Trečiasis sezonas taip pat įsiminė tuo, kad LKL prarado abu pagrindinius rėmėjus, lygoje debiutavo Alytaus klubas, atkrintamosiose varžybose favoritams į atlapus kibo Šiaulių ir Plungės komandos, o finale neteisėjavo geriausiu Lietuvos arbitru laikomas Romualdas Brazauskas.
Šiuos ir kitus 1995-1996 metų sezono įvykius primins lrytas.lt, tęsiantis pasakojimą apie šiais metais dvidešimtmetį pažyminčios LKL istoriją. (II dalis). Pirmąją dalį skaitykite čia.
Ketvirtfinalyje – netikėta intriga
Ketvirtfinalio barjerą lengviausiai įveikė „Žalgiris“. Jis dukart sutriuškino „Neptūną“.
Dvejų rungtynių užteko ir „Sakalams“, pranokusiems reguliariajame sezone geriau žaidusią, bet prieš atkrintamąsias varžybas nukraujavusią „Šilutę“. Abu šių ekipų mačai vyko lygiai, tačiau „Sakalai“ truputėlį tiksliau žaidė paskutinėmis minutėmis.
Nelauktai sunkiai kelią į pusfinalį skynėsi reguliariojo sezono nugalėtojas „Atletas“, kuriam tikrą pirtį užkūrė „Šiauliai“.
Šiauliečiai pirmose rungtynėse namie įtikinamai įveikė favoritus 91:86 (nedidelis skirtumas neatspindėjo šeimininkų pranašumo, o nugalėtojų lyderis Mindaugas Žukauskas pelnė net 45 taškus), o antrose Kaune iki antrojo kėlinio vidurio pirmavo ir nusileido tik po dramatiškos pabaigos (75:78).
Parodyti visą galią „Atletui“ pavyko tik per lemiamas trečiąsias rungtynes. Jas kauniečiai įtikinamai laimėjo 77:64.
„Statyba“ sugebėjo pagąsdinti „Olimpą“. Vilniečiai laimėjo pirmąsias rungtynes, bet buvusio ilgamečio „Statybos“ trenerio Rimanto Endrijaičio treniruojami žemaičiai greitai padarė išvadas ir Plungėje varžovams nepaliko nė menkiausios galimybės.
Kur dingo 4 sekundės?
Gerokai pasikankinę ketvirtfinalyje „Atleto“ krepšininkai padarė reikiamas išvadas ir pusfinalio serijoje su „Sakalais“ parodė daug aukštesnės kokybės krepšinį. Atletiečiai varžovus sutriuškino tiek Vilniuje 95:78, tiek Kaune 113:77.
Intrigos trūkumą vienoje pusfinalio poroje su kaupu kompensavo įvykiai kitoje. Joje „Olimpas“ kaip lygus su lygiu kovojo su dukart LKL čempionu „Žalgiriu“.
Žemaitišką užsispyrimą „Olimpas“ parodė jau per pirmąsias rungtynes Plungėje. Šeimininkai visas 40 minučių mynė tituluotiems varžovams ant kulnų ir pralaimėjo tik 87:90. Galbūt „Žalgiris“ būtų turėjęs dar daugiau vargo, tačiau kauniečius tempė net 41 tašką įmetęs Rimas Kurtinaitis.
Dar įdomiau buvo Kaune. Pirmaujanti komanda nuolat keitėsi, o nugalėtoją paskutinėmis sekundėmis nulėmė didesnė „Žalgirio“ žaidėjų patirtis.
Likus žaisti 41 sek. rezultatas dar buvo lygus 71:71. Tada vieną baudą įmetė R. Kurtinaitis, o plungiškiams pradėjus ataką užgeso laikrodis. Po neilgos pauzės, per kurią aparatūra buvo sutaisyta, „Olimpas“ pratęsė puolimą, tačiau J. Vickery metimas buvo netaiklus. Iškart po to svečiai prasižengė, „Žalgirio“ puolėjas Kęstutis Šeštokas pataikė dar vieną baudą ir kauniečiai laimėjo 73:71.
Nors serijoje iki dviejų pergalių „Žalgiris“ iškovojo antrąją pergalę, oficialiai jo patekimas į finalą buvo patvirtintas tik kitą dieną.
„Olimpas“ dėl laikrodžio gedimo padavė protestą. Plungiškių teigimu, kai laikrodis užgeso žaisti liko 24 sek., o jį pataisius buvo nustatyta 20 sek. Vis dėlto LKL direktoratas nusprendė, kad „Olimpo“ pretenzijos nepagrįstos.
Lyderiai, bet ne favoritai
Nors „Atletas“ tapo reguliariojo sezono nugalėtoju ir laimėjo visas ketverias rungtynes su pagrindiniu varžovu, prieš finalo seriją dauguma krepšinio specialistų manė, kad lemiamą sezono mūšį turėtų laimėti „Žalgiris“.
„Lietuvos ryto“ dienraščiui apklausus kitų LKL komandų trenerius, „Atletą“ favoritu pavadino tik du: R. Endrijaitis („Olimpas“) ir Stasys Kaupys („Neptūnas“). Du strategai prognozuoti nesiryžo, o likę keturi – Antanas Sireika („Šiauliai“), Alfredas Vainauskas („Statyba“), Vytautas Poteliūnas („Savy“) ir Gintaras Leonavičius („Lietkabelis“) – įžvelgė daugiau „Žalgirio“ privalumų.
Ypač kategoriškas buvo A. Sireika: „Visada buvau įsitikinęs, kad laimės „Žalgiris“. Gal prireiks penkerių rungtynių, tačiau laimės „Žalgiris“. Galbūt jis nebėra toks solidus kaip prieš metus, bet dabar turi R. Kurtinaitį, kuris yra tikras komandos lyderis. Būtent lyderiai tokiose svarbiose rungtynėse ir atlieka pagrindinį vaidmenį. „Atleto“ žaidėjų pavardės nemažai sakančios, bet ši komanda nėra vientisas monolitas“.
Penkerias rungtynes trukusi finalo serija A. Sireikos įžvalgą patvirtino visais šimtu procentų.
Teisėjus pasirinko klubai
1996 metais LKL finalo rungtynės pirmą kartą buvo surengtos ne Kaune. Sporto halėje tomis dienomis vyko „Gintarinės poros“ sportinių šokių konkursas ir, nors abu klubai prašė nukelti lemiamos serijos pradžią, lygos vadovai keisti varžybų datą atsisakė.
Dėl to „Atletui“ teko ieškoti kitos arenos ir šio klubo vadovai nusprendė pirmąsias bei antrąsias finalo rungtynes žaisti Alytaus sporto rūmuose.
Finalininkus taip pat kvietė didesnę areną turėjęs Panevėžys, bet šis variantas „Atletui“ netiko. Krepšinio užkulisiuose buvo kalbama, kad atletiečiai vengė Panevėžio dėl tradiciškai didelio „Žalgirio“ populiarumo šiame mieste, kuris dar labiau padidėjo prie žalgiriečių vairo stojus iš Panevėžio kilusiam J. Kazlauskui.
Dzūkijoje „Atletas“ tikėjosi didesnių simpatijų, nes šioje komandoje žaidė alytiškis T. Pačėsas.
Kad būtų išvengta priekaištų dėl teisėjų skyrimo, LKL vadovai pirmą kartą leido klubams patiems pasirinkti tinkamiausius arbitrus. „Žalgiris“ ir „Atletas“ pateikė penkių kandidatų sąrašą, o finale pakaitomis teisėjavo trys abiejų klubų paminėti teisėjai: kauniečiai Kęstutis Pilipauskas ir Virginijus Dovidavičius bei vilnietis Gintautas Zalieckas. Tarp finalo teisėjų nepateko vilnietis Romualdas Brazauskas.
Tai buvo didelis akibrokštas, nes solidžiausią tarptautinę patirtį turėjęs R. Brazauskas 1995-1996 metų sezone buvo išrinktas geriausiu LKL teisėju.
„Atleto“ drama
Žais ar nežais Ž. Ilgauskas? Šis klausimas prieš finalą labiausiai kankino visus Lietuvos krepšinio gerbėjus. „Žaisiu“, - pirmųjų rungtynių išvakarėse tarė aukščiausias „Atleto“ krepšininkas.
Tiesa, jo konfliktas su „Atleto“ strategu Vladu Garastu dar ruseno, bet tiek krepšininkas, tiek treneris kalbėjo, kad dėl bendro tikslo nesutarimus nustums į šalį. Ž. Ilgauskas netgi pasirašė raštą, jog prisiima atsakomybę dėl galimų žaidimo pasekmių jo sveikatai.
Vis dėlto Alytuje sirgaliai Ž. Ilgausko aikštėje dar nepamatė. Bet jo ir nereikėjo. „Atletas“ laimėjo pirmąsias rungtynes 91:77, antrąsias – 81:71. Nugalėtojams sunkiau klostėsi pirmasis mačas, kurio 26-ąją min. „Atletas“ atsiliko 51:61. Tačiau iškart po to atletiečiai laimėjo 6 min. atkarpą 19:1 ir užsitikrino pirmąją pergalę.
Šešis kartus iš eilės „Žalgirį“ įveikęs „Atletas“ atsidūrė per žingsnį nuo trokštamo tikslo. Iki aukso žiedų trūko vienos pergalės, o kad ją pasiektų atletiečiai turėjo net tris bandymus. Tačiau „Atletas“ daugiau nelaimėjo, o serijos lūžiu tapo trečiųjų rungtynių 3-ąją min. atletiečius ištikusi nelaimė – pėdos traumą patyrė ir finale į aikštę daugiau negrįžo S. Štombergas.
Trečiųjų rungtynių 25-ąją min. („Žalgiris“ tuo metu pirmavo 47:45) V .Garastas pirmą kartą nuo suolo pakėlė Ž. Ilgauską. Tačiau ilgai nežaidęs vidurio puolėjas komandai niekuo nepadėjo. Netgi priešingai, vos Ž. Ilgauskui įėjus į aikštę žalgiriečiai spurtavo ir greitai nutolo nuo varžovų.
„Žalgiris“ nugalėjo 74:63, o beveik visas mikrodvikovas T. Brynui pralaimėjęs Ž. Ilgauskas nepelnė nė taško.
Likusių varžybų scenarijų rašė J. Kazlauskas. Jo auklėtiniai ketvirtąsias rungtynes laimėjo 88:68, penktąsias – 71:63.
Finalo serijoje „Žalgiris“ šventė pergalę 3:2 ir trečią kartą tapo LKL čempionu.
Geriausiojo laurai – R. Kurtinaičiui
Naudingiausias finalo žaidėjas tais laikais dar nebuvo renkamas. Jei būtų renkamas, prizą tikriausiai būtų gavęs R. Kurtinaitis. Kita vertus, finale labai gerai žaidė ir Darius Lukminas, o per trejas paskutines rungtynes atsigavo prieš tai į žaidimo duobę patekęs T. Brynas.
Be apdovanojimo R. Kurtinaitis neliko. „Žalgirio“ veteranas, kuriam 1996 metų gegužę sukako 36-eri, buvo išrinktas geriausiu reguliariojo sezono krepšininku. Rinkimuose R. Kurtinaitis surinko 120 balų ir toli aplenkė visus konkurentus. J. Vickery gavo 46 balus, S. Štombergas – 24, D. Edwardsas – 12.
Į pirmąjį geriausių krepšininkų penketą buvo išrinkti gynėjai R. Kurtinaitis (109 balai) ir J. Vickery (81), puolėjai S. Štombergas (111) ir Evaldas Jocys (59) iš „Olimpo“ bei vidurio puolėjas Eurelijus Žukauskas (107) iš „Neptūno“.
Į antrąjį penketą pateko gynėjai D. Lukminas (70) ir Darius Maskoliūnas (51) iš „Žalgirio“, puolėjai Dainius Adomaitis (57) iš „Statybos“ ir Gintautas Šivickas (52) iš „Sakalų“ bei vidurio puolėjas V. Praškevičius (94).
Geriausio trenerio rinkimuose V. Garastas (86) aplenkė J. Kazlauską (58) ir R. Endrijaitį (56).
Statistikos lyderiai
Nors „Šilutės“ legionierius D. Edwardsas sezono pabaigos Lietuvoje nesulaukė, jo pavardė puikavosi net kelių asmeninės statistikos sąrašų viršūnėje.
D. Edwardsas tapo rezultatyviausiu LKL žaidėju (vid. 23,2 tšk.), užėmė pirmąją vietą pagal rezultatyvius perdavimus (8,7) ir perimtus kamuolius (4,4). Be to, jis pasiekė du LKL rekordus: atliko 18 rezultatyvių perdavimų (1995 m. lapkričio 18 d. per rungtynes su „Savy“) ir perėmė 11 kamuolių (1995 m. gruodžio 8 d. per rungtynes su „Lietkabeliu“).
Pagal rezultatyvumą nuo „Šilutės“ amerikiečio mažiausiai atsiliko taikliarankis „Olimpo“ gynėjas J. Vickery (21,7), „Žalgirio“ žvaigždė R. Kurtinaitis (21,4), „Sakalų“ puolėjas G. Šivickas (20,5) ir „Statybos“ lyderis D. Adomaitis (20).
Daugiausia kamuolių atkovojo „Žalgirio“ aukštaūgis T. Brynas (9,8), aplenkęs „Neptūno“ vidurio puolėją E. Žukauską (8,8) ir „Atleto“ puolėją V. Praškevičių (8,5).
E. Žukauskas atsigriebė kitoje statistikos kategorijoje. Jis blokavo daugiausia metimų (3,9). Taikliausias lygos krepšininkas buvo „Sakalų“ gynėjas Andrius Giedraitis. Jis pirmavo ir pagal dvitaškių (63,5 proc.), ir pagal tritaškių (50 proc.) taiklumą. Baudas taikliausiai mėtė J.Vickery (91 proc.).
Dvejos Žvaigždžių rungtynės
Trečiąjį sezoną, kaip ir antrąjį, LKL vadovai sirgaliams padovanojo dvejas geriausių lygos krepšininkų rungtynes. Iš pradžių Alytuje įvyko LKL Žvaigždžių savaitgalis, po to Vilniuje – lietuvių ir legionierių rungtynės.
Žvaigždžių savaitgalis šįkart truko net dvi dienas. Pirmąją buvo surengti dėjimų ir tritaškių konkursai, antrąją Rytų ir Vakarų rungtynės. Vis dėlto šis eksperimentas nepasiteisino ir kitą sezoną LKL grąžino Europai labiau įprastą tvarką.
Dėjimų konkurso finale susirungė du šokliausi to meto Lietuvos krepšininkai, nuolatiniai tokių konkursų dalyviai D. Sirtautas ir Vaidas Jurgilas („Atletas“). Komisijai labiau patiko D.Sirtauto skrydžiai.
Į tritaškių konkurso finalą pateko J. Vickery ir T. Pačėsas. Abu snaiperiai surinko po 18 taškų, todėl buvo paskirta sutrumpinta papildoma serija. Ją laimėjo kanadietis 10:7.
Kitą dieną sirgaliai pamatė nuotaikingas ir krepšinio šou elementų kupinas Žvaigždžių rungtynes. Abiejų komandų žaidėjai buvo nusiteikę gerai papramogauti, todėl žiūrovams nebuvo liūdna. Vis dėlto pabaigoje krepšininkai surimtėjo ir ne juokais susigrūmė dėl pergalės. Ją išplėšė Rytų komanda 140:137.
Sirgalius truputį nuvylė tik teisėjai. Paskutinę akimirką Vakarų įžaidėjas D. Edwardsas tolimu šūviu bandė išlyginti rezultatą, bet jo metimą blokavo R. Kurtinaitis. Pratęsti krepšinio šventę norėję žiūrovai ir net žaidėjai reikalavo, kad R. Kurtinaičiui būtų skirta pražanga ir D. Edwardsas mestų tris baudas, tačiau teisėjai buvo neperkalbami.
Naudingiausio krepšininko prizą iš Alytaus išsivežė Rytų komandos ir „Sakalų“ vidurio puolėjas Milošas Babičius.
Žiemos pabaigoje Vilniuje buvo surengtos Lietuvių ir Legionierių rungtynės. Jas 83:81 laimėjo Lietuvių komanda.
