„Sveiki, Bendžius“, - kiek neįprastai, bet kukliai prisistato Eimantas Bendžius. Tačiau 22 metų 203 cm ūgio kuklus ir ramus klaipėdietis aikštėje tampa tikru žudiku. Tuo įsitikino Kauno „Žalgirio“ krepšininkai, kai laibas vaikinas LKL rungtynių šeštadienio vakarą trečiajame kėlinyje paleido tritaškių salvę ir padėjo atsitiesti neatsiliekančiam Vilniaus „Lietuvos rytui“. Antrą kvėpavimą įgavę vilniečiai pasivijo varžovus, įveikė juos po pratęsimo 73:70 ir nutraukė nesėkmių seriją mačuose su Kauno „Žalgiriu“. Šešis tritaškius pataikęs E. Bendžius pelnė 18 taškų ir buvo rezultatyviausias rungtynių žaidėjas.
E. Bendžius ilgai laukė savosios galimybės ir jos sulaukė. Bet viso to galėjo ir nebūti. Bent jau ne Lietuvoje. Prieš penkerius metus E. Bendžius turėjo priimti vieną svarbiausių sprendimų savo gyvenime - likti Lietuvoje ir toliau tobulėti lietuviškoje krepšinio mokykloje ar rinktis patogesnį gyvenimą JAV.
Taikliarankis pasirinko Lietuvą, nes jį čia laikė krepšinis ir šviesi viltis pasiekti įspūdingą karjerą.
Krepšinio salėje – su tėvu
Eimantas krepšinyje sukasi nuo pat mažens. Jo tėvas Gintautas Bendžius - buvęs Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkas. Dažnai į „Neptūno“ rungtynes, kuriose galingais dėjimais ir blokais žiūrovus kerėdavo Eurelijus Žukauskas, pirmuosius karjeros žingsnius žengė Arvydas Macijauskas, G. Bendžius (197 cm) atsivesdavo ir mažąjį Eimantą. „Tėtis dažnai mane nuvesdavo į rungtynes. Tačiau dar buvau mažas ir nelabai atsimenu tų laikų“, - šypteli jaunasis Bendžius.
Jaunojo krepšininko tėvas norėjo, kad sūnus žengtų jo paties pramintu keliu - vos ūgtelėjęs Eimantas paėmė krepšinio kamuolį į rankas. Sulaukęs 10 metų jis pradėjo minti Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos slenkstį.
„Pirmą kartą Eimantas krepšinį pradėjo žaisti pirmoje klasėje, pas trenerį Stasį Kaupį. Labai norėjau, kad sūnus žaistų krepšinį, nes pats tai dariau. Atrodė, kad sūnui tai bus labai geras užsiėmimas. Jis jau nuo mažens labai domėjosi krepšiniu, eidavo į visas mano rungtynes. Jau tada mačiau ir galvojau, kad Eimantas kažką turi ir, jei tik treniruosis, gali tapti geru krepšininku“, - prisiminė krepšininko tėvas G. Bendžius.
Vienu perspektyviausių šalies krepšininkų laikomas klaipėdietis už kelią į krepšinį dėkingas savo tėvui. „Jis atvedė mane į krepšinį, nuo to viskas ir prasidėjo. Paskatindavo, jei kas nepasisekdavo. Tėtis turėjo labai daug įtakos“, - tvirtino puolėjas.
Iš Klaipėdos – į Vilnių
E. Bendžius Vilniuje sportuoja jau nuo 2007-ųjų - tada jį iš gimtosios Klaipėdos į Vilnių pakvietė tuo metu Vilniuje susikūrusios komandos „Perlas“ treneris Marius Linartas.
„Įstrigo jis man, kai su Š. Marčiuliono krepšinio akademijos komanda žaidėme atkrintamąsias rungtynes Klaipėdoje. Žinojau, kad toks žaidėjas yra, žinojau jo šeimos ryšius su krepšiniu. Neblogai jis pasirodė tose rungtynėse, ir kai tapau Vilniaus „Perlo“ komandos treneriu, nusprendėme jį pasikviesti į sostinę“, - prisiminė M. Linartas.
Dėl karjeros Vilniuje iš pradžių buvo tartasi su tuo metu septyniolikmečio Eimanto tėčiu, vėliau – ir su juo pačiu.
„Kartą po rungtynių priėjo treneris Marius Linartas ir paprašė telefono numerio. Bet iš to nieko nesitikėjau. Sulaukęs pasiūlymo nedvejojau, iš karto priėmiau“, - prisiminė Eimantas.
Pasižymi taiklumu
Gintautas Bendžius savo karjeros metais „Neptūno“ varžovų krepšį bombarduodavo tolimais metimais. Eimantas taip pat dažnai savo metimus verčia taiklių tritaškių serijomis.
Taikli ranka - tėvo perduoti genai ar juodo darbo rezultatas?
„Ar tai genai - nežinau. Bet aš jam visada sakiau ir dabar sakau - norint taikliai mesti, neužtenka turėti vien „gerą rankelę“. Reikia įdėti labai daug darbo - tobulinant metimą būtina daug papildomai mėtyti po treniruočių. Tai Eimantas ir darė“, - pasakojo JAV gyvenantis jaunojo žaidėjo tėvas G. Bendžius.
Studentų rungtynėse E. Bendžius per mačą yra pataikęs 15 tritaškių ir iš viso surinkęs 53 taškus.
Su šeima į JAV neišvyko
Po sėkmingų rungtynių Eimantas pagyrimų sulaukdavo iš savo tėvo. Jei po nesėkmingų žaidimų būdavo ašarų - jį taip pat ramindavo tėtis. Kilus klausimams iš jo išgirsdavo ir patarimų.
Tačiau vieną dieną Eimanto gyvenimas pasikeitė. Jo artimiausi žmonės – tėvai ir sesuo - nusprendė išvykti į JAV. Niekas jų nelaikė čia, Lietuvoje. Išskyrus Eimantą. Čia jis turėjo krepšinį.
„Jam buvo labai sunku apsispręsti. Sakė, vieną naktį visai nemiegojo, viskas sukosi galvoje, klausė, kaip elgtis. Aš jam pasakiau: „Tau jau 18 metų ir tu pats turi nuspręsti“, - prisiminė Filadelfijoje, Pensilvanijos valstijoje, su šeima gyvenantis G. Bendžius.
Jaunajam krepšininkui teko gerokai pasukti galvą ir dėl to, kad gavo pasiūlymų iš JAV koledžų. Buvo galimybė ten baigti mokyklą, įstoti į universitetą ir žaisti NCAA.
Po ilgų apmąstymų ir bemiegių naktų Eimantas nusprendė atsisakyti amerikietiškos svajonės ir liko Lietuvoje.
„Sulaukiau pasiūlymo iš Vilniaus „Perlo“. Nenorėjau važiuoti į Ameriką - klubas pasiūlė gerą kontraktą, puikias sąlygas, geras galimybes tobulėti“, - savo apsisprendimą aiškino E. Bendžius.
Pokalbiai – pirmiausia apie krepšinį
„Šaunuolis, gerai sužaidei“, - po fantastiškų rungtynių „Žalgirio“ arenoje E. Bendžių pasiekė jo tėčio žinutė iš JAV.
Su artimiausiais žmonėmis – tėvais ir mažąja sesute - E. Bendžius susitinka kartą per metus. Kai baigiasi sezonas, vasarą, jis skrenda į JAV. Kartą šeimą aplankė per Kalėdas.
„Susitinkame kartą per metus. Ir per „Skype“ susimatome“, - teigė E. Bendžius.
Nors jį nuo šeimos skiria tūkstančiai kilometrų, apie krepšinį du šeimos krepšininkai kalbasi kone kasdien.
„Šeima mano žaidimą stebi visada. Mama su seserimi visą laiką rezultatus stebi internetu. Kai tėtis dirba, tai jos jam skambina, pasako, kaip man sekasi, kaip komandai. Rimčiausi mūsų su tėčiu pasikalbėjimai ir būna apie krepšinį. Visi kiti dalykai – po to“, - pasakojo žaidėjas.
„Kai jis žaidžia, stengiuosi stebėti rungtynes internetu. Po jų mes visada susiskambiname, aptariame žaidimą. Žinoma, kažką ir patariu“, - pasakojo G. Bendžius.
„Jeigu per tris-keturias dienas būna kelios rungtynės, susiskambiname „Skype“, pabendraujame“, - pasakojo E. Bendžius.
Su šeima išsiskyręs krepšininkas nesigaili dėl prieš penkerius metus priimto sprendimo likti Lietuvoje ir nekvaršina sau galvos dėl to, koks galėjo būti kitas pasirinktas jo gyvenimo kelias.
„Jeigu žinotum, kur būtų buvę geriau, iš karto taip pasirinktum. O dabar viskas gerai“, - sakė E. Bendžius.
