Ir šiame, ir praėjusiame sezone „Olympiakos“ trenerių verdiktas 24 metų 193 cm ūgio gynėjui buvo vienodas - „Final Four“ etapo dvikovas jam teko stebėti sėdint ant atsarginių suolo.
„Ką, dabar man nesidžiaugti su komanda? Būtu nenormalu. Aš laimingas, aš džiaugiuosi ir daugiau man niekas neįdomu“, - po 2012-2013 metų Eurolygos sezono finalo pergalės 100:88 prieš Madrido „Real“ komandą teigė M. Gecevičius.
Ne tik užsieniečiai treneriai Dušanas Ivkovičius ir Georgios Bartzokas svarbiausioms kovoms ant suolo pasodindavo gynėją. Dar 2010-ųjų pasaulio krepšinio čempionate Turkijoje pusfinalyje septynias minutes sužaidęs M. Gecevičius mažajame finale savo pavardės iš Kęstučio Kemzūros lūpų neišgirdo.
Tuomet Lietuvos rinktinė serbus įveikė 99:88 ir M. Gecevičiui teko pergale džiaugtis pašokant nuo atsarginių suolelio.
Tačiau ne vieną tarptautinių turnyrų trofėjų savo kolekcijoje turinčiam krepšininkui net ir tuose finaluose, kuriuose treneriai leisdavo žaisti, aikštėje užsibūti netekdavo.
Kai Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda 2009-aisiais triumfavo Europos taurėje, Rimas Kurtinaitis finale M. Gecevičiui leido sužaisti šešias minutes. Per šį laiką jis Maskvos srities „Chimki“ krepšio neatakavo.
BBL finalų scenarijai irgi buvo panašūs – ilgiausiai M. Gecevičius sužaidė 2008-aisiais, kuomet mače su Kauno „Žalgiriu“ aikštėje praleido beveik devynias minutes, tačiau tiek 2007-aisiais, tiek 2009-aisiais jam peržengti trijų minučių ribos nepavyko.
