Prisimindamas 1994-1995 metų čempionatą lrytas.lt tęsia pasakojimą apie šiais metais dvidešimtmetį pažyminčios LKL istoriją (II dalis).
Atlyginimą mokėjo lyga
Nuolatiniai antrojo LKL sezono palydovai buvo finansiniai sunkumai, užgriuvę net kelis lygos klubus. Sunkiausioje situacijoje atsidūrė NECA.
Šios komandos savininkai jau pirmojo sezono pabaigoje smarkiai vėlavo mokėti atlyginimus, o vos prasidėjus antrajam čempionatui atvirai pareiškė, kad pinigų nėra ir nebus. 1994-ųjų rudenį ir žiemos pradžioje iš NECA išvykus penkiems krepšininkams ir abiem treneriams, LKL svarstė galimybę visai pašalinti šią komandą iš varžybų, bet nutarė nelaužyti tvarkaraščio ir leido NECA baigti čempionatą.
LKL vadovai netgi patys iš bendros klubų kasos mokėjo žaidėjams minimalų atlyginimą.
Pavasarį NECA sudėtyje liko vos aštuoni krepšininkai, bet dėl traumų kai kuriose rungtynėse galėjo žaisti septyni arba šeši. Nieko nuostabaus, kad ši komanda vilkosi rikiuotės uodegoje ir užėmė paskutinę vietą. Kita vertus, net apkarpytos sudėties NECA varžovams nebuvo lengvas grobis – krepšininkai grūmėsi kaip liūtai ir dažniausiai pralaimėdavo labai mažu skirtumu.
Tik dalį žadėtų pinigų savo krepšininkams sumokėjo ir „Lavera“, apie kurios finansines problemas irgi buvo kalbama jau pirmojo sezono pabaigoje.
Antrojo čempionato pirmoje pusėje sudėtingoje situacijoje atsidūrė dar 1994 metų pradžioje dviejų pagrindinių rėmėjų netekęs „Žalgiris“. Jo krepšininkai buvo pagrasinę streikuoti, bet 1995 metų sausį Kauno klubas rado naujų finansavimo šaltinių ir žaidėjai atgavo visus pinigus.
Ilgai pažadais buvo maitinami „Statybos“ žaidėjai. Šio klubo savininkas A. Kliukovskis piniginę truputį pravėrė tik prieš pat atkrintamąsias varžybas. Tačiau krepšininkus tai dar labiau suerzino, nes sumokėta suma buvo juokingai maža.
„Esu Lietuvos M. Jordanas“
Antrajam sezonui vos spėjus įsibėgėti buvo pagerintas lygos rezultatyvumo rekordas. 1994 metų spalio 15 dieną jį pasiekė „Žalgirio“ vidurio puolėjas G. Einikis, per rungtynes su „Olimpu“ pelnęs 50 taškų. Tikslą pasiekė 18 iš 28 žalgiriečio dvitaškių, 2 iš 4 tritaškių ir 8 iš 9 baudų, o jo komanda laimėjo 103:85.
Rekordo kartelė dar aukščiau buvo pakelta 1995 metų kovo 24 dieną, kai „Olimpo“ puolėjas P. Jonesas per rungtynes su „Lietkabeliu“ pelnė 55 taškus. Amerikietis pataikė 19 iš 27 dvitaškių, 2 iš 4 tritaškių ir 11 iš 12 baudų. Be to, atkovojo 20 kamuolių.
„Esu Lietuvos lygos Michaelas Jordanas“, - juokavo savimi patenkintas P. Jonesas. „Chicago Bulls“ žvaigždę „Olimpo“ puolėjas paminėjo neatsitiktinai. M. Jordanas prieš kelias dienas buvo pagerinęs NBA sezono rekordą ir lyg tyčia taip pat pelnė 55 taškus.
Tą penktadienio vakarą buvo pasiekti dar keli rekordai. „Olimpas“ įmetė net 132 taškus (rungtynės baigėsi 132:93), o plungiečių įžaidėjas T. Brooksas atliko 15 rezultatyvių perdavimų.
Suplanuotas rekordas
LKL rekordininku P. Jonesas buvo tik savaitę. Jau kovo 31-ąją G. Einikis per rungtynes su NECA įmetė 61 tašką ir vėl aplenkė „Olimpo“ amerikietį. „Žalgirio“ vidurio puolėjas žaidė vos 24 min., bet per jas pataikė 30 iš 34 dvitaškių bei vienintelę mestą baudą ir surinko daugiau negu pusę komandos taškų (žalgiriečiai laimėjo 120:85).
Po šių rungtynių kalbėta, kad G. Einikio rezultatyvumo proveržis buvo suplanuotas. Daugelis lietuvių krepšininkų nemėgo šiurkščiai žaidusio, pasišvaistyti alkūnėmis nevengusio ir anaiptol ne draugišku charakteriu pasižymėjusio P. Joneso, todėl buvo nepatenkinti, kad jis tapo lygos rekordininku.
G. Einikiui kaip tik pasitaikė puiki proga P. Jonesą vėl pranokti, nes „Žalgiris“ žaidė su tuo metu vegetavusia ir jokių turnyrinių tikslų neturėjusia NECA. Žalgiriečiai kiekvienoje atakoje stengėsi perduoti kamuolį savo lyderiui, o varžovai netrukdė jam rinkti taškus ir pasiekti iki šių dienų nepagerintą LKL rekordą.
P. Jonesas su G. Einikiu atsiskaitė kitaip. Balandžio 1-ąją dviejų amerikiečių vedamas „Olimpas“ (T. Brooksas pelnė 22 taškus, P. Jonesas – 21) sukūrė savo aistruoliams įsimintiną šventę ir pirmą kartą istorijoje nugalėjo „Žalgirį“ 73:66.
Statistikos lyderiai
G. Einikis bei P. Jonesas varžėsi ir dėl rezultatyviausio antrojo LKL čempionato krepšininko vardo. Į priekį išsiverždavo tai vienas, tai kitas, bet galiausiai „taškų karaliaus“ titulas atiteko žalgiriečiui. Jis pelnydavo vidutiniškai 25,4 taško.
„Olimpo“ lyderis įmesdavo 24,4 taško, o už jo išsirikiavo „Sakalų“ gynėjas Andrius Giedraitis (22,6) ir du „Šilutės“ amerikiečiai R. Thomasas (21,8) bei C. Tayloras (20,3).
P. Jonesas atsigriebė kitoje statistikos kategorijoje. Jis atkovodavo daugiausia kamuolių (vid. 12,2). Beje, po reguliariojo sezono pagal šį rodiklį pirmavo Ž. Ilgauskas, bet „Olimpo“ aukštaūgis aplenkė „Atleto“ vidurio puolėją per atkrintamąsias varžybas.
Daugiausia rezultatyvių perdavimų atlikdavo „Olimpo“ įžaidėjas T. Brooksas (6,1), kamuolių perimdavo – „Šiaulių“ gynėjas Robertas Giedraitis (3,9), metimų blokuodavo – „Neptūno“ vidurio puolėjas Eurelijus Žukauskas (4,7).
Antrajame LKL čempionate dvitaškius taikliausiai mėtė „Šiaulių“ puolėjas Mindaugas Žukauskas (66,1 proc.), tritaškius – A. Giedraitis (54,4 proc.), baudas – „Lietkabelio“ snaiperis G. Bačianskas (89,6 proc.).
Vilkėjo svetimą aprangą
1994 metų spalio 22 dieną į Vilniuje vykusias LKL rungtynes atėję žiūrovai pamatė neįprastą vaizdą. Aikštėje išsirikiavo dvi komandos, ant kurių marškinėlių buvo užrašyta „Statyba“. Tačiau tikra „Statyba“ buvo tik viena, o kitas vilniečių aprangos komplektas paslėpė išvakarėse nuo ilgapirščių nukentėjusius „Olimpo“ krepšininkus.
Plungiškių autobusas buvo apšvarintas Kaune. Vagys pasisavino penkis krepšius, kuriuose buvo pinigai, žaidėjų apranga, kiti asmeniniai daiktai. „Olimpo“ atstovai nuostolius įvertino 10,9 tūkst. litų.
Susigrąžinti pavogtų daiktų nepavyko, todėl Plungės komanda iki pat sezono pabaigos žaidė vilkėdama aprangą, ant kurios buvo užrašyta „LKL“. Šią aprangą, skirtą pirmojo sezono atidarymo mačui ir panaudotą tik sykį dar 1993-ųjų rudenį, „Olimpui“ atidavė LKL vadovybė.
Beje, „dviejų „Statybų“ rungtynėse“ jų palaikomos komandos apranga nesušvelnino aršiausių „Statybos“ sirgalių. Jie kone visą mačą įžeidinėjo varžovų žaidėjus ir apspjaudė P. Jonesą. Už tai LKL skyrė Vilniaus klubui 1500 litų baudą.
Dėl nederamo sirgalių elgesio „Statyba“ kentėjo ne kartą. LKL šį klubą baudė ir pirmajame sezone, kelias pinigines bausmes jam skyrė ir antrajame.
Rungtynių buvo per daug
Antrajame LKL čempionate dalyvavo 11 komandų, viena daugiau nei pirmajame. Rungtynių reikėjo sužaisti daugiau, bet varžybų terminai beveik nepasikeitė – jos prasidėjo paskutinę rugsėjo dieną ir baigėsi gegužės viduryje.
Dėl to nuo kovo mėnesio komandos žaidė po trejas rungtynes per savaitę. Prie įprastų varžybų dienų penktadienio ir šeštadienio prisidėjo trečiadienis.
Tai nebuvo geras sprendimas. Treneriai iškart pastebėjo, kad krepšininkams toks krūvis yra per didelis. Neliko laiko treniruotis, netrukus pasipylė traumos, žaidėjai tapo nervingesni ir aikštėse kilo nemažai rimtų incidentų.
„LKL vadovai turėtų paklausti trenerių nuomonės. Jie geriausiai žino, kokie yra krepšininkų interesai, o neapgalvoti sprendimai atsisuka prieš komandas“, - lygos vadovybei priekaištavo „Atleto“ treneris V. Garastas.
Trenerių cecho senbuviui pritarė ir jaunesni kolegos. „Manau, kad mūsų komandoms netinka žaisti trečiadieniais. Jei žaidėjai būtų 25-erių ar vyresni, bent tokie kaip G. Einikis, tiktų ir toks tvarkaraštis. Bet jaunimui, kurio visose komandose yra daug, sutrinka treniruočių procesas. Tai negerai. Reikia stengtis jų nenualinti per dideliais krūviais“, - sakė J. Kazlauskas.
Kad sudarydama pernelyg intensyvų tvarkaraštį, LKL suklydo, vėliau pripažino ir lygos generalinis sekretorius Algimantas Ližaitis.
Mušėsi ir su savais
Pavasarį įvairiausi incidentai LKL aikštėse pasipylė kaip iš gausybės rago. Smarkiausiai siautėjo P. Jonesas, kumščiais santykius aiškinęsis ne tik su varžovais, bet ir su komandos draugais.
Po vienų rungtynių žaidėjams einant į rūbinę amerikietis smogė kitam „Olimpo“ krepšininkui Augenijui Vaškiui. Paskui klubo vadovai bandė aiškinti, jog jokio incidento nebuvo, tačiau visa tai matė varžovai – „Statybos“ žaidėjai.
Jau kitą dieną žemaičių legionierius per rungtynes kibo į atlapus taip pat karštu būdu garsėjusiam „Laveros“ gynėjui Tomui Pačėsui. Teisėjai abu krepšininkus pašalino iš aikštės.
Dar kitose rungtynėse gavęs penktą pražangą P. Jonesas atsisakė išeiti iš aikštės ir jį jėga ištempė „Olimpo“ trenerio padėjėjas Genadijus Glikmanas.
Per atkrintamąsias varžybas P. Jonesas žaidė stipriai patinusiu paakiu. Šią traumą laisvalaikį baruose leisti mėgęs krepšininkas patyrė ne aikštėje, o „karštai“ bendraudamas su plungiškiais.
Emocijas sunkiai tramdė ir kiti krepšininkai. Per vienas rungtynes teisėjai pašalino nejuokais susikibusius Alfredą Vainauską („Statyba“) ir Olegą Bulancevą („Šiauliai“), per kitas R. Thomasas sulaužė žandikaulį „Statybos“ gynėjui M. Purliui (po šio incidento LKL direktoratas šilutiškiui skyrė dvejų rungtynių diskvalifikaciją ir 10 tūkst. litų baudą), dar viename mače teisėjai jau 4-ąją minutę iš aikštės išvijo susistumdžiusius C. Taylorą, Raimondą Leikų („Šilutė“) ir Liną Kvedaravičių („Sakalai“).
Įdomu, kad po kivirčo L. Kvedaravičius neturėjo jokių pretenzijų varžovams, bet stebėjosi „Šilutės“ treneriu B. Sheridanu. Pasak „Sakalų“ puolėjo, varžovų strategas jį provokavo sakydamas: „Jei nesimuši iki galo, o pasitrauki, esi ne vyras, o artistas“.
Favoritų dvikovos
Antrojo LKL sezono puošmena buvo „Žalgirio“ ir „Atleto“ rungtynės bei šių komandų vidurio puolėjų G. Einikio ir Ž. Ilgausko dvikovos.
Lietuvos krepšinio lyderiai pirmą kartą susirėmė jau pirmąjį čempionato savaitgalį, o jų akistata visiškai pateisino sirgalių lūkesčius. Daugiau pirmavo „Žalgiris“, bet „Atletas“ sulaukė puikios progos, kai 34-ąją minutę vienas po kito penktą kartą prasižengė G. Einikis ir Darius Maskoliūnas.
Nors tą akimirką atrodė, kad visi koziriai varžovų rankose, žalgiriečiai susitelkė, padidino skirtumą ir nugalėjo 97:90.
Dar dramatiškiau vyko antrosios rungtynės, kurias „Žalgiris“ laimėjo tik po dviejų pratęsimų 103:102.
„Atletas“ ilgai pirmavo, bet tiek antrojo kėlinio, tiek pirmojo pratęsimo pabaigoje „Žalgiris“ išlygino rezultatą tolimais metimais (juos pataikė Tauras Stumbrys ir D. Lukminas). Pirmojo pratęsimo pabaigoje atletiečiams dar liko laiko surengti atsakomąją ataką ir per ją idealią progą išplėšti pergalę turėjo Gintaras Stulga. Būdamas visiškai laisvas po krepšiu jis gavo puikų perdavimą, bet nesugebėjo įdėti kamuolio iš viršaus.
Mačo didvyriu tapo G. Einikis, antrojo pratęsimo pabaigoje atkovojęs kamuolį po netaiklaus komandos draugo metimo ir griūdamas pasiuntęs jį į varžovų krepšį. Kadangi „Kaustos“ salėje, kurioje vyko rungtynės, neveikė sirena, teisėjai Romualdas Brazauskas ir Virginijus Dovidavičius nesiryžo iškart nuspręsti, ar G. Einikis metė laiku ir taškus įskaitė tik peržiūrėję vaizdo įrašą.
„Atletas“ svarbiausią savo varžovą palaužė tik ketvirtose tarpusavio rungtynėse. Jose atletiečiai visą laiką pirmavo ir nugalėjo 90:87.
„Žalgiris“ – nepralenkiamas
Nors „Atletas“ sykį nugalėjo „Žalgirį“, atkaklios kovos dėl pirmosios vietos nebuvo. Žalgiriečiai iškart tapo pirmenybių lyderiais ir tvirtai žygiavo priekyje iki reguliariojo sezono pabaigos. „Žalgiris“ laimėjo 36 iš 40 rungtynių.
„Atletas“ iš pradžių atsiliko nedaug. Tačiau žiemą atletiečių lyderiui Ž. Ilgauskui pradėjo skaudėti pėdą, o be pagrindinio žaidėjo išsiderino ir visos komandos žaidimas. Dėl antrosios pozicijos „Atletas“ buvo ramus, bet nuo „Žalgirio“ atsiliko daug ir finišavo sąskaitoje turėdamas 29 pergales.
Trečiąją vietą taip pat užtikrintai užėmė 25 kartus laimėjusi „Lavera“.
Atkakliausiai buvo kovojama dėl ketvirtosios vietos. Į ją pakildavo tai „Šiauliai“, tai „Šilutė“, o šioms ekipoms ant kulnų ilgai mynė abi Vilniaus komandos.
Šiauliečiai ir šilutiškiai surinko po 23 taškus, bet dėl geresnio taškų skirtumo tarpusavio dvikovose aukštesnę vietą užėmė „Šiauliai“. Įdomu, kad reguliariajame sezone visas ketverias šių komandų rungtynes laimėjo svečiai.
Šeštojoje vietoje liko „Statyba“ (21 pergalė), į septintąją pakilo pavasarį aukštesnę pavarą įjungęs „Olimpas“ (20). Tuo tarpu itin trumpą atsarginių suolą turėję „Sakalai“ (17) nusmuko į aštuntąją poziciją.
Kitos trys komandos ženkliai atsiliko nuo pirmosios aštuoniukės ir gana anksti atsisveikino su viltimis pakliūti į atkrintamąsias varžybas. 9-ąją vietą užėmė „Lietkabelis“ (11), 10-ąją – „Neptūnas“ (10), 11-ąją – NECA (5).
Kelionė finalo link
Atkrintamųjų varžybų ketvirtfinalyje dvi serijos baigėsi rezultatu 2:0, kitose dviejose prireikė trejų rungtynių.
Be pergalių liko abi Vilniaus komandos. „Sakalai“ nusileido „Žalgiriui“, „Statyba“ – „Laverai“. „Olimpas“ privertė pasijaudinti „Atletą“. Žemaičiai laimėjo pirmąsias rungtynes namie, bet Kaune dvi triuškinamas pergales pasiekė V. Garasto auklėtiniai.
Visos trejos „Šilutės“ ir „Šiaulių“ rungtynės vyko vos ne į vieną krepšį. Šilutėje už varžovus keliomis galvomis pranašesni buvo Pamario krepšininkai, bet komandoms persikėlus į Šiaulius jau Saulės miesto ekipa abiejuose mačuose neleido varžovams net pagalvoti apie teigiamą rezultatą.
Pusfinalyje „Žalgiris“ dukart nugalėjo „Šiaulius“, „Atletas“ – „Laverą“. Tačiau šio etapo serijos buvo visiškai nepanašios. Jei „Žalgiris“ laimėjo daugiau nei įtikinamai, tai dviejų Kauno komandų varžybose kova vyko iki paskutiniųjų akimirkų, o aistros ilgai kunkuliavo net nuaidėjus antrųjų rungtynių sirena.
Pažeidė LKL nuostatus
Antrųjų „Atleto“ ir „Laveros“ rungtynių nugalėtojai buvo nustatyti pažeidus LKL nuostatus. „Atletas“ po pratęsimo išplėšė pergalę 89:88, o pergalingus taškus aidint sirenai (galbūt prieš ją, galbūt jau po jos) pelnė Vaidas Jurgilas.
Teisėjai Kęstutis Pilipauskas ir Juozas Storpirštis iš pradžių „Atleto“ puolėjo metimo neįskaitė. Tačiau atletiečiams audringai protestuojant, nusprendė peržiūrėti paskutinio epizodo įrašą rungtynes transliavusios Baltijos televizijos monitoriuje. Galiausiai po ilgų debatų buvo nuspręsta, kad V. Jurgilas spėjo atlikti metimą laiku.
„Pagal televizijos įrašą metimą įskaityti arba neįskaityti galima tik tuomet, kai bent viena kamera yra sujungta su oficialiu rungtynių laikrodžiu. Be to, rungtynių pabaigą skelbianti sirena paprastai įsijungia vėliau, todėl pirmiausia reikia patikrinti laikrodį“, - situaciją pakomentavo šiame mače nedirbęs teisėjas V. Dovidavičius.
Kadangi vaizdo įrašo peržiūra nebuvo numatyta varžybų nuostatuose, „Lavera“ padavė protestą. LKL direktoratas jo nepatenkino.
„Laveros“ vadovai piktinosi ir dėl to, kad prieš rungtynes buvo pakeistas vienas teisėjas – vietoj V. Dovidavičiaus, kurio labai nenorėjo „Atleto“ klubas, skirtas J. Storpirštis. „Jei buvo išklausyta „Atleto“ nuomonė, kodėl bent iš mandagumo nepasiteiravo ir „Laveros“?“ – retorinį klausimą lygos vadovybei uždavė „Laveros“ treneris Henrikas Giedraitis.
„Velnias koją pakišo“
Lemiamas mūšis dėl antrojo LKL čempionų žiedų komplekto Lietuvos krepšinio sirgalius nuvylė. Tikro mūšio net nebuvo – visas trejas finalo rungtynes įtikinamai laimėjo žalgiriečiai 72:64, 64:56 ir 73:59. „Atletui“ labai trūko įprasto Ž. Ilgausko indėlio. Geriausias komandos žaidėjas dar kovo mėnesį patyrė pėdos traumą, balandį grįžo į aikštę, bet skausmams vėl sustiprėjus finalo serijoje žaidė ne visa jėga, o per antrąsias rungtynes apskritai nepakilo nuo atsarginių suolo.
Būtent tada prasidėjo Ž.Ilgausko ir V. Garasto konfliktas. „Ž. Ilgauskui jau gerokai anksčiau užsienio agentai ir velnias koją pakišo. Šiandien jam padėkojau, kad ryžosi žaisti, bet dabar jis nėra pajėgus kovoti su galingais varžovais“, - po trečiųjų rungtynių visai ne pėdos skausmu, o kitomis priežastimis prastą Ž. Ilgausko žaidimą aiškino V. Garastas.
Naudingiausias finalo serijos žaidėjas tais laikais nebuvo renkamas. O naudingiausio viso sezono krepšininko prizu antrus metus buvo apdovanotas G. Einikis.
Per rinkimus, kuriuose LKL direktoratas apklausė 26 trenerius ir žurnalistus, G. Einikis gavo 24 balsus. Po vieną balsą gavo kiti du žalgiriečiai D. Lukminas ir Kęstutis Šeštokas.
19-metis K. Šeštokas buvo išrinktas perspektyviausiu lygos krepšininku, J. Kazlauskas – geriausiu treneriu.
Į geriausių lygos žaidėjų penketą pateko trys žalgiriečiai G. Einikis (gavo 75 balus), K. Šeštokas (62) ir D. Lukminas (59), „Atleto“ puolėjas S. Štombergas (45) ir „Sakalų“ gynėjas A. Giedraitis (38).
Į aikštę įbėgo šuo!
Per antrąjį LKL čempionatą buvo visko: ir atkaklių rungtynių, ir įspūdingų epizodų, ir muštynių, ir kitokių nesklandumų.
Vis dėlto didžiausio kuriozo liudininkais tapo Plungės sirgaliai. Šiame mieste vykusias „Olimpo“ ir NECA rungtynes antrajame kėlinyje teko trumpam sustabdyti, nes į aikštę įbėgo šuo!
