 m. – SSRS čempionas.
1986 m. – pasaulio vicečempionas (Ispanija).
1986 m. – tarpkontinentinės R. W. Joneso taurės laimėtojas (Argentina).
1988 m. – olimpiados čempionas (Pietų Korėja).
1989 m. – Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas (Jugoslavija).
1992 m. – olimpiados bronzos medalio laimėtojas (Ispanija).
1993, 1994 m. – Ispanijos čempionas.
1994, 1995 m. – naudingiausias Ispanijos lygos žaidėjas.
1995 m. – Europos vicečempionas (Graikija).
1995 m. – Eurolygos čempionas, naudingiausias finalo ketverto žaidėjas.
1996 m. – olimpiados bronzos medalio laimėtojas (JAV).
1996 m. – išrinktas į geriausių NBA naujokų rinktinę.
2004 m. – LKL čempionas, Eurolygos reguliariojo sezono naudingiausias žaidėjas, Eurolygos „Top 16“ etapo naudingiausias žaidėjas.
2010 m. – išrinktas į FIBA šlovės muziejų.
2011 m. – išrinktas į NBA šlovės muziejų.
Aštuonis kartus išrinktas geriausiu Europos krepšininku.
Klubai
1981–1989 m. Kauno „Žalgiris“.
1989–1992 m. Valjadolido „Forum“ (Ispanija).
1992–1995 m. Madrido „Real“ (Ispanija).
1995–2001 m. „Portland Trail Blazers“ (NBA).
2001–2002 m. Kauno „Žalgiris“.
2002–2003 m. „Portland Trail Blazers“.
2003–2005 m. Kauno „Žalgiris“.
