Graikai, italai ir turkai Europos krepšinio žemėlapyje visada buvo matomi, o kartais ir kaip reikiant blykstelėdavo.
Jei visos trys šios komandos paties nukraujavusius rusus, jiems čempionatas gali baigtis jau po pirmojo etapo.
Šiauriečiai suomiai ir švedai neturi argumentų įsiterpti į senų krepšinio vilkų ginčą, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Kuo stiprūs. Pastaraisiais metais tinkamo trenerio niekaip nerandantys Graikijos krepšinio vadovai pernai priėmė labai rizikingą sprendimą – pakvietė staigiai iškilusį, bet kol kas tik su viena komanda (Kantu „Pallacanestro“) gerų rezultatų pasiekusį italą Andreą Trinchierį.
Aišku viena – žaidimo ašis vėl bus Pirėjo „Olympiakos“ žvaigždė Vasilis Spanoulis, o svarbiausi jo talkininkai – 2005 metų Europos čempionai Giannis Bourousis, Antonis Fotsis, Nikos Zisis, jaunesni, bet jau patyrę Giorgos Printezis, Loukas Maurokefalidis, jaunosios kartos supertalentas Kostas Papanikolaou.
Ko trūksta. Jau anksčiau karjeros rinktinėje pabaigą paskelbė Dimitris Diamantidis, o šiais metais karjerą visai baigė Kostas Tsartsaris, dar keli krepšininkai atsisakė dalyvauti Europos čempionate dėl noro geriau pasirengti NBA sezonui (Nikas Kalathis ir Kostas Koufos) arba įsisenėjusių sveikatos problemų (Sofoklis Schortsanitis).
Treniruočių stovyklai jau įsibėgėjus komandą paliko Nikos Pappas, kuris buvo nepatenkintas jam skiriamu vaidmeniu.
Kaip rengėsi. Net apkarpytos sudėties Graikijos rinktinė atrodo solidžiai, o labiausiai pasitikėjimą savimi turėjo sustiprinti svečiuose įveikusi Prancūzijos komandą ir Akropolio turnyre namie trečiadienį sutriuškinusi Lietuvos krepšininkus.
Ko tikėtis. Nemažai geriausių graikų krepšininkų yra ne vienus metus kartu žaidę ne tik rinktinėje, bet ir klubuose (vien praėjusį sezoną kone pusė rinktinės atstovavo „Olympiakos“), todėl supranta vienas kitą iš žvilgsnio.
Tai didelis privalumas, dėl kurio Graikijos rinktinę būtina paminėti tarp pagrindinių pretendenčių laimėti medalius.
Kuo stiprūs. Italijos krepšinis išgyvena užsitęsusį sąstingio laikotarpį. Per jį kelios ryškios žvaigždės nušvito, tačiau jų neužtenka, kad būtų suburta pajėgi rinktinė. Juo labiau kad šią vasarą komandoje yra tik vienas iš trijų NBA lygoje rungtyniaujančių italų Marco Belinelli. Kiti geriausi italų krepšininkai žaidžia tėvynėje. Tiesa, dauguma jų tūno legionierių šešėlyje. Imtis iniciatyvos įpratę nebent Luigi Datome, Pietro Aradori ir natūralizuotas amerikietis Travisas Dieneris.
Ko trūksta. Dėl sunkios traumos žaisti rinktinėje negali sėkmingiausiai NBA lygoje rungtyniaujantis italas Danilo Gallinari, o vasarą paslaptinga liga pakirto į treniruočių stovyklą atvykusį kitą NBA krepšininką Andreą Bargnani.
Europos čempionate taip pat nedalyvaus išsigydyti traumos nespėjęs Danielis Hackettas.
Kaip rengėsi. Italų žaidimo kreivė pasirengimo laikotarpiu buvo labai vingiuota. Aukščiausi taškai buvo pasiekti, kai Italijos krepšininkai laimėjo turnyrą Trente ir nugalėjo Juodkalnijos komandą, žemiausias – kai beviltiškai pralaimėjo belgams.
Ko tikėtis. „Squadra azzurra“ yra viena sunkiausiai nuspėjamų čempionato komandų.
Jei italams pavyks užsikabinti per pirmąsias rungtynes, jie gali pajusti įkvėpimą ir nužygiuoti labai toli. Tačiau nepavykus laimėti pirmojo mačo komanda gali visiškai išskysti.
Kuo stiprūs. Rusijos rinktinė stovėjo ant trečiojo garbės pakylos laiptelio praėjusiame Europos čempionate ir Londono olimpinėse žaidynėse, bet per labai trumpą laiką iš bronzinės komandos liko tik prisiminimai.
Rinktinėje nebėra net keturių pagrindinių priekinės linijos žaidėjų ir, dar svarbiau, prie jos vairo nebeliko amerikiečio trenerio Davido Blatto.
Rusijos krepšinio federacija vyriausiojo trenerio pareigas iš pradžių patikėjo graikui Fočiui Katsikariui, bet jis buvo atleistas nė nepradėjęs dirbti, o rinktinę žemyno pirmenybėms rengė liepos viduryje skubiai paskirtas Vasilijus Karasiovas.
V.Karasiovui teko labai sudėtingas palikimas. Tiesa, net ir gerokai susilpnėjusioje komandoje yra keletas perliukų („Minnesota Timberwolves“ gynėjas Aleksejus Švedas, šiais metais į NBA išvykstantis trenerio sūnus Sergejus Karasiovas, „Chimki“ klubo veteranas Sergejus Monia), bet nelengvą Rusijos rinktinės situaciją atspindi vien tai, kad tuomet dar F.Katsikaris į ją pakvietė D.Blatto pamirštą ir baigti karjerą pasirengusį 34 metų Aleksejų Savrasenką.
Ko trūksta. Į NBA išvykę rusų krepšininkai šalies rinktinei labai greitai tampa sunkiai pasiekiami.
Rusijos krepšinio federacija visada labai sunkiai prisišaukdavo ryškiausią savo žvaigždę Andrejų Kirilenką, o šiais metais be aiškios priežasties į nacionalinę komandą iš Amerikos neatvyko ne vien A.Kirilenka, bet ir Timofejus Mozgovas.
Žaisti rinktinėje atsisakė aukštaūgiai Aleksandras Kaunas ir Viktoras Chriapa, gynėjas Sergejus Bykovas nespėjo išsigydyti Achilo sausgyslės traumos, o Aleksejus Voroncevičius gavo traumą turnyre Vilniuje.
Kaip rengėsi. Rusų sirgaliai optimizmu netryško vos išgirdę, kad į Slovėniją nevyks keli geriausi krepšininkai.
O kai kurių kontrolinių rungtynių rezultatai (ypač beviltiški pralaimėjimai latviams ir lietuviams) krepšinio rinktinę rusų akyse pavertė vos ne čempionato autsaidere.
Ko tikėtis. Nors Europos pirmenybių ir olimpinių žaidynių medaliai sustiprino Rusijos krepšinio autoritetą, dabartinė rinktinė geriausiu atveju yra žemyno krepšinio vidutiniokė, kuriai labai geras rezultatas būtų net ir patekimas į antrąjį etapą.
Kuo stiprūs. Užpernai Suomijos rinktinė nustebino krepšinio visuomenę patekdama į Europos čempionato antrąjį etapą, o šiemet į žemyno pirmenybes keliauja beveik nepasikeitusi.
Savo vietoje liko ir ilgametis treneris Henrikas Dettmannas, ir geriausi suomių krepšinio auklėtiniai Teemu Rannikko, Petteri Koponenas, Sasu Salinas, Geraldas Lee, ir 35 metų veteranas Hanno Möttölä.
Vis dėlto suomiams net sutelkus visas pajėgas, jų gretos atrodo labai kukliai.
Todėl vienintelė Suomijos komandos viltis, kaip ir praėjusiame čempionate – trenerio sumanumas ir sugebėjimas tinkamiausiai pasinaudoti kiekvieno krepšininko geriausiomis savybėmis.
Kaip tai daroma, H.Dettmannas gali pamokyti dešimt kartų daugiau uždirbančius kolegas.
Ko trūksta. Suomijos rinktinė šią vasarą laukė joje dar niekada nežaidusio puolėjo Eriko Murphy. Suomių kraujo turintis amerikietis žadėjo prisidėti prie komandos, bet išgirdęs savo pavardę NBA naujokų biržoje ir pasirašęs sutartį su „Chicago Bulls“ klubu pranešė: jo pažadas perkeliamas į kitus metus.
Kaip rengėsi. Suomiai ir šią vasarą patvirtino, kad bus kietas riešutas ne tik Europos krepšinio vidutiniokams.
Suprantama, įveikti Didžiosios Britanijos rinktinę nėra sudėtinga užduotis, tačiau suomių kraityje yra ir pergalė prieš kur kas pajėgesnę varžovę – Čekiją.
Ko tikėtis. Po 2011-ųjų Europos čempionato varžovai turėtų prisiminti, kad suomių nuvertinti negalima, todėl šįkart Suomijos rinktinei prasibrauti į antrąjį etapą bus nepalyginti sudėtingiau.
Kuo stiprūs. Daugumos Turkijos rinktinės žaidėjų nereikia pristatinėti net ir krepšiniu menkai besidomintiems sirgaliams.
Hidayetas Turkoglu, Ersanas Ilyasova, Omeras Asikas ne vieną sezoną rungtyniauja NBA klubuose, kiti krepšininkai atstovauja Eurolygos senbuviams Stambulo „Anadolu Efes“ ir „Fenerbahce“ klubams.
Vis dėlto šiais metais turkų ekipa smarkiai išbalansuota – jai labai trūksta bent vidutinio meistriškumo įžaidėjo.
Po ligos į rinktinę sugrįžęs treneris Bogdanas Tanjevičius net buvo priverstas pakviesti 18-metį Kenaną Sipahį, kuris šiais metais buvo išrinktas naudingiausiu Europos jaunių čempionato krepšininku.
Ko trūksta. Turkų priekinę liniją galėjo sustiprinti Enesas Kanteras, bet „Utah Jazz“ žaidėjui buvo atlikta peties operacija.
B.Tanjevičius į komandą netikėtai nepakvietė dviejų patyrusių gynėjų Keremo Tunceri ir Cenko Akyolio, o prieš porą savaičių neteko dar vieno atakų organizatoriaus Endero Arslano, kuriam atsinaujino Achilo sausgyslės skausmai.
Kaip rengėsi. B.Tanjevičius turėjo apie ką pamąstyti – pralaimėjimai pasipylė vos turkai pradėjo žaisti draugiškas rungtynes. Vėliau nesėkmių serija buvo nutraukta, bet treneris teigiamą pažymį savo vadovaujamai rinktinei galėjo parašyti nebent už pergalę prieš kroatus.
Ko tikėtis. Pajėgių krepšininkų turkams netrūksta, tačiau jie laimi tik namie.
Kai varžybos vyksta kitur, Turkijos rinktinės veidas neatpažįstamai pasikeičia. Turkai su viltimis laimėti medalius atsisveikina geriausiu atveju ketvirtfinalyje.
Švedija
Kuo stiprūs. Nors Švedija niekada nebuvo krepšinio šalis, jai atstovaus daugiau NBA žaidėjų negu kai kurioms senas krepšinio tradicijas turinčioms valstybėms (pavyzdžiui, Serbijai arba Kroatijai).
Kaip tik abu NBA krepšininkai – rinktinės senbuvis Jonas Jerebko ir jaunimo ekipose ne vieną vasarą praleidęs, bet vyrų rinktinėje debiutuojantis Jeffas Tayloras – bus švedų ekipos smogiamasis ginklas.
Visų kitų žaidėjų meistriškumas daug žemesnio lygio, todėl tikėtina, kad J.Jerebko ir J.Tayloras rinks gal net apie du trečdalius savo komandos taškų.
Ko trūksta. Vienintelis švedų praradimas – išsigydyti traumos nespėjęs Antonas Saksas.
Kaip rengėsi. Pirmąsias rungtynes žaisdami be abiejų NBA krepšininkų švedai atrodė graudžiai, bet prisidėjus J.Jerebko ir J.Taylorui iškart parodė, kad tokios komandos kaip Didžioji Britanija jiems – ne varžovės.
Ko tikėtis. Per mačus su Didžiosios Britanijos (ar Suomijos) lygio komandomis švedams jų superdueto meistriškumo užtenka. Bet Europos čempionate tokio lygio komandų labai mažai.
