Per metinę konferenciją Kaune pristatyta 2012-ųjų Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) finansinė ataskaita atskleidė nemalonių faktų apie šalies antrąja religija vadinamą sporto šaką.
Pernai LKF pajamos sudarė 10 mln. 666 tūkst. 937 litus, o išlaidos – net 17 mln. 176 tūkst. 233 litus.
Ar šis neigiamas beveik 7 mln. litų balansas reiškia, kad krepšinis Lietuvoje nuostolingas?
„Tikrai ne. Juk mūsų pajamos pernai buvo rekordinės, – „Lietuvos rytui” tvirtino Panevėžio teismo nuo pareigų iki šiol nušalintas LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. – Tokio finansinių srautų intensyvumo dar niekuomet neturėjome, išskyrus 2011-uosius, kai Lietuvoje rengėme Europos vyrų čempionatą.
Mes labai stipriai augome ir renginių, ir pajamų prasme. Nuogi buhalteriniai skaičiai neatskleidžia visos tiesos, nes būtina įvertinti visą kontekstą.”
Negavo valstybės paramos
Kodėl 2012-ųjų LKF biudžete atsivėrė kone 7 mln. litų skylė?
„Tai buvo netipiški metai. Turėjome daug papildomų išlaidų, o iš valstybės biudžeto pernai negavome įprastos paramos”, – svarbiausią priežastį įvardijo M. Balčiūnas.
2012-aisiais LKF tiesiogiai iš valstybės biudžeto gavo vos 160 tūkst. 500 litų – mažiau negu 1 proc. visų savo išleistų lėšų.
Tačiau LKF pati atsisakė didesnės valstybės paramos, nes mainais gavo teisę savo reikmėms naudoti per 2011 metų Europos krepšinio pirmenybes uždirbtas lėšas.
Būstinei – net 1,5 milijono litų
„Po sėkmingo Europos čempionato nusprendėme investuoti uždirbtas lėšas. Pirmiausia – į naują federacijos būstinę Kaune, kuri kainavo apie 1,5 mln. litų.
Likę be valstybės paramos turėjome iš „EuroBasket 2011” pelno paimti dar 3 mln. litų, kad atlygintume tą netektį, – aiškino M. Balčiūnas, skaičiuodamas gerokai išaugusias federacijos išlaidas.
Uždirbo iš palūkanų
Nors „EuroBasket 2011” višta padėjo ne vieną auksinį kiaušinį, atrodo, kad krepšinis Lietuvoje negali ilgiau pragyventi be svarios valstybės paramos.
Šiemet LKF jau nesiryžo pakartoti 2012-ųjų eksperimento ir atsisakyti lėšų iš biudžeto.
2013-aisiais iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo LKF buvo skirta 2 mln. litų.
„Šįmet tikrai turėsime subalansuotą biudžetą. 2013-aisiais net lito į minusą neplanuojame turėti, – tvirtino M. Balčiūnas. – Dar pernai esame padėję į banką 5 mln. litų ir už šį indėlį kasmet gauname po 200 tūkst. litų.”
Brangiausia – vyrų rinktinė
Daugiausia išlaidų pernai pareikalavo Lietuvos vyrų rinktinė. Olimpiniame atrankos turnyre Venesueloje ir Londono žaidynėse kovojusiai komandai pasirengti buvo skirta 3,624 mln. litų. Net 519 tūkst. litų iš jų buvo skirta techniniam aprūpinimui. Ką slepia ši įspūdinga LKF biudžeto eilutė?
„Čia ir lėktuvo bilietai, ir medicininės įrangos, masažo stalų, maisto papildų pirkimas, bagažo mokesčiai, – aiškino M. Balčiūnas. – Pernai rinktinės sąmata buvo dvigubai didesnė – mat vyrams teko ruoštis net dviem turnyrams. Šįmet rinktinės biudžetas jau bus tik 1,8 mln. litų.”
Pernai LKF biudžete 124 tūkst. litų buvo skirta nacionalinės ekipos rungtynių TV transliacijai. Nejaugi už Lietuvos rinktinės mačus reikia dar primokėti?
„Lietuvoje tikrai nemokame už ką nors. Bet per pasirengimo stovyklą JAV teko mokėti ir už kilnojamąją televizijos stotį, ir kitą reikalingą įrangą, kad vyktų transliacijos, – dėstė M. Balčiūnas, prisiminęs per „Lietuvos ryto” TV iš JAV rodytus kontrolinius rinktinės mačus. – Paprastai už viską sumoka šeimininkai, bet Hjustone mes buvome šeimininkai ir viską turėjome patys daryti. Todėl ir kainavo viskas nemažai.”
Dar 132 tūkst. litų pernai LKF papildomai išleido kompensacijoms už žaidėjų traumas.
„Norėtųsi, kad viską sumokėtų draudimas, bet taip nebūna.
Pavyzdžiui, pernai pmokėjome Robertui Javtokui, – neslėpė LKF vadovas. – Pasitaiko traumų ir jaunimo rinktinėse, kuriose apskritai draudimo nemokama.
Jauni žaidėjai jau turi profesionalius kontraktus, todėl mes negalime jų klubų palikti likimo valiai.”
Premijas skyrė nevykėliams
2013 metų Europos čempionato atrankos turnyre dalyvavusi moterų rinktinė LKF pernai kainavo keturis kartus pigiau negu vyrai – 858 tūkst. litų.
LKF visoms rinktinėms skyrė ir piniginius prizus. Vyrai gavo 335 tūkst., moterys – 188 tūkst., Europos čempione tapusi jaunimo (iki 20 m.) vaikinų rinktinė – 43 tūkst., merginų (iki 20 m.) – 22 tūkst., jaunių vaikinų (iki 18 m.) – 24 tūkst. litų.
Nors Lietuvos jaunių merginų (iki 18 m.) rinktinė Europos pirmenybių B diviziono varžybose liko tik septinta, Diliaros Velišajevos treniruojamai komandai LKF skyrė 18 tūkst. litų premiją. Ar verta piniginiais prizais skatinti net dugne likusias rinktines?
„Treneriams nemokame pinigų visus metus, o jie vasarą atvažiuoja į rinktinę. Juk turime kaip nors padėkoti žmonėms, – įsitikinęs M. Balčiūnas. – Kas daugiau laimi, gauna daugiau, kas mažai – mažiau. Bet bent po 1,5–2 tūkst. litų privalome sumokėti visiems už praleistą laiką, nes jie aukoja savo atostogas.
Su kiekviena šalies rinktine dirba maždaug po aštuonis žmones. Jei jiems visiems sumokame po 20 tūkstančių litų, kokios čia premijos?”
Čempionatai patuštino kišenę
LKF turi išlaikyti 10 įvairaus amžiaus šalies rinktinių.
Kartu su joms skirtomis išlaidomis skylę LKF biudžete pernai ypač pagilino Lietuvoje surengtos tarptautinės varžybos.
„Mums teko rengti kelis jaunimo čempionatus, kurie pridarė po milijoną litų nuostolių. Taip ir susidarė tas minusas”, – konferencijoje Kaune aiškino LKF prezidentas Arvydas Sabonis.
2012-aisiais LKF rengė pasaulio jaunių vaikinų (iki 17 metų) čempionatą Kaune, Europos jaunių vaikinų (iki 18 metų) pirmenybes Vilniuje, Europos jaunučių vaikinų (iki 16 metų) varžybas Panevėžyje ir Vilniuje.
Kodėl Lietuva sutinka būti šių nuostolingų jaunimo varžybų šeimininkė?
„Paprastai mes iš tokių čempionatų uždirbame. Ir neblogai, – tvirtino M. Balčiūnas. – Anksčiau jie tikrai buvo sėkmingesni, o šįkart tik viena mūsų rinktinė pateko į finalą.
Iš tiesų šių varžybų rengimas yra rizikingas dalykas. Reikia ir sėkmės sulaukti, ir atsitiktinumas daug lemia.
Gal todėl, kad pernai Lietuvoje vyko net trys čempionatai, susidomėjimas jais truputį krito.”
Pernai tarptautinės varžybos milijonu litų patuštino LKF kišenę, nors ji dar sulaukė solidžių dotacijų iš FIBA ir „FIBA Europe” šioms varžyboms surengti.
Į LKF sąskaitą FIBA už 17-mečių čempionatą pervedė 687 tūkst., o „FIBA Europe” – 927 tūkst. (16-mečių) ir 921 tūkst. (18-mečių) litų. Tiesa, per 520 tūkst. litų lietuviai atidavė latviams, su kuriais pernai kartu rengė du Europos jaunimo turnyrus.
„Paprastai tokioms varžyboms 200 tūkst. litų skiriama iš valstybės biudžeto, o dar 200 tūkst. litų prideda savivaldybė.
Iš valstybės joms negavome nė lito. Taip susidarė tas minusas, kurį turėjome dengti iš savo lėšų”, – aiškino M.Balčiūnas.
Varžybos – nuostolingos
Milijoniniai nuostoliai neatšaldė LKF noro Lietuvoje šįmet rengti naujas jaunimo varžybas.
Liepos mėnesį Klaipėdoje ir Panevėžyje vyks pasaulio merginų (iki 19 metų) čempionatas.
M.Balčiūnas įsitikinęs, kad Lietuvai tai naudinga.
„Mes turime naujas arenas, o FIBA mielai mums skiria tarptautinius renginius. Nors pernai minusas buvo, bet tai yra labai prasmingai išleisti pinigai. Juk į Lietuvą atvažiavo daug dalyvių, buvo 20 rungtynių transliacijų ir daug kitų gerų dalykų, – dėstė LKF vadovas. – Kaip nori skaičiuok, bet valstybė gauna daug daugiau naudos vien iš tokio renginio viešumo.”
Pasak M. Balčiūno, vieno jaunimo čempionato kaina yra apie 1,2 mln. litų, o valstybės lėšos šįmet sudarys tik 20 proc. sąmatos.
„Nė vienos kitos sporto šakos čempionatai net nepriartėja prie tokių proporcijų, – teigė LKF vadovas. – Trakuose vykęs pasaulio jaunimo irklavimo čempionatas kainavo apie 1 milijoną litų ir viską sumokėjo valstybė. O mes patys surandame 60 proc. lėšų.”
Reklamai – įspūdinga suma
Pernai jaunimo čempionatai kainavo kur kas brangiau negu LKF finansinėje ataskaitoje paskelbtos tiesiogiai jų biudžetui skirtos eilutės.
2012-aisiais LKF net 800 tūkst. litų dar išleido reklamai, o 240 tūkst. litų sumokėjo už elektronines paslaugas.
M.Balčiūnas teigė, kad LKF išlaidų skiltyje nutūpęs šis papildomas milijonas taip pat yra tiesiogiai susijęs su LKF pastaraisiais metais ypač pamėgtomis jaunimo varžybomis.
„Trys jaunimo čempionatai turėjo savo komunikacijos planą. Jie buvo rengiami pritaikius sėkmingą Europos vyrų čempionato pavyzdį. Buvo varžybų reklama per televiziją, internete ir laikraščiuose, – priminė LKF vadovas. – Be to, visą tų čempionatų elektroninę įrangą reikia pritaikyti FIBA reikalavimams.
Iš tiesų ji baisiai daug kainuoja. Bet kai padarai kartą, jau turi visam laikui.”
Algoms – net milijonu daugiau
Kol kitų sporto šakų atstovai kalba, kad jaunimo čempionatus krepšininkai pavertė pinigų plovykla, dar daugiau įtarimų turėtų sukelti kita LKF išlaidų eilutė.
2012-aisiais LKF atlyginimų fondas, palyginti su 2011 metais, padidėjo net milijonu litų – nuo 700 tūkst. iki 1,7 mln. litų. Ar LKF viršūnės šįmet iš tiesų kasdien kerta sumuštinius su juodaisiais ikrais?
„Prieš metus daug savo darbuotojų mes buvome įdarbinę „EuroBasket 2011” biure. Bet pernai jis jau buvo uždarytas.
Darbų tikrai nesumažėjo, o geriausi žmonės pasiliko federacijoje, – aiškino M. Balčiūnas. – Mes turime nuolatinius ir sezoninius etatus. Vasarą reikia papildomų žmonių ir čempionatams rengti, ir rinktinėms, ir kitiems mūsų projektams.
Bet pastaruoju metu buvome priversti dar kartą optimizuoti išlaidas. Iš 27 liko tik 20 žmonių. Netrukus tikriausiai dar susimažinsime. Ir atlyginimus gali tekti susimažinti.”
LKF vadovas atrėmė ir įtarimus dėl trigubai išaugusių pinigų, skirtų autoriniams atlyginimams.
„Pernai LKF šventė krepšinio 90-metį. Ta proga išleidome tris specialias knygas”, – aiškino M.Balčiūnas.
LKF vadovų patarimai, kaip reikia suktis, galėtų praversti ne tik sporto vadybininkams, bet ir žiniasklaidos verslo atstovams.
Nors spauda visame pasaulyje išgyvena sudėtingus laikus, LKF, leisdama mėnesinį žurnalą „Mūsų krepšinis”, pernai, pasak oficialios finansinės ataskaitos, nepatyrė nė lito išlaidų!
„Gauname šiek tiek už prenumeratą ir pardavimą. Dalį išlaidų padengia rėmėjai, kuriuos reklamuojame, – apie dar vieną verslo modelį aiškino M. Balčiūnas. – Žurnalą leidžiame per LKF reklamos ir paslaugų biurą. Jeigu jie išsisuka be papildomų dotacijų, mes tik džiaugiamės.”
2013-aisiais LKF biudžete suplanuota 7,5 mln. litų išlaidų.
„Iš valstybės šįmet gausime 2 mln. litų – beveik tiek, kiek mums kainuos vien vyrų rinktinė. Bet dar turime 10 kitų rinktinių, – kartojo M.Balčiūnas. – Privalome patys surinkti 5,5 mln. litų. Bet šiuos metus tikrai baigsime be jokio minuso.”
LKF išlaidų paslaptys
2012 m. Lietuvos krepšinio federacija (LKF) išleido 17 176 233 litus. Per LKF konferenciją pristatytoje metinėje LKF finansų ataskaitoje netrūko išlaidų eilučių, kurių sumos šalies krepšinio visuomenei sukėlė papildomų klausimų.
Atlyginimai 1 752 164 Lt
Reklama 800 000 Lt
Transporto išlaidos 326 493 Lt
e-paslaugos 240 790 Lt
Komandiruotės 231 955 Lt
Komp. už traumas 132 847 Lt
Valiutos kainų skirtumai 85 530 Lt
Interneto svetainė 65 703 Lt
Autoriniai atlyginimai 51 993 Lt
Kryžių atstatymas 46 654 Lt
Šaltinis: oficiali 2012 m LKF finansinė ataskaita.
Lietuvos rinktinės kaina
Daugiausia išlaidų 2012 metais pareikalavo Lietuvos vyrų rinktinė. Olimpiniame atrankos turnyre Venesueloje ir Londono žaidynėse kovojusios komandos pasirengimui buvo skirta 3,624 mln. litų.
Kelionės išlaidos 1 476 895 Lt
Draudimas 423 911 Lt
Transporto nuoma 51 126 Lt
TV transliacija 124 831 Lt
Nakvynė, maitinimas 670 883 Lt
Sporto inventorius 21 735 Lt
Techninis aprūpinimas 519 299 Lt
Piniginiai prizai 335 500 Lt
Iš viso 3 624 180 Lt
Šaltinis: oficiali 2012 m LKF finansinė ataskaita.
