Norėjo nuversti prezidentą
Lietuviai dar 2012-ųjų vasarą pradėjo atvirą karą su „FIBA Europe” prezidentu.
LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas tuomet neslėpė, jog pretekstu kreiptis į tarptautinį teismą tapo O. Rafnssono atsisakymas sušaukti neeilinį „FIBA Europe” generalinės asamblėjos posėdį.
LKF kartu su kitomis nepatenkintomis federacijomis apkaltino 49-erių islandą „įgaliojimų nevykdymu” ir siekė nušalinti „FIBA Europe” vykdomąjį komitetą.
Pasak M. Balčiūno, kartu su LKF kreipimąsi į CAS pasirašė Turkijos, Rusijos, Serbijos, Slovėnijos ir Ukrainos federacijos, o sukilėlius palaikė net 27 iš 51 nacionalinės federacijos, įeinančios į „FIBA Europe” sudėtį.
„Žinau vienintelį faktą: apeliaciją CAS pateikė trys federacijos: Lietuva, Rusija ir Serbija”, – 2012-ųjų rugsėjį duodamas išskirtinį interviu „Lietuvos rytui” prieštaravo „FIBA Europe” prezidentas.
CAS biuro Lozanoje sekretorė „Lietuvos rytui” patvirtino: apeliaciją dėl „FIBA Europe” sprendimų 2012-ųjų liepos 17 dieną pateikė lietuviai kartu su Rusijos ir Serbijos krepšinio federacijomis.
M. Balčiūnas buvo vienas pagrindinių diplomatinio mūšio su „FIBA Europe” strategų.
LKF generalinis sekretorius koordinavo nepatenkintų nacionalinių federacijų veiksmus ir ruošėsi dalyvauti pirmajame CAS posėdyje.
M. Balčiūno sulaikymas Lietuvoje tapo smūgiu žemiau juostos ne tik LKF, bet ir karingojo lietuvio sąjungininkams Europoje.
