„Apie šią rinktinę prisiminimai - labai šilti. Buvo geras kolektyvas, pasišaipydavome vienas iš kito, bet tai suprasdavome. Būdavome kaip šeima. Pasiilgstu to“, - prisipažino krepšininkas, 2008, 2010, 2012 metais tapęs Europos jaunimo, 2011-aisiais - pasaulio čempionu.
Pastarąjį sezoną 21-erių 194 cm ūgio šilutiškis leido Ispanijoje - antrojoje lygoje rungtyniaujančiame Hueskos „Lobe“ klube. Ir po pirmojo sezono Pirėnų pusiasalyje jaučiasi žengęs tvirtą žingsnį į priekį.
„Visiems keistai gali atrodyti - žaidžia antrojoje lygoje. Tačiau nė kiek nesigailiu ten nuvykęs - turėjau pačias geriausias sąlygas treniruotis - treneriai geri, nuolat patys siūlėsi padėti, klubo vadovai stebėdavo treniruotes, klausdavo, ar nereikia pagalbos tiek krepšinyje, tiek asmeniniame gyvenime,“ - portalui lrytas.lt pasakojo D. Pukis.
Sunki trauma pakeitė planus
Jaunių rinktinėje žibėjęs D. Pukis pirmąjį savo profesionalo karjeros etapą susiejo su Lietuva. Po mokslų ir krepšinio pamokų Hjustono (JAV) Krikščioniškojo gyvenimo mokykloje lietuvis nusprendė priimti Vilniaus „Sakalų“ komandos pasiūlymą, vėliau pasirinko Ispaniją. Tačiau viso to, ko gero, nebūtų įvykę, jei ne 2010 metų žiemą patirta trauma.
Turnyre Kalifornijoje tuo metu 18-metis gynėjas per mokyklų varžybas veržėsi krepšio link, bet po šuolio nesėkmingai padėjo koją leisdamasis ant grindų. Ir išgirdo krepšininkams siaubą keliantį trakštelėjimą.
„Tose rungtynėse sekėsi neblogai - įmečiau šešis taškus iš eilės. Kitos atakos metu veržiausi, mečiau, pataikiau, leidausi ant žemės ir išgirdau garsą: „Taukšt!“ Bandžiau atsistoti - nepavyko. Komandos gydytojo paprašiau, kad sutvarstytų mano koją ir būčiau toliau žaidęs. O jis, viską supratęs, sako: „Gerai, jeigu atsistosi, sutvarstysiu“. Nepavyko“, - skaudžiausią savo karjeros momentą prisiminė D. Pukis.
Trūkusi Achilo sausgyslė ilgam išmušė žaidėją iš krepšinio ritmo ir sujaukė ateities planus. Perspektyviu žaidėju jau domėjosi daugelis JAV universitetų komandų, tačiau sunki trauma tapo stabdžiu siekiant karjeros NCAA.
„Pirmosios dvi savaitės buvo labai sunkios. Kai sužinojau, kad nežaisiu iki pusės metų, buvo labai skaudu - nesupratau, kas darosi, atrodė, kad visas pasaulis nuo manęs nusisuko. Universitetų dėmesys sumažėjo, o į bet kokį eiti nenorėjau. Buvau nusižiūrėjęs vieną universitetą, tačiau susidomėjimo nebeliko. Galvojau, išsigydysiu traumą ir pradėsiu sportuoti profesionaliai“, - pasakojo šilutiškis.
Turėjo praeiti nemažai laiko, kol krepšininkas sutvirtėjo - ir fiziškai, ir psichologiškai. Ilgą laiką aikštėje jį persekiojo traumos baimė, o nusilpusią dešinę koją stiprinti reikia iki šiol.
„Jaučiasi, kad koja dar silpna, reikia ją sutvirtinti. Rinktinių nebėra, vasara bus laisvesnė, reikės tą ir padaryti“, - kalbėjo D. Pukis.
Nenorėjo likti Lietuvoje
Išsigydęs traumą D. Pukis tapo Vilniaus „Sakalų“ nariu, bet debiutinis sezonas Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) jaunojo krepšininko neįkvėpė - jis nusprendė karjerą tęsti užsienyje. Ir greitai apsisprendė iš agento sulaukęs žinutės apie „Lobe“ ekipos pasiūlymą.
„Po sezono „Sakaluose“ norėjau atitrūkti nuo Lietuvos. Gavau pasiūlymą iš Ispanijos. Per daug negalvojau - sutikau. Be to, praėjusį sezoną ten žaidė Gintaras Leonavičius, galvojau, būsiu ne vienas lietuvis.
Lietuvoje galbūt jaučiu daugiau spaudimo, ten - viskas ramiau. Visada norėjau savarankiškai pradėti karjerą, o į Lietuvą spėsiu sugrįžti“, - pasakojo žaidėjas.
R. Kurtinaitį vadina „žudiku“
Nuvykęs į šiaurinėje Ispanijos dalyje, Aragono autonomijoje, esantį Hueskos miestą, D. Pukis ten rado lietuviškų akcentų. Tiksliau, klubo prisiminimų apie Lietuvos krepšininkus. Šioje komandoje iki D. Pukio yra rungtyniavę du lietuviai - Rimas Kurtinaitis (1992-1993 metų sezone) ir Gintaras Leonavičius (2011-2012).
Atvykusio D. Pukio oro uoste sulaukę komandos atstovai tarė: „Tu klube būsi trečias lietuvis. Pirmas buvo Rimas Kurtinaitis, antras G. Leonavičius.“
„Aš net nežinojau to. Pasitikslinu: „R. Kurtinaitis?“ O jie: „Taip, jis buvo tikras varžovų žudikas - ką mesdavo, viską pataikydavo“, - ispanų liaupses Lietuvos krepšinio žvaigždei prisiminė D. Pukis.
Jis vylėsi, kad komandoje nebus vienintelis lietuvis - praėjusį sezoną ekipai atstovavo G. Leonavičius, tačiau klube panevėžietis neliko.
Vairavo „Ferrari“
D. Pukis buvo apgyvendintas trijų kambarių bute su Ispanijos krepšininku Luisu Costa.
„Prieš atvykstant manęs paklausė, ar bus gerai, jei gyvensiu su kambarioku. Žinoma, sutikau, juk geriau nei vienam. Gyvenome dviese trijų kambarių bute su dviem balkonais, didele svetaine - mums buvo per akis“, - pasakojo krepšininkas.
Nors butas buvo vos už šimto metrų nuo arenos, ekipos legionieriams „Lobe“ vadovai skyrė automobilius „Fiat“. „Aš savąjį „Ferrari“ vadindavau - įdomus automobilis buvo“, - nusijuokė D. Pukis.
Dėl didelio treniruočių krūvio ekipos žaidėjai retai leisdavo laiką mieste, tačiau išėję pasivaikščioti aplinkinių dėmesiu nesiskųsdavo. „Aukštesni mes, tai pastebėdavo. Tik svarstydavo, ar mes krepšininkai, ar rankininkai - ten labai populiarus rankinis“, - teigė gynėjas.
Žaidėjai vos nesusimušė
Hueskos miesto komandoje D. Pukis buvo vienas iš penkių legionierių – Hueskos „Lobe“ marškinėlius vilkėjo dar du amerikiečiai ir du slovėnai.
Griežto ir darbštaus trenerio - 55-erių katalono Quimo Costos - vadovaujama komanda buvo naujai suburta, jauna ir ambicinga. Tačiau sezono pradžioje ambicijos ėmė bliūkšti - komanda pralaimėjo pirmąsias penkerias rungtynes, tarp žaidėjų atsirado trintis, pykčiai.
„Iš pradžių komandoje tvyrojo įtampa, kai kurie tarpusavyje ir muštis norėjo. Bet paskui įsivažiavome, pradėjome gerai sutarti, o sezono pabaigoje jau buvome kaip kumštis“, - pasakojo D. Pukis.
Prastas startas nesužlugdė ekipos - ji pateikė savo aistruoliams siurprizą ir spėjo įšokti į atkrintamųjų varžybų traukinį. Čia „Lobe“ pralaimėjo patyrusiai Alikantės „Lucentum“ komandai serijoje 1:3. Jauniems „Lobe“ ekipos žaidėjams nepavyko pergudrauti patyrusių varžovų. Vienas jų - 46-erių Darrylas Middletonas, kuris yra žaidęs vienoje komandoje su dabartiniu „Huesca“ treneriu.
„Jie žaidė protingai. Nei bėga, nei ką - tik išnaudojo protą. Mūsų tikslas buvo tik bėgti ir bėgti. Visos rungtynės buvo atkaklios“, - paskutines sezono rungtynes apibūdino D. Pukis.
Iš viso lietuvis reguliariajame sezone sužaidė 19 rungtynių, aikštėje praleisdamas vidutiniškai po kiek daugiau nei 10 minučių, pelnydamas po 2,7 taško ir atkovodamas po vieną kamuolį. Atkrintamųjų varžybų serijoje jis žaidė epizodiškai ir aikštėje pasirodė dviejuose mačuose iš keturių.
Krūviai - didžiuliai
Iš LKL į antrąjį Ispanijos krepšinio divizioną persikėlęs gynėjas iš karto pajuto skirtumus ne tik dėl gyvenimo sąlygų, bet ir krepšinio lygio, treniruočių krūvio, varžovų pajėgumo, kelionių. Komanda neturėjo tiek lėšų, kad galėtų skraidyti po Ispaniją, todėl į rungtynes vykdavo autobusu. Kartais išvyka į rungtynes užtrukdavo 12 valandų.
Nors komanda žaisdavo tik vienerias rungtynes per savaitę, reiklus treneris sudarė griežtą ir įtemptą treniruočių grafiką. Kasdien - po dvi alinančias treniruotes, darbas su svarmenimis, video peržiūrų analizė. Kartais tokį krūvį žaidėjams tekdavo atlaikyti ir kitą dieną po rungtynių - ypač, jei ekipa patirdavo pralaimėjimą.
„Mums laisvų dienų būdavo labai mažai - kai kurie vyresni žaidėjai net prašydavo, kad leistų pailsėti. Kiek mes sportavome, kiek turėdavome peržiūrų - to niekur nesu matęs. Būdavo didelė šventė, jei po penktadienio rungtynių duodavo laisvą savaitgalį. Bet jį, kaip trenerį, galiu apibūdinti pačiais geriausiais žodžiais“, - strategą gyrė D. Pukis.
Nori likti Ispanijoje
Q. Costa dar sezono pradžioje lietuvį asmeniškai pasikvietė į pokalbį - išdėstė, ko iš jo norės, paklausė, ko jis norės iš klubo. Gynėjas iš pradžių aikštėje praleisdavo po 20 minučių, vėliau jo indėlis sumenko.
„Jis iš karto leido suprasti, kad nebūsiu lyderis, bet turiu būti pasiruošęs. Man pasakė, kad jeigu negausiu daug žaidimo minučių, nenusiminčiau, toliau dirbčiau ir nusiteikčiau teigiamai. Nors sezono pabaigoje daug nežaidžiau, esu patenkintas. Ne paslaptis, kad mano silpnoji grandis yra gynyba, o trenerio dėka tobulėju ir šioje srityje. Strategas išmokė kitaip žiūrėti į krepšinį“, - džiaugėsi krepšininkas.
Dėl apkrauto sezono D. Pukis nespėjo gerai susipažinti su 50 tūkst. gyventoju turinčiu Hueskos miestu, nesudalyvavo garsiajame „Fiestas de San Lorenzo“, tačiau tikisi, kad tai dar pavyks padaryti kitą sezoną - lietuvis su klubu praėjusią vasarą pasirašė sutartį metams, bet su galimybe ją dar du kartus pratęsti metams (pagal formulę 1+1+1).
„Labai norėčiau ten likti - miestas nedidelis, man patinka. Manau, kad grįšiu. Be to, klubo atstovai pasakė atsisveikindami: „Vasarą tobulėk ir susitiksime“, - pasakojo D. Pukis.
