Nors Martynas Gecevičius per Eurolygos finalo ketverto turnyro kovas Londone taip ir nesulaukė trenerio nurodymo eiti į aikštę, gynėjas iš Lietuvos jautėsi visavertis Pirėjo „Olympiakos” triumfo kalvis.
M.Gecevičius dar kartą įrašė savo pavardę į Lietuvos krepšinio šlovės galeriją.
193 cm ūgio gynėjas, kuriam gegužės 16-ąją sukaks 25 metai, Londono „O2” arenoje sekmadienio vakarą antrą kartą tapo Eurolygos čempionu, kai „Olympiakos” finale 100:88 nugalėjo Madrido „Real” ekipą.
Per visą Lietuvos krepšinio istoriją daugiau kartų – keturis – Eurolygos čempionu yra tapęs tik Šarūnas Jasikevičius. Du tokius titulus, kaip ir M.Gecevičius, per savo karjerą pelnė Ramūnas Šiškauskas.
Įdomi tik pergalė
M. Gecevičius nepyko, kad treneris Georgios Bartzokas nutarė neleisti jo į aikštę nei pusfinalyje su Maskvos CSKA, nei finale.
„Yra kaip yra, aš čia nieko nepakeisiu, – kalbėjo M. Gecevičius paklaustas, ar nejaučia nuoskaudos, kad pasikartojo pernykščio Eurolygos finalo ketverto scenarijus. – Ką, dabar man nesidžiaugti su komanda?
Būtu nenormalu. Aš laimingas, aš džiaugiuosi ir daugiau man niekas neįdomu.”
Kuris Eurolygos čempiono titulas M. Gecevičiui mielesnis – šiųmetis ar pernykštis?
„Sakoma, kad sunkiau apginti titulą nei jį iškovoti. Bet pernai turbūt buvo sunkiau laimėti nei šiemet. Vis dėlto abu titulai vienodai nerealūs.
Nors dabar varžovai į mus žiūrėjo kiek kitaip negu praėjusiais metais, ir šiemet nebuvome finalo ketverto favoritai. Todėl yra dvigubai smagiau laimėti”, – sakė dukart Eurolygos čempionas M. Gecevičius.
Sustabdė „Real” puolimą
Šį sezoną „Real” garsėjo įspūdingu puolimu. Bet finale atakuojamąjį krepšinį parodė „Olympiakos”. Kaip tai pavyko?
„Nepradėjome rungtynių taip, kaip norėjome patys, leidome tai padaryti „Real”: jie sumetė savo tritaškius ir atitrūko 17 taškų.
Tai mus pabudino. Supratome, kad pergalės mums niekas neatiduos, susitvarkėme gynybą, – kalbėjo M. Gecevičius. – Treneris prieš rungtynes sakė: „Real” gerai nesigina, tik kai įmeta, jiems labiau sekasi ir gynyba.
O kai mes varžovus nutildėme, jiems išvis praėjo noras gintis ir atsirado daugiau erdvės puolant rinkti lengvus taškus.”
Lietuvis visą laiką tikėjo, kad „Olympiakos” gali vėl tapti stipriausiu Europos krepšinio klubu: „Nors pradžia nenuteikė optimistiškai, kai išlyginome rezultatą, galutinai patikėjau, kad laimėsime, nes jau perėmėme iniciatyvą ir žaidėme savo žaidimą.”
Auksą uždirbo treniruotėse
„Olympiakos” triumfas Londone M. Gecevičiui buvo jau trečiasis kartas per karjerą, kai galėjo džiaugtis nuostabia pergale visą mačą praleidęs ant suolo.
Be dviejų Eurolygos finalų, buvo ir 2010-ųjų pasaulio krepšinio čempionato Turkijoje mažasis finalas, kai M.Gecevičius savo pavardės iš Kęstučio Kemzūros lūpų neišgirdo. Tuomet Lietuvos rinktinė serbus įveikė 99:88.
Taip susiklostė, kad ne vieną tarptautinį trofėjų savo kolekcijoje turinčiam krepšininkui net tuose finaluose, kuriuose treneriai leisdavo žaisti, aikštėje užsibūti netekdavo.
Kai Vilniaus „Lietuvos ryto” komanda 2009-aisiais triumfavo Europos taurėje, Rimas Kurtinaitis finale M.Gecevičiui leido sužaisti 6 minutes. Per šį laiką jis „Chimki” krepšio neatakavo.
BBL finalų scenarijus irgi buvo panašus – 2008-aisiais jis aikštėje praleido beveik 9 minutes, tačiau 2007 ir 2009 m. peržengti trijų minučių ribos nepavyko.
Finalo statistika
„Olympiakos” – „Real” 100:88 (10:27, 27:14, 24:20, 39:27). V. Spanoulis 22, A. Law 20, K. Hinesas 12, K. Sloukas 11, P. Antičius ir K. Perperoglou po 10, G. Printezis ir K. Papanikolaou po 5, G. Šermadinis 3, J. Powellas 2 (M. Gecevičius)/ R. Fernandezas 21, S. Rodriguezas 17, S. Lullis 14, M. Slaughteris 9, N. Mirotičius 7, M.B egičius 6, C. Suarezas ir J. Carrollas po 5, F. Reyesas 4.
Iš pirmų lūpų
Georgios Bartzokas
„Olympiakos” treneris
„Mes sukūrėme nuostabią istoriją, ir už tai noriu padėkoti visiems, dirbantiems klube. Šie metai mums buvo sudėtingi – neišvengėme ir traumų, ir piktų apkalbų. Tačiau mums ir vėl pavyko pasiekti savo tikslą. Mūsų komandos charakteris – niekada nepasiduoti. Esame vieningi, ir tai yra svarbus pavyzdys visai Graikijai, kad galime sukurti stebuklą. Sunkiausiais momentais svarbiausią vaidmenį suvaidino Vassilis Spanoulis. Tai, ką mes padarėme antroje rungtynių dalyje, būtų neįmanoma be šio žaidėjo.”
Pablo Laso
„Real” treneris
„Varžovai yra tikri čempionai, nes jie buvo puikūs visą sezoną. Tačiau negaliu pasakyti blogų žodžių ir apie savo komandą – krepšininkai darė, ką galėjo. Jaučiamės sumautai, bet turime labai didžiuotis tuo, ką šį sezoną pasiekėme. Tai liūdna diena, bet kad pralaimėtum finale, pirmiausia reikia jį pasiekti.”
Vassilis Spanoulis
„Olympiakos” gynėjas
„Tai buvo trys neįtikėtinos dienos Londone. Atvykome čia kaip čempionai, bet kartu ir kaip autsaideriai. Šį sezoną turėjome įveikti daug kliūčių, tačiau jos mus padarė tik stipresnius. Kaip ir šiame finale, mes ne kartą pavydavome nutolusį varžovą. Šiame finalo ketverte įveikėme dvi labai stiprias komandas ir nusipelnėme būti Europos viršūnėje. Pastarosios dvejos rungtynės man buvo labai sunkios – dažnai susidurdavau su dviejų ar trijų varžovų gynyba. Tačiau toks mano vaidmuo – pritraukti kuo daugiau žaidėjų ir suteikti daugiau erdvės savo komandos draugams. Pelnyti 100 taškų Eurolygos finale taip pat yra didžiulis laimėjimas. Mes buvome didelė šeima ir parodėme puikų charakterį. Dabar mėgausimės šia pergale – taip nutinka ne kasdien. Prireikia 15 metų, kad laimėtum tokį titulą, o tai pavyko padaryti dvejus metus iš eilės.”
