D. Lavrinovičius
Kauno „Žalgiris“.
Lietuvos rinktinėje žaidė 86 rungtynes, pelnė 724 taškus. Debiutavo 2005 m. Dalyvavo 2005, 2007 ir 2009 m. Europos, 2006 m. pasaulio čempionatuose, 2008 m. olimpinėse žaidynėse.
Po šešerių metų pertraukos į Kauno „Žalgirį“ grįžęs Darjušas Lavrinovičius nesunkiai įrodė, kad vis dar yra aukšto lygio krepšininkas ir nesėkmingas 2011-2012 metų sezonas Maskvos CSKA ekipoje tebuvo nesusipratimas.
Tiesa, galingiausiai D.Lavrinovičius žaidė pirmoje sezono dalyje, kai Eurolygos pirmajame etape pelnydavo 11,5 taško ir atkovodavo 4 kamuolius. „Top 16“ etape jis įmesdavo jau tik 7,3 taško ir atkovodavo 3,8 kamuolio.
Puolėjo vidurkį gerokai kilstelėjo dvejos rungtynės, per kurias jis pelnė po 24 taškus ir pasiekė, o po to pakartojo „Žalgirio“ žaidėjų sezono asmeninio rezultatyvumo rekordą. Tačiau daug dažniau D.Lavrinovičius aikštę palikdavo pataikęs vos vieną ar du metimus ir surinkęs kuklius 4-7 taškus. D.Lavrinovičiaus viso Eurolygos sezono vidurkis buvo 8,9 taško ir 3,8 atkovoto kamuolio. Jungtinėje lygoje jis pelnydavo 8,4 taško ir atkovodavo 3,4 kamuolio, Lietuvos lygoje įmesdavo 11,1 taško ir atkovodavo 3,5 kamuolio.
K. Lavrinovičius
Kauno „Žalgiris“
Lietuvos rinktinėje žaidė 146 rungtynes, pelnė 1301 tašką. Debiutavo 2002 m. Dalyvavo 2003, 2005, 2007, 2009 ir 2011 m. Europos, 2006 m. pasaulio čempionatuose, 2004 ir 2008 m. olimpinėse žaidynėse.
Kartu Kauno „Žalgiryje“ žaidusių brolių Darjušo ir Kšištofo Lavrinovičių statistika buvo labai panaši, tačiau susidėjo iš skirtingų komponentų.
K. Lavrinovičius rungtyniavo daug stabiliau ir, išskyrus Eurolygos reguliarųjį sezoną, lenkė brolį pagal svarbiausius statistikos rodiklius.
Lėtai įsibėgėjęs Kšištofas pirmajame Eurolygos etape pelnydavo tik 5,5 taško ir atkovodavo 4,7 kamuolio. Užtat „Top 16“ turnyre savo statistiką pagerino iki 10,7 taško ir 4,7 atkovoto kamuolio.
Per visą Eurolygos sezoną K.Lavrinovičius įmesdavo 8,5 taško ir atkovodavo 4 kamuolius, Jungtinėje lygoje pelnydavo 11,8 taško ir atkovodavo 4,8 kamuolio, LKL pelnydavo 11,6 taško ir atkovodavo 4,2 kamuolio.
Brolių taiklumas buvo labai panašus. Eurolygoje Kšištofas pataikydavo 57,1 proc. dvitaškių ir 36,5 proc. tritaškių, Darjušas – 58,6 proc. dvitaškių ir 33,3 proc. tritaškių. Jungtinėje lygoje metant Kšištofui tikslą pasiekė 56,1 proc. dvitaškių ir 47,5 proc. tritaškių, atakuojant Darjušui – 51 proc. dvitaškių ir 40 proc. tritaškių.
R. Javtokas
Kauno „Žalgiris“
Lietuvos rinktinėje žaidė 157 rungtynes, pelnė 993 taškus. Debiutavo 2000 m. Dalyvavo 2001, 2005, 2007, 2009 ir 2011 m. Europos, 2006 ir 2010 m. pasaulio čempionatuose, 2004 ir 2008 m. olimpinėse žaidynėse.
Robertas Javtokas gerą pusmetį praleido užribyje dėl pėdos traumos, kurią praėjusių metų vasarą patyrė Lietuvos rinktinės stovykloje.
Rinktinės kapitonui rugpjūčio pabaigoje buvo atlikta pėdos operacija, ir į aikštę jis grįžo tik šių metų vasarį.
Suprantama, 33 metų vidurio puolėjas sustiprino Kauno „Žalgirio“ priekinę liniją, bet žaidė gana nedaug. Eurolygoje jis per 15 min. pelnydavo 4 taškus ir atkovodavo 2,9 kamuolio, Jungtinėje lygoje per 15,9 min. įmesadvo 4,3 taško ir atkovodavo 3,1 kamuolio.
R.Javtokas atrodė labai sulėtėjęs ir neretai net po varžovų krepšiu būdamas laisvas nespėdavo rezultatyviai užbaigti atakos. Žalgirietis tik kartais tarsi prisimindavo geriausius laikus ir nudžiugindavo sirgalius galingais dėjimais.
Nors R.Javtokas dažniausiai mesdavo iš labai arti, jo dvitaškių taiklumas Eurolygoje buvo tik 54,5 proc., Jungtinėje lygoje – 51,4 proc. Tik LKL čempionate, kur varžovų meistriškumas daug žemesnis, R.Javtokas įmesdavo 68,5 proc. dvitaškių.
