Viename garsiame interviu A. Sabonis, pavargęs aiškinti, kodėl nėra galimybės traumuotam įbėgti į aikštę, galiausiai tarė reporteriui: „Aš nesupratau tavęs, ar tu pats supratai save?”
Dabar krepšinio legenda į sportinę aprangą įšoka tik išskirtine proga ir dažnai vilki solidų kostiumą. Toks apdaras tinka Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui, bet dar labiau jam tiktų tiesūs ir aiškūs atsakymai. Kaip tada, kai jo klausė, ar vis dėlto yra galimybė žengti į aikštę.
Tačiau šią savaitę A. Sabonis atsakė sudėtingai, nors klausimas buvo paprastas.
Apie paskutines LKL reguliariojo sezono „Žalgirio” ir Vilniaus „Lietuvos ryto” rungtynes Kaune.
Vilniečiai jas laimėjo, nors Kauno klubas vienu metu turėjo 17 taškų persvarą.
„Sunku ką nors pasakyti, – paklaustas, ką apie tai mano, portalui basketnews.lt kalbėjo A.Sabonis. – Tik gaila sirgalių, nes susirinko ne tiktai pažiūrėti rungtynių, bet ir pasirgti už „Žalgirį”.
Iš pradžių „Žalgiris” įrodinėjo, kad yra stipresnis. Bet paskui... 17 taškų išmėtyti namie prieš savo 15 tūkst. sirgalių? Nežinau – gal padangą nuleido? Man sunku ką nors pasakyti, bet yra, kaip yra.”
Ką tuo norėjo pasakyti A. Sabonis?
Reikia veiksmų, o ne abejonių
Jei jam kilo įtarimų, kad „Žalgiris” tyčia pralaimėjo „Lietuvos rytui”, Krepšinio federacijos vadovas turėtų juos išsakyti. Ir ieškoti sprendimų.
Kruopštus tyrimas praverstų. A.Sabonis pirmiausia galėtų prispausti prie sienos naująjį „Žalgirio” generalinį direktorių Paulių Motiejūną, kuris tuo pat metu dirba ir Kauno klube, ir federacijoje.
Nesolidu, jei LKF vykdomasis direktorius P.Motiejūnas būtų susijęs su sutartomis rungtynėmis.
A.Sabonis galėtų pasiteirauti „Žalgirio” trenerio Joano Plazos, ar šiam ne gėda prieš savo motiną. Ji kaip tik pirmą kartą atskrido į Lietuvą iš Barselonos ir sėdėjo „Žalgirio” arenoje per rungtynes su „Lietuvos rytu”.
A.Sabonis turėtų išsikviesti „Žalgirio” krepšininkus, tarp kurių yra buvusių, esamų ir būsimų Lietuvos rinktinės žaidėjų, ir paklausti, kodėl jie mesdami baudas taikė kamuolį į lanką.
Atsakymas „Tai ką aš žinau...” netinka LKF prezidentui.
A. Sabonis privalo imtis veiksmų, jei „Žalgirio” pralaimėjimas buvo tyčinis, arba aiškiai pasakyti, kad sąmokslo teorijomis netiki.
Teorijos apsupo krepšinį
Per pilnatį dažniausiai atsirandančios teorijos apraizgė ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvos krepšinį.
Iš pradžių Gediminui Navikauskui tai neblogai sekėsi, kol jis nepaliko „Žalgirio” su 26 mln. litų skolomis.
Vladimiras Romanovas pagarsėjo kaip dar geresnis konspiracinių teorijų meistras. Jo priešai slapstėsi visur: „Lietuvos ryte”, Vilniuje, oro uoste, Kauno arenoje. Net pačiame Kauno klube buvo aptikta priešų – jie buvo persirengę „Žalgirio” žaidėjais, treneriais, sporto direktoriais.
Per 2010–2011 metų LKL sezoną internete ilgai sklandė sąmokslo teorija, jog V. Romanovas priešpriešą tik vaidina ir slaptu susitarimu „Žalgiris” pralaimės LKL finalą „Lietuvos rytui”, kad šis gautų bilietą į Eurolygą.
Serija baigėsi 4:1 „Žalgirio” naudai.
Dabar tie patys asmenys tikina, kad sąmokslas buvo ir per paskutines LKL reguliariojo čempionato rungtynes praėjusį šeštadienį Kaune.
Kai kam keista, kaip „Žalgiris” galėjo pralaimėti „Lietuvos rytui”, bet atrodė normalu, kai Kauno krepšininkai suklupo rungtynėse su Klaipėdos „Neptūnu”, Minsko „Cmoki” ar Berlyno ALBA?
Kai kas tvirtina, kad per LKL finalo seriją rungtyniaudamas su „Lietuvos rytu” „Žalgiris” uždirbs daugiau pinigų pardavęs bilietus, bet neskaičiavo, ar ne daugiau žiūrovų suplūstų kaunantis pusfinalyje su Vilniaus klubu, o paskui dėl aukso žiedų su „Prienais” ar „Neptūnu”.
Jei parduoti bilietai išspręstų finansines „Žalgirio” bėdas, kauniečiai turi būti pasirengę tyčiniams pralaimėjimams ir per VTB atkrintamąsias varžybas, kad serijos su Sankt Peterburgo „Spartak”, „Nižnij Novgorod” ar kitais klubais truktų kuo ilgiau.
Kažkas nufotografavo, kaip per rungtynių pertrauką P.Motiejūnas kalbasi su „Lietuvos ryto” direktoriumi Martynu Purliu bei treneriais Dainiumi Adomaičiu ir Arvydu Gronskiu. Gal jie ant derinių lentos užrašė sumą, kurią „Lietuvos rytas” sumokėjo „Žalgiriui”?
„Prienų” treneris Virginijus Šeškus stebisi, kad Marko Popovičius atakavo iš aštuonių metrų, o Adas Juškevičius žaidė tik 17 minučių.
Vieniems atrodo, kad Oliveris Lafayette’as tyčia rungtynių pabaigoje pametė kamuolį į užribį. Kitiems – kad žalgiriečiai buvo sunešę pinigų į lažybų kontorą, kuri neseniai padidino paramą klubui.
Jei „Žalgirio” krepšininkai nenorėjo laimėti ir susidurti su „Lietuvos rytu” pusfinalyje, kurių galų jie stengėsi pusę rungtynių Kaune, kol susikrovė tą 17 taškų persvarą?
Jei tai buvo vaidyba, žalgiriečiai pasirodė kur kas geriau nei broliai Lavrinovičiai „Bitės” reklamoje.
Vaidybinio filmo scenarijus su pratęsimu ir kova per papildomą laiką turėtų nutūpti ant Holivudo prodiuserių stalo.
Turėtų rūpėti ne vienas klubas
Sąmokslo teorijoms nematyti pabaigos. Todėl Lietuvos krepšinio federacijos vadovas galėjo sakyti „stop” arba imti veikti.
A. Sabonis vis dar yra stabas žaidėjams, krepšinio sirgaliams, namų šeimininkėms ir šių eilučių autoriui, bet šįkart jis įpylė daugiau benzino į ugnį.
Keista, kai visos Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas gailisi vienos komandos sirgalių, pamiršęs, kad galbūt tuo metu pergale džiaugiasi kito klubo aistruoliai.
Neįprasta, kai federacija siunčia savo žmogų dirbti į klubą ir palieka jį užprogramuotam interesų konfliktui sėdint ant dviejų karštų kėdžių.
Taip, „Žalgiris” – garsiausia šalies krepšinio komanda, bet LKF misija yra rūpintis ne vienu klubu, bet visu šalies krepšiniu. Juk finansinių bėdų turi ne tik „Žalgiris”, bet ir Klaipėdos „Neptūnas”, Vilniaus „Sakalai”, daugybė kitų klubų.
Sąmyšis nesiliauja. Ir kol netgi pats A. Sabonis vengia atsakymų, tikras krepšinis lieka nuošalyje.
Net jei LKL finalo serija nesibaigs septyneriomis rungtynėmis – o būtent tiek tikimasi pagal naują teoriją, – tai greitai bus pamiršta.
Kitą sezoną bus galima sugalvoti naujų sąmokslų.
