„Slovėnija – ne Lietuva. Krepšinis čia nėra svarbiausia sporto šaka“, – lakoniškai į klausimą apie Europos krepšinio čempionato svarbą atsakė kolega žurnalistas iš Slovėnijos.
Tą patį tvirtino ir kai kurie šioje Balkanų valstybėje gyvenantys lietuviai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Nežinoti, kad keturiuose Slovėnijos miestuose rugsėjo 4–22 dienomis kausis stipriausios Europos krepšinio rinktinės, dabar jau neįmanoma – čempionatas reklamuojamas ant autobusų, žiniasklaidoje ir kitur.
Tačiau ne vienam Slovėnijoje gyvenančiam lietuviui susidarė įspūdis, kad krepšinis čia vis tiek mažiau vertinamas nei Lietuvoje.
Slovėnai aktyviai sportuoja
„Mano manymu, lietuviai labiau pasistengė, kai prieš porą metų rengė čempionatą. Regis, kad net Slovėnijoje vyksiančias pirmenybes lietuviai reklamavo daugiau nei patys slovėnai.
Lietuva – didesnė krepšinio šalis, mums ši sporto šaka lyg išsivadavimo ženklas“, – „Lietuvos rytui“ teigė vienuolika metų Slovėnijoje gyvenanti ir čia šeimą sukūrusi 36-erių Ūla Kepežinskaitė-Džurič.
Šios lietuvės šeimoje krepšinis mėgstamas, tad ji ketina stebėti rungtynes ir sirgti už Lietuvos komandą.
Šią savaitę Ū.Kepežinskaitė-Džurič kartu su kitais lietuviais patriotine nuotaika užsikrėtė ir Lietuvos ambasadoje Liublianoje žiūrėdama dokumentinį filmą „Kita svajonių komanda“ („The Other Dream Team“).
Septynerius metus Slovėnijoje gyvenantis 29 metų Kristupas Kelleris, griežiantis smuiku Slovėnijos radijo simfoniniame orkestre, taip pat domisi artėjančiu čempionatu ir stengsis stebėti jo rungtynes.
Paklaustas apie vietos gyventojų įpročius, menininkas pabrėžė, kad slovėnai apskritai labai daug laiko praleidžia sportuodami ir domėdamiesi įvairiomis sporto šakomis.
„Palyginti su kitomis šalimis, slovėnai išsiskiria sportiškumu. Jie – aktyvūs slidininkai, dviratininkai.
Kiekviena šeima nemažai pinigų išleidžia sporto inventoriui“, – vardijo K.Kelleris.
Finansinės naudos nesitiki
Slovėnijos laikraščio „Večer“ politikos žurnalistas Samo Trtnikas teigia esantis prisiekęs krepšinio aistruolis.
Jeigu slovėnas negali sirgti už savo šalies komandą, jis visuomet palaiko lietuvius – jam patinka mūsiškių žaidimo stilius.
Anot S.Trtniko, jo šalyje daug žmonių mėgsta žaisti krepšinį, tačiau pirmenybę teikia futbolui ir slidinėjimui.
Galbūt todėl prieš porą metų kai kurie Slovėnijos gyventojai klausė, ar ne per didelė prabanga rengti Europos krepšinio čempionatą, kai šalį ištikusi finansų krizė.
Be to, slovėnai iš šios krepšinio šventės nesitiki gauti finansinės naudos.
Bėgant laikui skeptikų balsai nutilo, nes tapo akivaizdu, jog čempionatas vis tiek šalyje įvyks. Savo ruožtu finansiniai sunkumai Slovėnijoje tik aštrėjo ir šiuo metu yra kone labiausiai aptarinėjama tema šalyje.
Nustebino priemokos darbe
Pastaraisiais mėnesiais klausiama, ar Europos Sąjungos (ES) pirmūne dar neseniai vadintai euro zonos narei nereikės prašyti tarptautinės finansinės paramos. Slovėnijos bankams – iš jų didžiausiam bankui „Nova Ljubljanska Banka“, trūksta kapitalo, o terminas „blogosios paskolos“ šalyje tapo vos ne keiksmažodžiu.
Liubliana padidino pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 20 iki 22 proc., o lengvatinį PVM tarifą – nuo 8,5 iki 9,5 proc.
Vidutinis atlyginimas, išskaičiavus mokesčius, Slovėnijoje dar pernai siekė apie tūkstantį eurų. Tačiau valstybiniame sektoriuje užmokestį nuspręsta sumažinti, o dalis darbuotojų buvo atleisti.
Prabilta apie pensijų – jos Slovėnijoje vidutiniškai siekia 570 eurų – mažinimą.
Su finansinėmis bėdomis susidūrusi euro zonos narė paskelbė ir nacionalinių bendrovių išpardavimą.
Parduodamų sąraše atsidūrė šalies aviacijos pasididžiavimas nacionalinė oro bendrovė „Adria Airways“, antras pagal dydį šalies bankas „Nova KMB“, Slovėnijos telekomo bendrovė.
Akivaizdu, kad slovėnai, įsijungę žinių laidas, švelniai tariant, nedžiūgauja. Tačiau šalyje jau 8 metus gyvenanti 32 metų Edita Jasiukaitytė-Grojzdek užsimena, jog Lietuvoje per ekonominę krizę nuotaika vis tiek buvo slogesnė.
„Vieni moka tiktai verkti, o kiti sugeba ir iš prastos situacijos ką nors išpešti“, – svarstė lietuvė, dirbanti farmacijos kompanijoje „Krka“.
Tiesa, krizė artimos jos aplinkos nepalietė.
E.Jasiukaitytė-Grojzdek maloniai nustebo, kai įsidarbinusi sužinojo, jog darbdavys Slovėnijoje moka ne tik atlyginimą, bet ir papildomai apmoka pietus, kelionę į darbą.
Išeidamas mokamų atostogų darbuotojas taip pat gauna papildomą priemoką.
„Per šią krizę imta raginti visų šių priemokų atsisakyti.
Tačiau neaišku, į kurią pusę viskas pakryps. Žmonės į tokias kalbas reaguoja jautriai ir pastaruoju metu pradėjo protestuoti“, – pasakojo lietuvė.
Pabudo iš „itališko miego“?
Savo ruožtu K.Kelleris svarstė, kad krizė slovėnus pabudino iš „itališko miego“ – šiek tiek išgąsdino ir priminė, jog reikia dirbti ir užsidirbti. Tačiau depresinių nuotaikų švelnaus klimato šalies gatvėse lietuvis nejaučia.
„Nemanau, kad dėl krizės smarkiai pakito žmonių gyvenimo kokybė. Galbūt jie ko nors atsisakė, nes buvo labai pripratę prie prabangos.
Kiekvieną savaitgalį standartinė slovėnų šeima keliauja į kalnus, prie jūros ar dar kur nors.
Valstybiniame sektoriuje dirbantys žmonės gaudavo tryliktąjį atlyginimą, kurį slovėnai vadina pinigais atostogoms prie jūros. Manau, kad lietuviui prabanga kiekvieną dieną lankytis restoranuose. Tiesa, Slovėnijoje juose nėra taip brangu, pavyzdžiui, kaip Austrijoje ar Italijoje.
Valstybiniame sektoriuje žmonės į darbą dažnai ateidavo tiktai suvalgyti spurgų ir išgerti kavos“, – ironizavo lietuvis, slovėnų charakterį lyginantis su jų kaimynų italų, o ne su austrų.
Tiesa, 30-metis slovėnas Luka, dirbantis žiniasklaidoje, padėtį gimtinėje piešia kur kas niūresnėmis spalvomis, nei šioje šalyje gyvenantys lietuviai.
Anot jauno vyro, krizė jam asmeniškai įtakos nedaro, bet mažiausiai du jo draugai, su kuriais jis dažnai pasikalba telefonu, jau ilgai ieško darbo.
Lukos žmonai, dirbančiai vaikų darželyje, buvo sumažintas atlyginimas, o įmonė, kurioje jis dirba, turi daug finansinių problemų – niekas nenori investuoti pinigų, krito reklamos užsakymų skaičius.
Slovėno tikinimu, šalies gyventojai nemato šviesos tunelio gale. O dar labiau viską apsunkina ekonomines problemas lydintys politiniai skandalai.
Politikoje – raizgalynė?
Praėjusių metų rugsėjo 27-ąją Slovėnijos pareigūnai, tiriantys korupcijos bylą, susijusią su sporto komplekso statybomis, 23 gyvenamuosiuose namuose ir butuose atliko kratas.
Tarp penkių tą dieną trumpai sulaikytų ir apklaustų asmenų buvo ir Liublianos meras Zoranas Jankovičius bei jo sūnus verslininkas Jure.
Po kelių mėnesių sostinės meras gavo dar vieną smūgį.
Šių metų pradžioje paskelbtame Slovėnijos kovos su korupcija komisijos pranešime teigiama, jog Z.Jankovičius nuolat pažeidinėjo įstatymus nepranešdamas atitinkamoms institucijoms apie savo milijoninį turtą.
Jo sąskaitoje esą atsidūrė ir dalis lėšų, kuriomis dalijosi kompanijos, tarp jų ir priklausančios Z.Jankovičiaus sūnums.
Dėl mestų įtarimų Z.Jankovičius pasitraukė iš savo partijos „Pozityvi Slovėnija“ lyderio pareigų, tačiau Liublianos vadovo vairą išlaikė.
Kovos su korupcija komisijos pranešimas buvo paskutinis lašas, praėjusią žiemą iš posto išvertęs ir Slovėnijos premjerą Janezą Janšą.
Sausį komisija apkaltino J.Janšą nedeklaravus daugiau kaip 200 tūkst. eurų pajamų.
Negana to, įtampą šalyje didino ir vyriausybės vykdomos taupymo priemonės, dėl kurių nuo lapkričio mėnesio slovėnai vis ėjo protestuoti.
Vieną vakarą protestas prie parlamento rūmų virto net tuo, ko Slovėnija dar nebuvo mačiusi, – masinėmis riaušėmis, panašiomis į neramumus Vilniuje 2009 metų sausį.
Tad niekas pernelyg nesistebėjo, kai J.Janšos centro dešiniųjų vyriausybė vasarį pralaimėjo balsavimą parlamente dėl pasitikėjimo.
Tuo buvusio premjero bėdos nesibaigė. Birželį J.Janša buvo nuteistas kalėti dvejus metus dėl korupcijos, susijusios su iki šiol didžiausiu kontraktu šalies gynybos srityje.
Tačiau už grotų J.Janša neatsidūrė, o pateikė apeliaciją.
Tad Slovėnija toliau stebi buvusio premjero kovą.
Žmonės nežino, kuo tikėti
Anot S.Trtniko, šalies žmonės pasidaliję į dvi dalis: „Vieni iš esmės remia J.Janšą, kuris jiems yra lyg dievas, kiti yra prieš jį.“
S.Trtniko teigimu, dalis slovėnų nepatikliai vertina ir į Alenką Bratušek, kuri šiemet kovą užėmė J.Janšos kėdę ir tapo pirmąja Slovėnijos ministre pirmininke moterimi nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991-aisiais.
Virš centro kairiųjų vyriausybę suformavusios A.Bratušek kybo partijos kolegos – susikompromitavusio Liublianos mero Z.Jankovičiaus šešėlis.
Mat jam atsistatydinus iš partijos „Pozityvi Slovėnija“ lyderio pareigų, jas užėmė A.Bratušek.
„Žmonės premjerės paklausė, kokią jai įtaką daro Z.Jankovičius. Ji dar neatsakė į klausimą, – aiškino S.Trtnikas. – Slovėnai sutrikę. Jie nepasitiki politikais, teismais.“
Išmoko aktyviai ilsėtis
Nors Slovėnijos ekonomikoje ir politikoje pastaruoju metu vyrauja sumaištis, šalyje gyvenantys lietuviai tikina, jog tai saugi, graži ir itin patogi gyventi šalis – dėl geografinės padėties, infrastruktūros ir klimato.
Patys slovėnai mėgsta pasijuokti iš savo šalies dydžio. Šia tema jie užsieniečiams pasakoja linksmas istorijas ir internete dalijasi įvairiausiais juokeliais.
„Šuolininkas slidėmis prieš šuolį turi paprašyti Kroatijos, Italijos ir Austrijos leidimo patekti į jų oro erdvę.“
„Kaip slovėnai perjunginėja pavaras? Pirma, antra, pasienis!“
Tačiau nedideli atstumai ir, žinoma, įvairi gamta, turi daugybę privalumų. Vienas jų – slovėnai laisvalaikiu beveik visada išvyksta iš namų ir aktyviai ilsisi. Jie vyksta prie jūros ar ežero, kopia į kalnus, sėda ant dviračių, nardo, slidinėja arba apžiūrinėja kaimyninių valstybių žymias vietas. „Lietuvos ryto“ kalbinti lietuviai sutartinai tvirtino, jog iš slovėnų išmoko aktyviai leisti savaitgalius.
„Kai aš gyvenau Vilniuje, lietuviai važiuodavo į miesto centrą, „Akropolį“ ar į Trakus.
Čia laisvalaikį leidžiu kitaip: daugiau būnu gamtoje, o ne parduotuvėse“, – pasakojo informacinių technologijų srityje dirbanti Ū.Kepežinskaitė-Džurič.
Ji pabrėžė, kad Slovėnijoje, priešingai nei Lietuvoje, populiaru lankytis bibliotekose, o jų sistema patogi ir suskaitmeninta.
„Žmonės čia daug skaito. Kiekviename miesto mikrorajone yra didelė biblioteka“, – džiaugėsi lietuvė. Bet ji taip pat žino, ko slovėnai galėtų pasimokyti ir iš lietuvių – verslumo ir, žinoma, didesnio darbštumo.
Anot Ū.Kepežinskaitės-Džurič, palyginti su atsipalaidavusiais slovėnais, lietuviai prasimano kur kas daugiau veiklos ir būdų užsidirbti.
K.Kelleris irgi mano, kad slovėnai skiriasi nuo lietuvių, kaip ir nuo savo kaimynų iš buvusios Jugoslavijos Respublikos.
„Tai labai taiki, rami, neturinti jokios agresijos šalis. Per 7 metus Liublianoje aš nė karto nemačiau muštynių.
Kiek kartų esu pametęs daiktų, piniginę ar dar ką nors, skambina, grąžina“, – pasakojo menininkas.
Jis mano, jog tokį slovėnų mąstymą lemia, kad, priešingai nei Baltijos šalys arba kitos Balkanų valstybės, Slovėnija nepatyrė trėmimo, represijų, nebuvo atsidūrusi po geležine uždanga.
K.Kellerį glumina, kad slovėnai vėluoja į susitikimus. Tiesa, „perpus mažiau nei italai, tačiau dvigubai daugiau nei lietuviai“.
Ilgai gyvena tėvų namuose
Slovėnai niekur nenori skubėti ir asmeniniame gyvenime. Ir tai E.Jasiukaitytei-Grojzdek kartais kelia šypseną.
Moteris pasakoja, kad dažnas trisdešimtmetis slovėnas gyvena su tėvais – jam taip paprasčiau ir pigiau.
Studijavimas irgi neretai tęsiasi iki 30 metų: tam sudarytos palankios sąlygos – darbdaviui palanku studentą įdarbinti dėl mažesnių mokesčių.
„Bakalauro studijos čia dažnai baigiamos sulaukus 28–30 metų. Šeimas slovėnai kuria maždaug 35-erių“, – vardijo lietuvė.
Tiesa, ji pripažįsta, kad tokia padėtis susidariusi ne vien dėl slovėnų būdo savybių, bet ir dėl ekonominių priežasčių.
Nedidelio 40 kv. metrų būsto nuoma kainuoja 400–550 eurų. Nekilnojamojo turto kainos taip pat aukštos ir net lyginamos su kainomis Paryžiuje.
Paskolos būstui bankai neišduoda tol, kol žmogus nedirba pagal neterminuotąją darbo sutartį. O gauti tokią sutartį jaunimui šiais laikais nelengva.
Tačiau esant tokioms aplinkybėms galima pasiguosti bent tuo, kad kaimynui šiek tiek blogiau.
Ši savybė, regis, slovėnams būdinga kaip ir lietuviams. Ir jie nevengia iš to pasišaipyti.
„Vienas slovėnas pagavo auksinę žuvelę ir ji pasiūlė jam sugalvoti tris norus.
Vyrukas sako: „Pirmas noras: tegul padvesia kaimyno karvė.“
Auksinė žuvelė pažiūrėjo į jį nustebusi, bet įgyvendino jo norą. Tada vyrukas sako: „Antras noras: tegul padvesia visos kaimyno vištos.“
Auksinė žuvelė nustebo, bet padarė ir tai. Slovėnas ir vėl sako: „Trečias noras: tegul padvesia ir mano karvė su vištomis.“
Auksinė žuvelė išpildė ir šį norą, bet tada paklausė: „O kodėl to prašai?“
Vyrukas atsakė: „Geriau taip, negu kad jis eis pas mane kiekvieną dieną prašyti pieno ir kiaušinių“, – tokį pokštą apie savo tautą „Lietuvos ryto“ žurnalistams papasakojo kolegos Slovėnijoje.
Faktai apie Slovėniją
Slovėnijoje gyvena apie 2 milijonus žmonių.
Sostinė: Liubliana, kurioje – apie 270 tūkst. gyventojų.
Plotas: 20,273 kv. km.
Dauguma Slovėnijos gyventojų yra krikščionys.
Piniginis vienetas: euras (nuo 2007 metų).
Slovėnija nepriklausomybę nuo Jugoslavijos paskelbė 1991 metų birželio 25 dieną.
2004 metais Slovėnija prisijungė prie ES ir NATO.
Jesenicės – Alpių ir ledo ritulio prieglobstyje
Burtai, lėmę, kad Lietuvos rinktinė Europos čempionato grupės etapą žais Jesenicėse, turėtų pradžiuginti nacionalinės komandos aistruolius. Kol lauks rungtynių, į šį miestelį atvykę sirgaliai turės ką aplankyti ir į ką pasižvalgyti.
Nuo Vilniaus iki Jesenicių – 1524 kilometrai. Jei lėktuvu skrendama iki Liublianos, nuo Slovėnijos sostinės iki šio miesto teks važiuoti 64 kilometrus.
Saulėtoje Alpių pusėje, šalia Slovėnijos ir Austrijos sienos, įsikūręs Jesenicių miestelis garsėja ne tik geležies bei plieno pramonės tradicijomis, bet ir gražia gamta, įspūdingais kraštovaizdžiais.
Miestelis, kuriame gyvena apie 20 tūkstančių žmonių, įsikūręs Alpių atšakos Karavankų kalnų papėdėje. Iki Austrijos sienos – vos 5 kilometrai, iki Italijos pasienio – 30 kilometrų. Bet prieš keliaujant į kitas šalis verta pasidairyti ir po miestelio apylinkes.
Jesenicės didžiuojasi viena gražiausiai sutvarkytų miesto vietų – Sava Dolinkos upe, kuri jungia kultūros paveldą ir šiuolaikinę urbanistinę architektūrą. 10 kilometrų į pietryčius nuo Jesenicių tyvuliuoja gražus Bledo ežeras.
Tiesa, apsigyventi Jesenicėse sirgaliams nelengva – miestelyje yra vos šeši nedideli viešbučiai. Daugiau galimybių turistams – kurorte Kranska Goroje, esančiame 25 kilometrai nuo Jesenicių.
Vietos gyventojai pripažįsta, jog Jesenicės nėra tokios gyvybingos ir gražios kaip šalia jų esantis Bledo miestas, kurį puošia nuostabaus grožio Bledo ežeras, ir Alpių apsuptas kurortas Kranska Gora, į kurį traukia slidinėjimo mėgėjai.
Kranska Gora – tinkama vieta tiek aktyvaus poilsio mėgėjams, tiek žmonėms, mėgstantiems leisti laisvalaikį gamtoje ar tyrinėjant kultūros paveldą. Čia taip pat galima pasigrožėti Alpėmis ir patyrinėti mistinę Savos aukštupio slėnio praeitį.
Jesenicės – svarbus geležinkelio transporto mazgas. Šiame mieste stoja iš Italijos, Serbijos, Austrijos, Kroatijos, Vokietijos bei Šveicarijos vykstantys traukiniai (nuotr.).
Miestelio gyventojai neabejingi sportui, tačiau krepšinis jiems svetimas. Sporto aistruoliams Jesenicės – slovėniškojo ledo ritulio miestas.
Aistra ledo rituliui atsispindi ir Jesenicių, kaip vieno iš Europos čempionato miestų, pristatymas. Reklaminiame plakate į Europos čempionatą kviečia krepšinį žaidžiantys ledo ritulininkai.
