„Tai pavadinčiau laikinu atsitraukimu“, - lrytas.lt sakė vienas tituluočiausių Lietuvos žaidėjų.
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos aistros rimsta. Vilniaus „Lietuvos rytui“ sezonas jau baigėsi, Kauno „Žalgiriui“ dar liko lemiamos Jungtinės lygos kovos, tačiau klubų vadovai ir aistruoliai jau dėlioja būsimo sezono gaires. Kokie stipriausių Lietuvos krepšinio komandų veidai bus kitą rudenį? Ar dar labiau mažės legionierių ir daugės vietinio jaunimo? Į šiuos klausimus bandė atsakyti buvę krepšininkai Modestas Paulauskas ir Sergejus Jovaiša.
Legionierių per sezoną sumažėjo
Bėgant sezonui Vilniaus ir Kauno komandų sudėtyje pokyčių netrūko, o korekcijos ekipų sudėtyse sumažino legionierių skaičių.
„Lietuvos ryte" sezono pabaigoje iš 13 žaidėjų liko tik 4 legionieriai - kroatas Tomislavas Zubčičius, serbas Nemanja Nedovičius, amerikietis Miltonas Palacio ir latvis Janis Blūmas. Vilniečiai, ieškodami geresnių žaidimo rezultatų, bėgant sezonui atsisveikino su serbu Leonu Radoševičiumi, makedoniečiu Predragu Samardžiskiu, bulgaru Dejanu Ivanovu, amerikiečiu Patricku O'Bryantu.
Dėl finansinių bangų Kauno „Žalgirį" sezono viduryje paliko amerikietis Trammellas Dardenas, dėl religinių įsitikinimų - Ibrahimas Jabeeras. Šiuo metu LKL čempionų komandoje yra 14 žaidėjų, iš kurių - penki legionieriai. Kroatai Marko Popovičius ir Mario Delašas, amerikiečiai Oliveris Lafayette'as, Donnie McGrathas ir Jeffas Foote'as.
Praėjusį sezoną „Žalgiris" baigė tik su trimis legionieriais, tačiau prieš dvejus metus komandoje buvo septyni legionieriai, prieš trejus - šeši. Vilniaus komandoje pastaraisiais metais būdavo po 5 žaidėjus už užsienio.
„Sulietuviškėjimas“ – įmanomas
Besibaigiantys sezonai jau kaitina būsimą vasaros krepšinio turgų. Kokį derlių jis atneš „Žalgiriui" ir „Lietuvos rytui"? Galbūt būsimas sezonas stipriausiose Lietuvos komandose dar labiau praretins legionierių skaičių, o lietuviškų pavardžių bus dar daugiau?
„To galima tikėtis. Yra keletas požymių, kurie tai rodo. Svarbiausias jų – sumažėjusios finansinės klubų galimybės. Jau dabar girdime kalbų, kad „Žalgiris“ daugiau remsis pačių augintais žaidėjais. Tai reiškia, kad dabartinis jaunimas liks, o prie jų prisijungs keletas perspektyviausių augančios kartos krepšininkų“, - svarstė buvęs žalgirietis Sergejus Jovaiša.
Tačiau M. Paulauskas tokioje situacijoje įžvelgia tik naudą Lietuvos krepšiniui.
„Jaunieji žaidėjai taptų meistriškesni. Ir jeigu jie žaistų geriausiuose mūsų klubuose, jie tobulėtų gerokai greičiau. Pažiūrėkite, kaip buvo sezono pradžioje – daugiausia žaisdavo legionieriai, o jauni lietuviai sėdėdavo ant suolo. Aikštėje matydavome vieną lietuvį ir keturis užsieniečius“, - teigė jis.
Pasak M. Paulausko, geriausiai situaciją iliustruoja Mindaugo Kuzminsko pavyzdys. Praėjusio sezono finalo serijoje šis krepšininkas nepelnė nė vieno taško, nebuvo matomas, o šiemet 23 metų puolėjas per keturis serijos mačus surinkdavo po beveik 24 naudingumo balus ir yra pagrindinis kandidatas tapti naudingiausiu LKL finalo serijos žaidėju.
„Jis labai ilgai laukė savo galimybės, kurią gavo susiklosčius palankiai situacijai. „Žalgirį“ paliko Tremmellas Dardenas, traumas patyrė keli žaidėjai, ir atsirado laisvų minučių. Jas M. Kuzminskas išnaudojo ir pademonstravo progresą. Dabar jis – vienas Lietuvos krepšinio lyderių“, - teigė M. Paulauskas.
Pigių legionierių pirkimas – loterija
Užveržti diržai ne tik gali paskatinti Lietuvos krepšinio vėliavnešius labiau atsisukti į savo auginamus žaidėjus – juk rinkoje klubų pasiūlymų laukia ne vienas už lietuvius pigiau kainuojantis legionierius, kuris nepraleistų progos pasimatuoti Europoje žinomų klubų marškinėlių.
„Pigūs legionieriai dažniausiai būna prastesni nei Lietuvos žaidėjai. Mes patys turime pakankamai krepšininkų, kurie užpildytų ir „Žalgirį“, ir „Lietuvos rytą“. Iš tiesų, mes, vyresnė karta, laukiame, kada LKL taps lietuviškesnė, nes keista, kai žemesniuose klubuose žaidžia užsieniečiai. Jiems pakaktų ir lietuvių“, - kalbėjo M. Paulauskas.
Su juo sutiko ir S. Jovaiša, tačiau Barselonos žaidynių bronzos laimėtojas pabrėžė, kad rinkoje galima atrasti ir pigių bei puikių žaidėjų iš užsienio.
„Labai gaila, kai komandos išmeta didžiules sumas legionieriams, kurie būna tik balastas. Tačiau kartais pavyksta laimėti loterijoje ir įsigyti nežinomą, tačiau gerą žaidėją. Būtent trys legionieriai 1999-aisiais padėjo „Žalgiriui“ triumfuoti Eurolygoje, - apie George'ą Zideką, Anthony Bowie ir Tyusą Edney kalbėjo S. Jovaiša. - Legionieriai gali kainuoti kelis kartus pigiau nei lietuviai, tačiau duoti daugiau naudos. Žinoma, kitą sezoną jie išvyksta, nes pakyla jų vertė krepšinio rinkoje.“
Pavojus prarasti žiūrovus
Bandymai legionierių loterijoje, atsitraukimas gali labai stipriai pakenkti visam Lietuvos krepšiniui. Tuo įsitikinęs S. Jovaiša, kurio nuomone, klubams ilgiau neiškovojant trofėjų, sirgaliai gali tiesiog nusisukti.
„Komandoms reikia pergalių. Juk jeigu ilgą laiką badausi, žiūrovų skaičius ims tirpti. Kai „Lietuvos rytas“ 2009-aisiais laimėjo Europos taurę, gerbėjai labai džiaugėsi. Taip, tai tik antrasis pagal prestižą apdovanojimas Europoje, tačiau tai vis tiek prizas. Ažiotažas buvo? Buvo“, - svarstė S. Jovaiša.
Pasak jo, legionierių ir lietuvių santykio klausimas klubo liesti neturėtų, jeigu nėra itin ryškaus skirtumo.
„Būtina įvertinti tai, koks klubo tikslas ir galimybės. Jeigu komanda turi progą siekti aukščiausių tikslų, tuomet tai ir daro. Juk „Žalgiris“ po ilgo trofėjų bado Europoje sukūrė pajėgią komandą. Daugelis galvojo, kad ji žengs į „Final Four“ etapą“, - teigė S. Jovaiša.
„Kai žaidėjas neatitinka reikalavimų, jis paskolinamas ar iškeičiamas. Tada jau reikia greitai ieškoti pamainos. Čia susiduriama su kita problema – laiko trūkumu. „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“ reikia siekti rezultatų, todėl jie priversti samdyti legionierius, nes neturi tiek laiko, kad lauktų, kol visiškai užaugs aukšto meistriškumo krepšininkai“, - kalbėjo M. Paulauskas.
Treneriams reikia galimybės
Svarstydamas, kodėl du geriausius LKL klubus treniruoja užsieniečiai, Lietuvos rinktinės strategas Jonas Kazlauskas akcentavo, kad šiuos sunkiau įtraukti į žodžių karą. Tačiau strategas ištarė ir dar vieną, kiek nerimą keliančią frazę: „Turbūt Lietuvoje nebėra krepšinio specialistų.“
Vis dėlto ir S. Jovaiša, ir M. Paulauskas siūlo nusiraminti – lietuviai trenerių turi, tačiau kainos ir kalibro santykis palankesnis užsieniečiams.
„Pirmiausia reikėtų kalbėti apie pinigus. Tokie aukšto lygio žinomi ir savo vertę visame pasaulyje turintys treneriai, kaip Jonas Kazlauskas ar Rimas Kurtinaitis, labai daug kainuoja. Vargu ar „Lietuvos rytas“ arba „Žalgiris“ galėtų su jais derėtis“, - teigė S. Jovaiša.
M. Paulauskas mano, kad vienas iš svarbiausių dalykų, kurio reikia Lietuvos treneriams, – klubų pasitikėjimas.
„Mes turime puikių strategų. Tiesiog jiems reikia suteikti galimybę. Juk Kazys Maksvytis sėkmingai perėmė vairą Klaipėdoje, „Prienams“ labai sėkmingai vadovauja Virginijus Šeškus. Pavyzdžių tikrai yra, reikia tik galimybės“, - kalbėjo M. Paulauskas.
Serbų pavyzdys
Kalbėdami apie savo krepšininkų ugdymo modelį buvę žaidėjai pirštu dūrė į Belgrado „Partizan“ klubą, kuris garsėja puikiai paruošiamu jaunimu.
„Tik jų galutinis sprendimas kitoks – jie nesistengia itin sustiprinti savo komandos. Serbai pasirinko strategiją pardavinėti savo žaidėjus, tačiau mums nebūtina lygiai taip pat elgtis, - kalbėjo M. Paulauskas, pabrėžęs, kad „Partizan“ pavyzdys – puikus. - Tačiau „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ į jaunimo ugdymą įdeda daug – pažiūrėkite, kiek jų žaidėjų žaidžia Lietuvoje ar užsienyje.“
Pasak S. Jovaišos, lietuviai neturėtų bijoti rizikuoti pasimokyti iš serbų.
„Serbija nėra turtinga, tačiau turi puikią krepšinio mokyklą, daug dėmesio skiria šiai sporto šakai, yra žinoma. Situacija panaši į mūsų, - kalbėjo S. Jovaiša. - Sudėties atjauninimas yra bėdos pasekmė, tačiau tai gali būti ir efektyvu. Kodėl mums nepamėginus?
Pokalbio pabaigoje S. Jovaiša pridūrė: „Dėl Lietuvos krepšinio ateities galime būti ramūs. Žaidėjai yra ir bus gerai ugdomi.“
