Kataras prašė pajėgios komandos iš Lietuvos ir ją gavo.
Iš LKL klubų žaidėjų sudaryta ekipa 85:71 ir 86:66 laimėjo dvejas kontrolines rungtynes prieš Kataro rinktinę praėjusią savaitę ir parsivežė daug įspūdžių iš vienos turtingiausių pasaulio šalių.
Norėjo pajėgių varžovų
Pernai Kataro krepšinio rinktinė treniravosi ir žaidė kontrolines rungtynes Lietuvoje, o šiemet pas save atvykti pakvietė lietuvius.
„Jie rengiasi Azijos pirmenybėms, tad prašė, kad atvyktume stiprios sudėties. Surinkome tokių žaidėjų, kad nebūtų gėda žaisti vilkint marškinėliais su užrašu „Lietuva”, – sakė mūsų šalies komandai vadovavęs Osvaldas Kurauskas.
Buvęs Klaipėdos „Neptūno” komandos krepšininkas, dabar šio klubo direktorius, į Katarą pakvietė profesionalių krepšininkų būrį.
Jame buvo praėjusį sezoną „Neptūnui” atstovavę Deividas Gailius, Martynas Mažeika, Vytautas Šarakauskas, Valdas Vasylius, Arnas Butkevičius, Simas Galdikas, „Prienų” žaidėjai Arnas Labuckas ir Arminas Urbutis, Mindaugas Girdžiūnas iš Kėdainių „Nevėžio”, Rolandas Alijevas iš „Šiaulių” ir Donatas Zavackas iš Rygos VEF.
Abejas rungtynes, kurios prasidėjo neįprastai vėlai – 22 val. 30 min., lietuviai įtikinamai laimėjo.
Kaip ir papildomą mačą, kuriame rezultatas buvo skaičiuojamas kas kėlinį.
„Pastaruoju metu Kataras daug investuoja į krepšinį, – pasakojo O.Kurauskas. – Jų treniruočių bazė – kaip visas mūsų Klaipėdos LCC universitetas. Mes rungtynes žaidėme arenoje, turinčioje apie 5 tūkst. žiūrovų vietų.
Be to, Kataro rinktinei vadovauja amerikietis treneris.”
Pasigedo šalto vandens
Seniai praėjo tie laikai, kai Kataras garsėjo tik kaip perlų rinkimo centras ir buvo viena skurdžiausių šalių Artimuosiuose Rytuose.
Prieš 70 metų aptikti milžiniški naftos ir dujų klodai pavertė Katarą turtinga valstybe, turinčia milžiniškų ambicijų.
„Mes daug metų nedrįstame pastatyti poros kilometrų ilgio tilto tarp Klaipėdos ir Neringos, o jie statys 44 km tiltą, kuris jungs Katarą ir Bahreiną. Tai rodo milžiniškas šalies galimybes”, – kalbėjo O.Kurauskas.
Jam paliko įspūdį ir vietos gyventojų atlyginimai. Automobilių stovėjimo aikštelėje dirbančio vyro mėnesio alga siekia apie 15 tūkst. realų (11 tūkst. litų), bet tą patį darbą atliekančiam užsieniečiui mokama keliskart mažiau.
Lietuvos krepšininkus Dohoje lydėjo 40 laipsnių temperatūra, todėl tokiame karštyje šaltas vanduo tapo prabanga.
O.Kurauskas tai patyrė viešbučio vonioje, kur šalto vandens rasti nepavyko – geriausiu atveju duše bėgo šiltas vanduo: „Vėliau man pasakojo, kad dėl įkaitusios žemės tik 5 žvaigždučių viešbučiuose galima rasti šalto vandens. Kitur teka karštas arba šiltas.”
Snaiperis į aikštę nesiveržia
Kartu su Lietuvos komanda į Katarą turėjo vykti ir A.Macijauskas.
Jam buvo padaryta viza, tačiau paskutinę akimirka buvusį Lietuvos rinktinės krepšininką sulaikė šeimos reikalai.
„Planavau ten vykti, bet atsisakiau dėl šeiminių aplinkybių. Nenorėjau palikti vaikų namuose”, – sakė A.Macijauskas.
Į Katarą jis būtų vykęs kaip O.Kurausko padėjėjas, o ne kaip krepšininkas.
A.Macijauskas tašką krepšininko karjeroje padėjo prieš trejus metus būdamas 30-ies, kai Achilo sausgyslės operacijos ir netinkamos reabilitacijos pasekmės atsiliepė nugarai.
Vengdamas dar vienos operacijos jis padėjo kamuolį į šalį, nors dalis jo bendražygių jaunimo rinktinėse – Robertas Javtokas, D.Zavackas – dar žaidžia aukščiausiu lygiu.
„Mano traukinys jau nuvažiavo, – „Lietuvos rytui” sakė A.Macijauskas. – Kai nebežaidi kelerius metus, tampi panašus į tuos mėgėjus, kurie dažnai žaidžia gatvėje ar sporto salėje.
Krepšinio įgūdžiai nėra amžini. Kelerius metus nesitreniravęs cirko akrobatas irgi vargu ar pereitų lynu.
Žmogus net gimtąją kalbą primiršta ir 2–3 metus ja nebendravęs ima kalbėti su akcentu.
Taip pat yra ir krepšinyje – kamuolys neklauso, varymo ir metimo technika nebetenkina.
Gražiai žaidžiu tik savo prisiminimuose.”
Per karjerą „Neptūno”, Vilniaus „Lietuvos ryto”, Vitorijos „Tau Ceramica”, „New Orleans Hornets” ir Pirėjo „Olympiakos” klubuose, taip pat ir Lietuvos rinktinėje žaidęs snaiperis pastaruoju metu retai žaidžia krepšinį ir mieliau šaiposi iš savo sportinės formos.
„Esu gražiai apaugęs lašinukais, vieną kartą per savaitę minu dviratį Vingio parke – toks tas mano sportavimas”, – kalbėjo A.Macijauskas.
Laisvo laiko sau buvęs krepšininkas turi mažiau, nes šeimoje auga du vaikai – dvejų metų sūnus ir prieš tris mėnesius gimusi duktė.
„Kas turi vaikų, bet nesamdo auklių, tas mane supranta. Dienos grafikas ir įtemptas, ir labai malonus”, – sakė A.Macijauskas.
