Visa tai lengvu gūsiu nupūtė sunki kelio trauma, kurią puolėjas patyrė 2010-2011 metų sezone. Nepaisant to, krepšininkas po beveik metų trukusios reabilitacijos sugebėjo grąžinti savo sportinę formą į viršūnę ir žaidėjas, pramintas „Buliumi“, grįžo į aukščiausią lygį, atstovaudamas Atėnų „Panathinaikos“ ir siekdamas skambių pergalių Eurolygoje.
Atėnų komandoje jis yra vienas pagrindinių žaidėjų. Oficiali Eurolygos svetainė internete prieš lemiamas ketvirtfinalio rungtynes tarp „Panathinaikos“ ir „Barcelona“ (serijos rezultatas 2:2 - red.) primena, kad J. Mačiulis yra rezultatyviausias komandos žaidėjas Eurolygoje ir vienintelis krepšininkas, kurį treneris Argiris Pedoulakis visuose turnyro mačuose įtraukė į startinį penketą.
Stebint J. Mačiulio žaidimą tai atrodo teisinga. Galiausiai, jo aistra krepšinio aikštėje yra neprilygstama. „Krepšinis yra didžiausia mano gyvenimo dalis. Krepšinį žaidžiu nuo septynerių ir negaliu įsivaizduoti savo gyvenimą be jo“, - euroleague.net svetainei tvirtino J. Mačiulis.
Lietuvis krepšinio nelaiko savo darbo ar profesija. „Negaliu krepšinio vadinti darbu - tai mano hobis“, - tikino „Panathinaikos“ puolėjas.
Per metus trukusią reabilitacija krepšininkas pasiilgo krepšinio, todėl pasveikęs ir vėl pajutęs Eurolygos skonį, su aistra pasinėrė į krepšinio kovų sūkurį. „Pasiilgau Eurolyos, nes man tai - mėgstamiausias turnyras. Man patinka čia kovoti - patinka žaidimo stilius, žaidėjai, su kuriais varžausi. Ši lyga skirta tiems, kurie nori žaisti aukščiausiame lygyje“, - kalbėjo Lietuvos krepšininkas.
Kaune gimęs J. Mačiulis krepšinio treniruotes lankyti pradėjo Arvydo Sabonio krepšinio mokykloje ir atstovavo Lietuvai žaisdamas įvairaus amžiaus jaunimo rinktinėse. Tris vasaras iš eilės J. Mačiulis į Lietuvą grįžo su medaliais, iš kurių - ir 2005-ųjų pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionato auksas.
Argentinoje jis buvo ne tik jauniausias, bet ir vienas rezultatyviausių rinktinės žaidėjų.
Tais pačiais metais jis tapo Kauno „Žalgirio“ žaidėju ir greitai įsitvirtino komandoje. 2006-2007 metų Eurolygos starte J. Mačiulis spindėjo visu ryškumu - penkiose rungtynėse iš eilės puolėjas rinko dvigubus dublius ir tapo jauniausiu žaidėju, pasiekusiu tokią statistiką.
Po keturių sezonų, praleistų „Žalgiryje“, J. Mačiulis paliko Lietuvą ir pasirinko pelningą sutartį pasiūliusį Milano „Armani Jeans“. Tačiau po gero pirmojo sezono antrasis tapo juodžiausiu jo karjeroje - smogė sunki kelio trauma.
Dėl jos puolėjas turėjo praleisti 2011 metais Lietuvoje vykusį Europos krepšinio čempionatą. O kai jau atrodė, kad jis galį grįžti į aikštę, jis priėmė įdomų sprendimą - nusprendė žaisti kuklioje Kauno komandoje „Baltai“.
Ir žaidė ten nemokamai.
„Tai visiška tiesa. aš pasirinkau šį klubą. Turėjau keletą kitų komandų pasiūlymų, bet dar nesijaučiau pasiruošęs 100 procentų. Todėl pasirinkau kiek žemesnio lygio komandą. Jie man negalėjo mokėti, tačiau norėjo, kad prisijungčiau. Tai mano gimtojo miesto komanda, todėl nusprendžiau keletą mėnesių pažaisti už dyką. Iki tol, kol būsiu visiškai pasiruošęs žaisti krepšinį. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl taip pasielgiau“, - pasakojo J. Mačiulis.
Neįprastas pasirinkimas atsipirko - kai sulaukė rimto pasiūlymo iš Sienos „Montepaschi“, J. Mačiulis tvirtai stovėjo ant žemės ir buvo pasiruošęs priimti iššūkį.
„Sienos komanda man labai padėjo. Pradėjau treniruotis Eurolygos komandoje, todėl man tai padėjo susigrąžinti įgūdžius, padėjo vėl žaisti greitesnį krepšinį ir grumtis su aukšto lygio krepšininkais. Ten man visi labai padėjo, todėl esu jiems dėkingas už pagalbą grįžtant į aukščiausio lygio krepšinį“, - komplimentus Italijos klubui žėrė J. Mačiulis.
Po sezono Sienoje J. Mačiulis apsivilko Lietuvos rinktinės marškinėlius ir grūmėsi už savo šalies garbę Londono olimpinėse žaidynėse. Joms besiruošiantis kaunietį pasiekė ne vienas pasiūlymas iš komandų, tačiau kai sulaukė skambučio iš Atėnų „Panathinaikos“, svarstymai baigėsi.
„Negali kasdien tikėtis, kad paskambins iš tokio klubo. Kai tau paskambina, nereikia apie tai daug galvoti. Tiesiog reikia priimti tokį pasiūlymą“, - kalbėjo J. Mačiulis.
Puolėjas Atėnuose greitai užsitarnavo sirgalių meilę ir pagarbą - dėl savo kovingumo ir aistros krepšinio aikštėje. Šios savybės pavertė J. Mačiulį „Panathinaikos“ sirgalių numylėtiniu.
„Kovoju dėl komandos ir kaskart stengiuosi iš visų jėgų. Visada padėsiu savo komandos draugui, visada kovosiu dėl kiekvieno kamuolio, kad mano komanda laimėtų rungtynes. Noriu, kad mano komanda laimėtų kiek įmanoma daugiau. Net tik rungtynes, bet ir titulus. Krepšinyje niekada negali nuspėti, kaip viskas gali susiklostyti, tačiau turime stengtis iš visų jėgų, kad mus lydėtų sėkmė“, - sakė J. Mačiulis.
