„Aš konkuruoju. Tiesiog noriu žaisti ir mėginu laimėti. Stengiuosi iš savęs išspausti viską. Prieš keletą metų mano žaidimas pasikeitė, tačiau nebuvau pasirengęs visko atsisakyti. Norėjau žaisti taip gerai ir taip ilgai, kiek tik galiu“, - kalbėjo T. Duncanas.
37 metų 211 cm ūgio puolėjo atgimimas šešioliktajame sezone iš tiesų nėra magiškas. Viskas – kasdienio darbo rezultatas. Tai sugebėjimas iki sezono starto numesti beveik 14 kilogramų svorį, savo trūkumų limito suvokimas ir pradėjimas šlifuoti specialų metimo stilių, dažniausiai naudojamą įžaidėjų. T. Duncanas dabar kiekvieną dieną veržiasi krepšio link ir atlieka dvižingsnį, kamuolį išmesdamas anksčiau nei įprasta. Šį metimą jis pradėjo šlifuoti tą pačią dieną, kai tapo antruoju seniausiu žaidėju, patekusiu į NBA pirmąją komandą.
„Geriausi krepšininkai turi tokią ugnelę. Tokių gali įvardinti aštuonis ar dešimt. Pradedant nuo Magico Johnsono, Larry Birdo. Žinoma, čia paminėti būtina ir Michaelą Jordaną. Tik aštuoni ar dešimt krepšininkų turėjo neįtikėtiną sportinį charakterį ir profesionalumą. Jie išlikdavo šiek tiek ilgiau, tačiau visuomet žaidė aukščiausiu lygiu, nes jie taip sutverti, - apie savo auklėtinį kalbėjo „Spurs“ treneris Greggas Popovichius. - Jie turi tokį norą varžytis, jaučia atsakomybę už komandos draugus. Timmy tikrai yra vienas iš jų.“
T. Duncanas atkrintamosiose varžybose vidutiniškai pelno po 17,6 taško, atkovoja 9,2 kamuolio ir atlieka 2,1 rezultatyvaus perdavimo. Tai praktiškai identiški skaičiai, palyginti su reguliariuoju sezonu, kur jis pelnydavo po 17,8 taško ir atkovodavo 9,9 kamuolio.
Dienos, kuomet T. Duncanas buvo pagrindine grėsme varžovams – praėjo. Davido Robinsono, Avery Johnsono, Bruce'o Boweno ekipų laikai baigėsi. Dabar juos pakeitė Tony Parkeris ir iš toliau mėtantys Danny Greenas, Kawhi Leonardas, Mattas Bonneris bei Gary Nealas.
Tačiau visos tos eros neliko užmirštos. Juk T. Duncanas per tą laikotarpį nuliejo nenuginčijamai „Šlovės muziejaus“ vertą karjeros kelią.
Gynybos bokštas tapo vienu geriausių kamuolius perduodančiu aukštaūgių NBA istorijoje, o šuolis bei metimas nuo lentos tapo jo parašu.
T. Duncanas yra keturiolika kartų tapęs „Visų žvaigždžių“ komandos nariu, triskart laimėjo NBA finalo naudingiausio žaidėjo (MVP) apdovanojimą. Beje, jis net dešimt kartų pateko į NBA sezono pirmąją komandą.
„Bobas Pettitas buvo nuostabus metikas ir kovotojas dėl kamuolių. Karlas Malone buvo galingas žaidėjas, tačiau jie neturėjo universalumo. Timas tai turi, - teigė „Šlovės muziejuje“ savo vardą įrašęs treneris Jackas Ramsay. - Kevinas McHale'as, ko gero, buvo geriausiai ties pirmuoju ūseliu žaidžiantis krepšininkas. Jis taip pat buvo geras gynėjas, tačiau vis tiek, jis negalėjo daryti to, ką gali Duncanas.“
Tačiau iki šio sezono T. Duncano žaidimą ribojo patirtos kelios kelio bei nugaros traumos. Jis į pirmąją NBA sezono komandą nebuvo patekęs nuo 2007-ųjų. Per pastaruosius du sezonus jis pelnydavo po 13,4 arba 15,4 taško. Daugeliui tai – aukštas rezultatas, tačiau tik ne T. Duncanui.
Todėl T. Duncanas prieš naująjį sezoną ėmėsi darbo. Jis į pagalbą pasitelkė buvusį pasaulio bokso čempioną Jamesą Leija. Šis buvo atsakingas už tai, kad krepšininkas į aikštę išeitų būdamas geriausios formos. Sunkus ir alinantis darbas atsipirko ir T. Duncanui, ir „Spurs“ komandai, kuri į NBA finalą žengė pirmą kartą nuo 2007-ųjų.
Šiame sezone aukštaūgis vidutiniškai 2,6 karto blokuodavo varžovų metimus ir tai didžiausias skaičius nuo 2005 metų sezono. Be to, jis geriausiai karjeroje mėto baudas – į krepšį krenta 81 proc. metimų. Nereikėtų pamiršti ir to, kad praktiškai visą sezoną šis žaidėjas gali kovoti visa jėga.
„Atrodo, kad jis nė kiek nesulėtėjo. Jis ir toliau demonstruoja aukštą krepšinio išmanymą, puikius įgūdžius, pagrindus ir yra nuostabus lyderis. Tai neįtikėtinas krepšininkas. Nepanašu, kad jis mažina apsukas“, - kalbėjo M. Bonneris.
T. Duncanas nuolat sulaukia daugybės pagyrimų ne tik iš krepšinio specialistų, bet ir savo komandos draugų. 1997 metais į NBA žengęs aukštaūgis jiems – pavyzdys.
„Man labai pasisekė, kad žaidžiu su Timmy. Džiaugiuosi dėl to. Jis man tikras pavyzdys. Disciplina, atsidavimas krepšiniui ir „Spurs“ klubui yra neįtikėtini“, - teigė T. Parkeris.
T. Duncanas ir „Spurs“ klubas šiame sezone gali iškovoti penktąjį NBA titulą. Aukštaūgis net neslepia, kad nori išnaudoti šią progą. Juk karjeros pabaiga – ne taip ir toli.
„Aš tiesiog dievinu žaisti. Kai manęs čia nebus, pasiilgsiu viso to. Dėl šios priežasties mėgaujuosi kiekviena minute. Mano laikas tiksi, todėl ir per rungtynes, ir per treniruotes stengiuosi išspausti viską“, - kalbėjo krepšininkas.
