Lietuvos ekipa užbaigė keturių komandų draugišką turnyrą nepatyrusi nė vieno pralaimėjimo. Jono Kazlausko auklėtiniai po pergalės „Siemens“ arenoje atsiėmė ir taurę.
„Smagu laimėti, tačiau tai nebuvo pagrindinis uždavinys. Esmė buvo gerinti žaidimą, o ne iškovoti taurę, ar kaip čia ji vadinasi“, - kalbėjo M.Kalnietis.
- Kaip vertinate lig šiol nueitą kelią?, - žurnalistai paklausė M.Kalniečio.
- Rungtynės su Rusija buvo geresnės. Šįkart buvo tokių užsikirtimų puolime. Gynyboje visai neblogai pavyksta žaisti. Žinoma, dar yra ką taisyti, tačiau nepraleidžiame daug taškų, neblogai susikalbame. Puolime trūksta laisvumo, kamuolio judėjimo.
Dar trūksta atsipalaidavimo. Jaučiasi, kad ne visi, bet daug žaidėjų yra susikaustę. Turime pramušti tą ledą, kad ir puolime veiktume gerai.
- Treneris dar kartą paminėjo, kad jums koją kiša tai, kad visą sezoną Krasnodare žaidėte atakuojančio gynėjo pozicijoje. Sutinkate su J.Kazlausku?
- Sunku pasakyti. Aš negalvoju apie tai. Žaidžiau ir atakuojančiu, ir įžaidėju. Yra, kaip yra. Žaidžiu taip, kaip reikalauja treneris.
- Ar pačiam nėra sudėtinga sugrįžti prie įžaidėjo pozicijos?
- Negaliu pasakyti, kad visą sezoną buvau antru numeriu. Tikrai neteko labai kitaip žaisti. Tiesiog visi mūsų gynėjai mažiau taškų įmeta, daugiau žaidžiame per aukštus žmones. Todėl ir mes taip atrodome. Gal trūksta laisvumo perimetre. Tačiau nėra, kad būtų labai sunku.
- Šiame turnyre pajutote intensyvų grafiką, koks laukia Slovėnijoje. Ar po trijų dienų esate labai nuvargę?
- Nuovargis jaučiasi, tačiau nėra toks didelis. Sąlygos visiems vienodos. Nesame labai seni. Žinoma, atsiranda mikrotraumų, tačiau medikai dirba ir atsistatai. Ryte būna sunku, tačiau nemanau, kad vakare pritrūksta jėgų.
