Jis jau trečią kartą bando prasimušti į Lietuvos krepšinio rinktinę, yra vienas iš dviejų NBA žaidžiančių lietuvių, bet vis dar lieka paslaptis daugybei šalies krepšinio sirgalių.
Lietuvoje jį matėme žaidžiantį daugiau nei prieš ketverius metus, kai dar atstovavo Kauno „Baltams”, buvo jaunas, bet jau velniškai talentingas ir dėl to kruopščiai saugomas artimųjų nuo pernelyg didelio dėmesio.
Po to buvo du sezonai Trevizo „Benetton” (Italija) ir vienas Sopoto „Prokom” (Lenkija).
Praėjusį sezoną D.Motiejūnas atsidūrė ten, kur ir turėjo būti, – NBA, sudaręs ilgalaikę sutartį su „Houston Rockets”.
Tikriausiai jis turėjo būti anksčiau ir Lietuvos rinktinėje.
Nesėkmingi bandymai prasimušti į galutinį dvyliktuką 2010 ir 2011 metų vasarą nuvylė jauną žaidėją tiek, kad D.Motiejūnas nebeatsiliepė į Kęstučio Kemzūros kvietimą prisidėti prie komandos pernai.
Bet šiemet 22 metų 213 cm ūgio krepšininkas trečiąsyk beldžiasi į rinktinės duris su per kraštus besiveržiančia energija per treniruotes.
Šis interviu su D.Motiejūnu po Lietuvos rinktinės rytinių pratybų Kaune – proga sužinoti apie šį talentingą vaikiną kaip asmenybę. O ką jis gali aikštėje, nėra abejonių, pamatysime per Europos čempionatą rugsėjo 4–22 dienomis Slovėnijoje.
– Donatai, kuria sporto šaka, be krepšinio, domitės labiausiai? – „Lietuvos rytas” paklausė D.Motiejūno.
– Futbolu. Gyvendamas Hjustone, kai nėra treniruočių, dažnai įsijungiu futbolo rungtynes.
Laikas tam tinkamas – Europoje futbolas žaidžiamas vakare, o Jungtinėse Valstijose rungtynes galiu tiesiogiai žiūrėti rytą ar dieną.
– Gegužę socialiniame tinkle džiaugėtės Miuncheno „Bayern” futbolininkams iškovojus Čempionų lygos taurę. Ar tai mėgstamiausia jūsų komanda?
– Jau seniai seku, kaip sekasi Miuncheno futbolininkams. Per ketverius pastaruosius metus jiems dusyk nepavyko laimėti finalo Čempionų lygoje.
Tai buvo trečiasis bandymas ir pagaliau sėkmingas.
Daug mano pažįstamų finale sirgo už Dortmundo „Borussia”, nes jautė simpatijų jaunai ekipai.
Tačiau „Bayern” kiekvienais metais žaidžia gerą futbolą. Tikrai apsidžiaugiau, kai Miunchenas laimėjo.
– Kuri krepšinio komanda, be „Houston Rockets”, yra arčiausiai širdies?
– Tikriausiai Kauno „Žalgiris”.
Augau Kaune, žaidžiau „Žalgirio” dublerių komandoje ir su ja laimėjau Nacionalinę krepšinio lygą.
Aš pažįstu daug tų laikų „Žalgirio” žaidėjų, todėl ir palaikau juos.
– Kodėl iš Hjustono vasarą užsukote į Italijos miestą Trevizą?
– Tai mažas miestas, bet jame liko daug artimų man žmonių.
Kai aš dvejus metus rungtyniavau „Benetton”, tie žmonės mane priėmė kaip į šeimą.
Ten lankantis visada malonu pasikalbėti su bičiuliais.
Iki šiol Trevize apsilankydavau kasmet – tai vienas mėgstamiausių mano miestų. Matyt, važinėsiu ten kasmet ir toliau.
– Ar jums patinka NBA prilipdyta pravardė D-Mo?
– Man netrukdo. Ši pravardė nei ką nors prideda, nei atima.
– Koks kamuolio dėjimas į krepšį pastaraisiais metais labiausiai įstrigo?
– Turbūt Lenkijos pirmenybėse, kai jas pernai laimėjome su Sopoto „Prokom” komanda.
Vienose svarbiausių sezono rungtynių man pavyko įdėti per varžovą lemiamu momentu. Tikriausiai tai buvo pats smagiausias dėjimas į krepšį.
– Ką jaučiate, kai varžovas įkrauna per jus?
– To dar neteko patirti.
Žinoma, kada nors galbūt taip atsitiks ir tai nebus nieko bloga.
Jei net dirbi gindamasis, stengiesi, visko pasitaiko. Jeigu kas nors laisvas įdeda kamuolį į krepšį, vadinasi, prastai gyneisi.
Tai tas pat, kaip gauti „stogą”. Jei atakuosi tik iš vidutinio nuotolio ir nesiverši prie krepšio, vargu ar kas nors kada nors blokuos tavo metimą. Dažniau tai gresia, kai žaidi agresyviai, bandai padėti komandai.
– Kada pastarąjį kartą buvote nubaustas technine pražanga?
– Negaliu atsiminti. Turbūt labai seniai.
– Vadinasi, aikštėje pavyksta valdyti emocijas?
– Nesu iš tų, kuriuos lengva išvesti iš kantrybės. Bet jeigu taip nutinka, galiu pasakyti varžovui daug ką.
Kol kas lyg ir pavyksta save kontroliuoti. Praėjusį NBA sezoną pasitaikė momentų, kai teisėjai, kurie paprastai mažiau gerbia lygos naujokus, kelis kartus sušvilpė keistas pražangas.
Vienas jų vėliau man net pripažino suklydęs.
Nepykau. Sakiau, kad viskas gerai, visi padarome klaidų.
Man patinka, kai teisėjai išdrįsta pripažinti klaidą. Kartais jie peržiūri ekrane kurį nors epizodą per pertrauką ir vėliau atsiprašo. Gerai, kai žaidėjai ir arbitrai sugeba bendrauti.
– Kaip reaguojate, kai varžovas šnekomis aikštėje bando išvesti iš pusiausvyros?
– Man tai visiškai netrukdo. Kalbėti mėgstančių žaidėjų NBA yra ne vienas, bet neturiu dėl to jokių problemų.
Tokį daug šnekantį kartais pavyksta suklaidinti ir pelnyti taškų. Nusijuokiu sau ir man to užtenka.
Užtenka vien to, kad jis suvokia, jog apmoviau.
– Daugiau kalbate aikštėje ar už jos ribų?
– Aikštėje. Juk žaidžiant labai svarbu daug kalbėti, kad žinotume, kada keistis dengiamais žaidėjais. Tai padeda ginantis.
Mano treneriai įkalė į galvą: „Gera komanda aikštėje visada turi girdėtis.”
– Kokios muzikos mėgstate klausytis prieš rungtynes?
– Kaip kokią dieną užplaukia, bet patinka įvairūs muzikos stiliai – repas, hiphopas, kartais ir sunkusis rokas. Viskas priklauso nuo nuotaikos.
Dažniausiai muzikos klausausi važiuodamas automobiliu.
– Ar labai svarbu, su kokiais sportbačiais žaisti?
– Visai ne. Tik žiūriu, kad būtų patogūs.
– Kiek jums svarbūs uždirbti pinigai?
– Niekada neskaičiuoju pinigų. Žaidžiu tikrai ne tam, kad žiauriai daug uždirbčiau. Aš žaidžiu krepšinį, nes jį myliu.
Jei būčiau gimęs prieš 20 metų, kai krepšinyje nebuvo tiek pinigų, vis tiek būčiau žaidęs.
– Ar po rungtynių mėgstate bendrauti – atsakote į draugų ir artimųjų trumpąsias žinutes?
– Artimų draugų niekada neturėjau daug.
Naujų draugų pastaruoju metu beveik neįgijau, bet su tais, su kuriais bendrauju daug metų, mielai palaikau ryšį.
Žinoma, pasitaiko, kad po prastų rungtynių nuotaika būna bjauri ir atsakau tik kitą dieną. Bet vis tiek stengiuosi atsakyti.
– Kaip reagavote, kad „Houston Rockets” skautų direktoriumi dirbęs Artūras Karnišovas nutarė persikelti į „Denver Nuggets” ir tapti generalinio vadybininko padėjėju?
– Džiaugiuosi dėl jo – Artūrui tai dar vienas žingsnis į priekį darant karjerą NBA.
Manau, tik laiko klausimas, kada jis taps generaliniu vadybininku ir valdys kurį nors klubą. Jis ne vienus metus sukasi NBA virtuvėje ir darbą atlieka gerai.
Artūras labai padėjo man praėjusį sezoną „Rockets” klube, bet dabar visa širdimi džiaugiuosi dėl jo. Pasakiau jam tai ir asmeniškai.
– Ar šiemet sužinojote ką nors nauja apie kitus krepšininkus rinktinėje?
– Matau juos nebe pirmą kartą, visus neblogai pažįstu.
Visi stengiasi, kad komandoje būtų gera atmosfera ir moka pajuokauti.
– Su Lietuvos rinktine dirbate antrą savaitę. Ar jau žinote, kokioje pozicijoje – sunkiojo puolėjo ar „centro” – jus norėtų matyti J.Kazlauskas?
– Žinau tik tiek, kad žaisime krepšinį. Aš eisiu ir žaisiu ten, kur norės treneris.
Man nėra didelio skirtumo. Jei treneris matys, kad kurioje nors pozicijoje galiu padėti komandai labiau, aš ten ir žaisiu.
– Nors iki Europos čempionato dar liko 38 dienos, ar turite nuojautą, ką Lietuvos rinktinė gali nuveikti Slovėnijoje?
– Mes turime laimėti viską. Todėl ir esame čia.
Visi dirbame su išskirtine nuotaika. Treneris vis spaudžia, kad judėtume pergalių kryptimi.
Rinktinės pasirengimas
Stovyklos
Liepos 23–30 d. Kaunas.
Liepos 31–rugpjūčio 10 d. Klaipėda.
Rugpjūčio 11–14 d. Panevėžys.
Rugpjūčio 18–25 d. Vilnius.
Rugpjūčio 26–29 d. Atėnai.
Rugpjūčio 30–rugsėjo 1 d. Kaunas.
Kontrolinės rungtynės
Rugpjūčio 5 d. Kėdainiai. Lietuva – Belgija.
Rugpjūčio 6 d. Kaunas. Lietuva – Belgija.
Rugpjūčio 12 d. Panevėžys. Lietuva – Švedija.
Rugpjūčio 17 d. Skopjė. Makedonija – Lietuva.
Rugpjūčio 21 d. Vilnius. Lietuva – Suomija.
Rugpjūčio 22 d. Vilnius. Lietuva – Rusija.
Rugpjūčio 23 d. Vilnius. Lietuva – Čekija.
Rugpjūčio 27 d. Atėnai. Italija – Lietuva.
Rugpjūčio 28 d. Atėnai. Graikija – Lietuva.
Rugpjūčio 29 d. Atėnai. Bosnija ir Hercegovina – Lietuva.
Rugsėjo 1 d. Kaunas. Lietuva – Gruzija.
