Grįžta po dešimties metų
Švedijos rinktinė į Europos čempionato baigiamąjį turnyrą grįžta po ilgos pertraukos. Praėjusį sykį švedai su stipriausiomis žemyno komandomis varžėsi 2003-aisiais, kai pirmenybės vyko jų šalyje, o auksą iškovojo Šarūno Jasikevičiaus vedama Lietuvos rinktinė.
Tada švedams, kaip šeimininkams, nereikėjo kautis dėl patekimo į finalo etapą, o aikštėje kelialapį į Europos čempionatą Švedijos krepšininkai pastarąjį sykį iškovojo dar seniau – 1995-aisiais.
Suprantama, retai su aukščiausio lygio varžovais žaidžiančiai Švedijos rinktinei vien patekimas į baigiamąjį etapą yra tarsi svajonės išsipildymas, o kai kuriems savo šalies klubuose rungtyniaujantiems krepšininkams didelė šventė yra net ir galimybė per draugiškas rungtynes atsidurti aikštėje su Lietuvos krepšinio žvaigždėmis.
„Lietuvos rinktinė sudaryta iš aukščiausio lygio krepšininkų. Tačiau vien tai, kad tokia galinga komanda nori su mumis žaisti, rodo, jog mus gerbia“, - prieš kelionę į Lietuvą džiaugėsi Švedijos rinktinės ir Sioderteljės „Kings“ klubo gynėjas Dino Pita.
Lėmė paskutinės rungtynės
Europos čempionate komandų skaičių padidinus nuo 16 iki 24 patekti į baigiamąjį etapą tapo lengviau. Kita vertus, žemyno krepšinio vidutiniokams atrankos turnyre vis tiek tenka kovoti labai rimtai.
Švedijos krepšininkai pernai dėl savo likimo drebėjo iki paskutiniųjų rungtynių. B grupėje, kurioje žaidė „mėlyni-geltoni“, aiški lyderė buvo Vokietijos rinktinė, laimėjusi visas aštuonerias rungtynes, o dėl dviejų kitų kelialapių susikovė Švedijos, Bulgarijos ir Azerbaidžano komandos.
Visos trys ekipos pasiekė po 4 pergales, tad teko skaičiuoti įmestus ir praleistus taškus tarpusavio mačuose. Pagal šį rodiklį geresni buvo ir kelialapius į Slovėniją gavo švedai bei bulgarai.
„Jaučiuosi neįtikėtinai, - iš džiaugsmo šokinėjo Švedijos rinktinės gynėjas Thomasas Massamba. – Sirgaliai mus taip karštai palaikė (per paskutines Noršiopinge vykusias rungtynes į areną atėjo apie 3000 žiūrovų – red.past.), kad neturėjome teisės jų nuvilti. Didžiuojuosi, jog esu šios komandos dalis“.
Iš Kongo Demokratinės Respublikos kilęs Th.Massamba buvo pagrindinis Švedijos rinktinės įžaidėjas. Per atrankos varžybas daugiau laiko negu jis aikštėje praleisdavo tik švedų superžvaigždė Jonasas Jerebko, kuris žaisdavo 31,4 min. ir pelnydavo 20,3 taško.
Prie komandos sėkmės taip pat labai solidžiai prisidėjo Christianas Marakeris (13,3 tšk.), Kenny Grantas (10,9 tšk.) ir Joakimas Kjellbomas (10,5 tšk.).
Turi du NBA žaidėjus
Nors Švedija niekada nebuvo laikoma krepšinio šalimi, ji į Slovėniją žada atsivežti net du NBA rungtyniaujančius krepšininkus.
Greta J.Jerebko už Švedijos garbę ketina kovoti pastaruosius septynerius metus JAV gyvenantis Jeffery Tayloras.
26 metų J.Jerebko jau gali save vadinti NBA senbuviu. 208 cm ūgio švedas nuo 2009 metų vilki „Detroit Pistons“ klubo aprangą, o praėjusį sezoną stipriausioje pasaulio lygoje pelnydavo 7,7 taško ir atkovodavo 3,8 kamuolio.
Švedijos krepšinio veidu vadinamam puolėjui sėkmingiausias buvo debiuto sezonas (2009-2010 metų).
Tada J.Jerebko įmesdavo 9,3 taško, atkovodavo 6 kamuolius ir pateko į antrąjį geriausių NBA naujokų penketą. Tačiau 2010 metų spalį krepšininkui trūko Achilo sausgyslė ir J.Jerebko visus metus praleido užribyje. Grįžęs į aikštę jis vis dar nesugeba pakilti iki to paties lygio.
J.Tayloro patirtis NBA arenose kur kas kuklesnė. 24 metų gynėjas tik pernai tapo „Charlotte Bobcats“ žaidėju ir pirmąjį sezoną įmesdavo 6,1 taško.
Vis dėlto debiutu švedas nenusivylė. „Pirmasis sezonas NBA lygoje buvo ypatingas. Rengiausi debiutui, bet suvokti, kas iš tikrųjų yra NBA, galima tik joje žaidžiant. Jau per pirmąjį sezoną sutvirtėjau ir fiziškai, ir psichologiškai. Dabar geriau suprantu, ką privalau daryti, kad tapčiau dar geresniu krepšininku“, - pasakojo 201 cm ūgio J.Tayloras.
Švedas – amerikiečio sūnus
J.Tayloro pavardė išduoda, kad jo gyslomis teka ne vien švediškas kraujas. „Bobcats“ žaidėjo tėvas – amerikietis, buvęs krepšininkas Jeffas Tayloras, trumpai rungtyniavęs NBA lygoje, po to atstovavęs Švedijos klubams, susituokęs su švede ir likęs gyventi Europoje.
Jei J.Tayloras-vyresnysis dėl krepšinio iš Amerikos persikėlė į Europą, tai jo sūnus išvyko priešinga kryptimi. Kai Jeffery buvo 17 metų, Taylorų šeima nusprendė, kad gabiam jaunuoliui krepšinio paslapčių reikėtų mokytis šio žaidimo tėvynėje, ir išsiuntė savo atžalą į vieną Naujosios Meksikos vidurinę mokyklą. Po to J.Tayloras-jaunesnysis mokėsi Vanderbilto universitete ir galiausiai prasimušė į NBA.
J.Tayloras dar niekada nežaidė Švedijos vyrų rinktinėje, tačiau anksčiau ne vieną vasarą praleido atstovaudamas gimtosios šalies jaunių ir jaunimo rinktinėms.
„Tikėjausi, kad vieną dieną atstovaudamas Švedijai žaisiu Europos čempionate. Bet negalvojau, jog tai atsitiks taip greitai“, - sakė J.Tayloras, visada pabrėžiantis, kad nepaisant amerikietiškų šaknų, save laiko švedu.
Žvaigždės dar neatvyko
Per rungtynes su lietuviais abu NBA krepšininkai Švedijos rinktinėje dar nežais. Ir J.Jerebko, ir J.Tayloras prie komandos draugų turėtų prisidėti rugpjūčio 19 dieną.
„Truputį sudėtinga rengtis varžyboms be dviejų pagrindinių krepšininkų. Bet mes neturime kitos išeities, - pripažino rinktinės treneris Bradley Deanas. – Manome, kad varžovai daugiausia dėmesio skirs Jonasui ir Jeffery, todėl kiti krepšininkai privalo būti pasirengę patys mesti į krepšį, priimti gerus sprendimus ir nedaryti klaidų“.
Kurie krepšininkai geriausiai pasirengę įvykdyti šias trenerio užduotis? B.Deanas labiausiai pasitiki veteranais 31 metų K.Grantu (praėjusį sezoną žaidė Nansi SLUC), vyriausiu rinktinės žaidėju 34 metų J.Kjellbomu (Noršiopingo „Dolphins“) ir 28 metų Th.Massamba (Sofijos „Akademik“), tačiau taip pat tikisi, kad vasaros atradimu taps 20-metis naujokas Viktoras Gaddeforsas, praėjusį sezoną žaidęs Bolonijos „Virtus“ ekipoje ir užsigrūdinęs stiprioje Italijos lygoje.
O krepšinio specialistams tikriausiai bus labai įdomu pažiūrėti, kaip tarp vyrų jausis į suaugusiųjų rinktinę pakviestas 17-metis Ludvigas Hakansonas. Šis švedų talentas jau sudarė sutartį su Europos krepšinio milžine „Barcelona“ ir praėjusį sezoną atstovavo „mėlynų-granatinių“ jaunimo komandai antrojoje Ispanijos lygoje.
Galimybės tiksliau įvertinti dabartinę savo žaidėjų formą B.Deanas dar neturėjo. Iki kelionės į Lietuvą švedai nežaidė nė vienerių kontrolinių rungtynių. Tačiau strategas yra labai patenkintas tuo, kaip krepšininkai dirba treniruotėse ir kaip nusiteikę atvyko į stovyklą: „Kadangi ruošiamės ne atrankai, o finalo turnyrui, nuotaika rinktinėje yra geriausia nuo tada, kai pradėjau joje dirbti“.
Pavyzdį parodė moterys
Jei Švedijos krepšininkai Slovėnijoje pralaimės visas rungtynes, niekas stipriai nesisitebės. Tačiau švedai turi puikų pavyzdį, kad sporte nėra nieko neįmanomo. Tą pavyzdį parodė Švedijos moterų krepšinio rinktinė, vasaros pradžioje savajame Europos čempionate sukėlusi didžiausią sąmyšį ir vos neiškovojusi kelialapio į pasaulio pirmenybes.
Švedijos moterys tarp stipriausių žemyno komandų žaidė po dar ilgesnės pertraukos negu vyrai. Praėjusį kartą Europos pirmenybėse švedės dalyvavo tada, kai dauguma dabartinių rinktinės žaidėjų nebuvo gimusios – 1987 metais.
Prancūzijoje švedės buvo laikomos aiškiomis autsaiderėmis, tačiau sensacingai nugalėjo čempionės vardą gynusią Rusijos rinktinę ir pateko iš pradžių į antrąjį etapą, o po to ir į ketvirtfinalį. Galutinėje lentelėje Švedijos komanda, kurios trenerio padėjėja buvo Jurgita Kaušaitė, užėmė septintąją vietą – aukščiausią šios šalies krepšinio istorijoje.
Įdomu, kad pirmajame etape Švedijos moterys žaidė vienoje grupėje ne tik su Rusijos, bet ir su Italijos rinktine. Į vieną grupę su šių šalių komandomis pateko ir Švedijos vyrai. Suprantama, tai tik sutapimas, tačiau Švedijos rinktinei šis sutapimas yra dar didesnė paskata siekti neįmanomo ir stengtis nustebinti krepšinio Europą.
