T. Delininkaitis prieš 10 metų pirmą kartą išgirdo savo pavardę tarp kandidatų į Lietuvos rinktinę.
Tačiau prireikė dar kelių vasarų, kad klaipėdietis patektų į pagrindinę jos sudėtį.
2006 metais rinktinėje debiutavęs ir pasaulio čempionate žaidęs gynėjas tik 2007-ųjų vasarą nesulaukė kvietimo, o vėliau visada rasdavo savo vietą nacionalinės komandos dvyliktuke.
Dešimtmetis prabėgo akimirksniu, ir 31 metų 190 cm ūgio gynėjas jau tapo vienu vyriausių nacionalinės komandos žaidėjų. Tiesa, po sezono Ukrainoje krepšininkas abejojo, kad vėl bus pakviestas, kai rinktinės vairą perėmė Jonas Kazlauskas.
„Labai apsidžiaugiau sulaukęs kvietimo. Tačiau šią vasarą savo galimybes vertinau 50 su 50 – ir tikėjausi, ir nesitikėjau. Maniau, kad šią vasarą labiau kvies jaunimą, todėl buvo daugiau dvejonių. Bet vis dėlto pakvietė, dėl to džiaugiuosi ir esu čia”, – sakė T. Delininkaitis.
Šiandien jis ir kiti rinktinės kandidatai po beveik trijų savaičių žais pirmąjį kontrolinį mačą – Kėdainiuose su Belgijos komanda. Rytoj antrasis mačas – Kaune.
Interviu su rinktinės senbuviu – apie pirmuosius žingsnius rinktinėje, keistą sezoną Ukrainoje ir galbūt paskutinę vasarą nacionalinėje komandoje.
– Tomai, ar prisimenate savo pirmąsias vasaras rinktinėje? – lrytas.lt paklausė T.Delininkaičio.
– Nuo 2003 metų kvietimo nesulaukiau tiktai kartą – 2007 metais.
Prisimenu, kad pirmą vasarą rinktinės stovykloje buvau labai trumpai, mane greit „atkabino” – dar buvau jaunas, nepatyręs. Bet jau tada apėmė didelis džiaugsmas, kad pakvietė. Juk tai kiekvieno sportininko, kiekvieno krepšininko svajonė.
O didžiausia mano svajonė išsipildė 2006 metais, kai patekau į pagrindinį dvyliktuką.
– Esate vienas vyriausių rinktinės žaidėjų – už jus vyresni tik Robertas Javtokas ir broliai Lavrinovičiai.
Jaučiate, kad esate rinktinės senbuvis?
– Nelabai jaučiuosi senas. Aišku, pažiūrėjus į pasą tai matyti, niekur nuo to nepabėgsi. Tačiau aikštėje už kitus senesnis tikrai nesijaučiu.
– Ar jaunimas klauso, klausia patarimų?
– Man dar pačiam tų patarimų reikia. (Juokiasi.) Dar yra daug kur tobulėti.
– Rinktinėje dažnai žaisdavote ir kaip įžaidėjas, ir atakuojantysis gynėjas. Šią vasarą rinktinėje šių pozicijų žaidėjų yra daug – Mantas Kalnietis, Adas Juškevičius, Renaldas Seibutis, Martynas Gecevičius, Martynas Pocius. Kaip jaučiatės tokioje kompanijoje?
– Jau ne kartą esu sakęs, kad aikštėje geriausiai jaučiuosi žaisdamas kaip atakuojantysis gynėjas.
Kai rungtyniavau Klaipėdos „Neptūne” ar J. Kazlausko treniruojamame Vilniaus „Lietuvos ryte”, tekdavo atsidurti įžaidėjo pozicijoje.
Tačiau nuo mažens sporto mokykloje būdavau atakuojantysis gynėjas.
Aišku, reikalui esant, galiu įžaisti kamuolį, parodyti derinį – problemos dėl to nėra.
Konkurencija? Ji rinktinėje visada yra ir visada buvo – tai yra normalu. Čia susirenka geriausi krepšininkai, o sveika konkurencija visada reikalinga.
– Esate vienas iš tų žaidėjų, kurie niekada neatsisakė padėti rinktinei.
Ar gali taip būti, kad ateityje norėdamas patausoti kūną klubų sezonui vasarą skirsite poilsiui?
– Galbūt jau kitą vasarą dvejosiu, ar važiuoti – jaučiu traumų pasekmes, skauda ir kelius, ir „achilus”.
Juolab kad auga neblogas jaunimas, kuris gali mus pakeisti. Nereikia užsisėdėti – reikia duoti šansą geresniems ir talentingesniems.
– Ar tai reiškia, kad ši vasara rinktinėje T. Delininkaičiui – paskutinė?
– Nenoriu tokių pareiškimų, bet greičiausiai taip.
– Praėjusį sezoną atstovavote kukliam Ukrainos klubui Čerkasų „Mavpy”. Esate minėjęs, kad į šį klubą tikrai nenorėsite grįžti.
– Į tą klubą važiavau ne savo noru. Ilgai neturėjau kontrakto, nebuvo gero pasiūlymo, o sėdėti be krepšinio nenorėjau.
Pasiūlymą iš Čerkasų priėmiau neturėdamas kito pasirinkimo.
Nesu griežtai pasakęs, kad nebenorėčiau grįžti žaisti į Ukrainą. Yra komandos kituose miestuose – Kijeve, Donecke. Kodėl ne? Jeigu pasitaikytų galimybė ir komanda norėtų, sutikčiau.
Kitos Ukrainos komandos pasižymi tik tuo, kad turi pinigų. Visa kita – klubo tvarka, kelionės – nedžiugina.
Keturios ar penkios komandos gali sau leisti skraidyti lėktuvais, kitoms lieka kelionės autobusais. O keliai ten nėra labai geri, autobusai – ne patys minkščiausi.
Į rungtynes nuvažiuoti dar nieko baisaus, bet po mačo, kai sužaidi po 30–35 minutes, kojas maudžia, norisi išsitiesti, o nėra kaip. Nesijauti tada patogiai.
– Bet praėjusį sezoną patyrėte ką nors ir teigiamo?
– Aš džiaugiuosi, kad gavau labai daug žaisti. Man tai buvo smagiausia, nes esu toks žaidėjas, kuris labai nemėgsta sėdėti ant suolo.
Man tai buvo didelis pliusas, nes prieš tai sezoną Kauno „Žalgiryje” aštuonis mėnesius prasėdėjau ant suolo. Žaisti po 12 minučių su 3–4 keitimais nebuvo smagu.
Tik pabaigoje, kai išvyko Sonny Weemsas, DeJuanas Collinsas, o Vytenis Lipkevičius buvo traumuotas, treneris nebeturėjo žaidėjų, tad leido man žaisti.
Aš atsigavau psichologiškai ir galiausiai tapau naudingiausiu LKL finalo serijos žaidėju.
Aš toks krepšininkas, kuris nori žaisti, ir man reikia daug laiko aikštėje. O sezonas „Mavpy” komandoje man vėl suteikė pasitikėjimo, nes kai sėdi ant suolo, nelabai savimi pasitiki.
Dėl kito sezono dar nieko nežinau – bus matyti. Kol kas esu susitelkęs į rinktinę – norisi, kad komanda pasirodytų kuo geriau, taip pat ir pats asmeniškai.
Mintys apie klubą dabar yra antraeilės. Pasiūlymų yra, bet laukiu vis geresnio. (Šypteli.)
– Ar pasiūlymų iš Lietuvos klubų yra?
– Buvo kalbų su „Žalgiriu”, bet dėl tam tikrų priežasčių nepavyko susitarti.
Rinktinė T. Delininkaičio akimis:
– Kurie krepšininkai yra didžiausi pokštininkai?
– Broliai Lavrinovičiai. Čia jiems nėra lygių.
- Kuris geresnis pokštininkas - Darjušas ar Kšyštofas?
- Tikrai nepasakyčiau, kuris - abu vienodai juokauja.
- Tyliausi rinktinės žaidėjai?
- Galbūt Mindaugas Kuzminskas su Čižu (Vyteniu Čižausku - red.). Kažkodėl M. Kuzminskas, bent jau šioje rinktinėje, tylus.
- Fiziškai stipriausias žaidėjas?
- Kad neįžeisčiau kitų (juokiasi). Galbūt Robertas Javtokas ir Jonas Valančiūnas.
- Greičiausias rinktinės narys?
- Renaldas Seibutis.
- Atletiškiausi rinktinės žaidėjai?
- Iš „mažiukų“ - Mantas Kalnietis, iš aukštaūgių - J. Valančiūnas.
- Ramiausias rinktinės žaidėjas aikštėje?
- Kad ir kaip keista - Čižas. Kaip jaunas žaidėjas jis aikštėje šaltakraujiškas, ramiai vadovauja. Man paliko įspūdį.
- Kuris rinktinės žaidėjas daugiausia nusimano apie automobilius?
- Tikras lyderis čia - R. Javtokas.
- Kas geriausiai žaidžia kompiuterinius žaidimus?
- Jeigu kalbėtume apie futbolą, nepralenkiamas būtų M. Kalnietis. Nežinau, ar jaunimas dabar žaidžia.
- Aktyviausias socialinių tinklapių „Facebook“ ar „Twitter“ narys rinktinėje?
- Martynas Pocius. Pats esu susikūręs „Facebook“ profilį, bet naudojuosi retai.
